- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-924-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00830-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcine bendrovei „Vilgius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Vilgius“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilgius“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė geranoriškai nesumoka nuo 2024 m. liepos 26 d. susidariusios 13 855,49 Eur mokestinės nepriemokos, kurios nepavyksta išieškoti priverstine tvarka per antstolį. Bendrovė neturi viešuose registruose registruoto turto ir lėšų kredito įstaigų sąskaitose, yra skolinga 586,15 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taigi, bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Vilgius“ bankroto bylą.
3. Teismas nurodė, kad nors atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ir turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, tačiau Juridinių asmenų registrui pateiktų bendrovės 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) duomenimis bendrovė buvo moki, nes turto vertė viršijo įsipareigojimus kreditoriams, bendrovė veikė pelningai.
4. Teismas iš viešų registrų ir informacinių sistemų taip pat nustatė, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jos atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, turtui netaikyti apribojimai, bendrovė nedalyvauja jokiu procesiniu statusu kitose bylose, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. turi 1 darbuotoją, yra skolinga 586,15 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.
5. Teismas pažymėjo, kad bendrovė buvo įsteigta 2023 m., 2024 m. buvo moki, turi tik dvi kreditores (VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), kurioms skolos, palyginus su 2024 m. balanso duomenimis, yra mažesnės už turto vertę, todėl balanso testo požiūriu jos nemokumas nėra patvirtintas.
6. Likvidumo testo aspektu teismas pažymėjo, kad bendrovė vykdo veiklą, nes 2024 m. gavo 92 000 Eur pajamų ir 27 000 Eur pelno, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. nepertraukiamai turi 1 darbuotoją, savalaikiai teikia finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nuspręsti, kad bendrovė nevykdo veiklos ir turi sistemingus finansinius sunkumus.
7. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo pagrindo, todėl atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Vilgius“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai įvertino bendrovės (ne)mokumą balanso ir likvidumo testų aspektais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovė yra moki.
8.2. Teismas neįvertino, kad bendrovė susidariusios 13 855,49 Eur mokestinės nepriemokos geranoriškai nesumoka nuo 2024 m. liepos 26 d. ir mokestinės nepriemokos nepavyksta išieškoti priverstine tvarka, nes bendrovė neturi turto ir lėšų kredito įstaigose.
8.3. Teismas formaliai įvertino bendrovės mokumą pagal 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenis ir neatsižvelgė, kad minėtais metais bendrovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, kuris negali būti laikomas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu įsipareigojimų vykdymui.
8.4. Teismas neatsižvelgė, kad pati bendrovė buvo pasyvi ir nepateikė nei atsiliepimo, nei aktualių turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Be to, 2024–2025 m. bendrovė kredito įstaigose turėjo piniginių lėšų, tačiau juos panaudojo, pažeisdama atsiskaitymo eiliškumo tvarką, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė bendrovės vadovui 700 Eur baudą.
8.5. Šiuo metu bendrovė negeneruoja pajamų, nevykdo veiklos, turi ilgalaikių finansinių sunkumų, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai turėjo būti iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
10. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
11. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
14. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
15. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
16. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
19. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
22. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad bendrovė yra moki, vykdo veiklą, generuoja pajamas, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
23. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. liepos 21 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 25 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Teismo procesiniai dokumentai du kartus buvo siunčiami tiek atsakovei UAB „Vilgius“ Juridinių asmenų registre nurodytu registruotu buveinės adresu, tiek atsakovės vadovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau teismo procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovei tinkamai nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir įrodymus apie savo turtinę padėtį, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atidėjo bylos nagrinėjimą 2025 m. rugsėjo 15 d. ir nustatė atsakovei papildomą terminą iki 2025 m. rugsėjo 10 d. (įskaitytinai) atsiliepimui į pareiškimą ir įrodymams apie turtinę padėtį pateikti. Byloje esantys procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovei Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir elektroninio pašto adresu, taip pat atsakovės vadovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apie 2025 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdį taip pat pranešta viešai specialiame interneto tinklapyje. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą ir turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir aktualią turtinę padėti pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nepateikė nei atsiliepimo į VMI pareiškimą, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, turi kito viešuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrovė, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2024 m. galima spręsti, jog nurodytais metais bendrovė neturėjo rimtų finansinių sunkumų, nes bendrovė turėjo 75 495 Eur vertės turto, 34 986 Eur skolų, 92 000 Eur pajamų, gavo 27 298 Eur pelno. Kita vertus, bendrovės turtą iš esmės sudarė 74 826 Eur vertės kitas trumpalaikis turtas (ilgalaikis materialusis turtas sudarė tik 669 Eur), todėl VMI atskirajame skunde pagrįstai suabejojo tokio trumpalaikio turto realiu egzistavimu šiuo metu ir galimybe tokiu turtu padengti įsipareigojimus kreditoriams.
27. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).
28. Kaip minėta, atsakovė nepateikė nei atsiliepimo į pareiškimą, nei aktualių dokumentų, pagrindžiančių jos gerą turtinę padėtį, todėl vien 2024 m. balanse nurodyto trumpalaikio turto vertė nereiškia, kad bendrovė tokios vertės turtu disponuoja šiuo metu ir iš minėto turto gali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, bendrovės 2024 m. balanse nurodyti debitoriniai įsiskolinimai negarantuoja, kad jie iš tiesų bus bendrovei sumokėti, todėl atsakovės debitorinės skolos, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalėjo būti laikomos realiu bendrovės turtu, pakankamu padengti pirmosios instancijos teismo nustatytus kreditorių finansinius įsipareigojimus.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė nei aktualių kreditorių ir debitorių sąrašų, nei finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos, vertindamas atsakovės finansinę būklę ir analizuodamas Juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m., lygindamas juose užfiksuotus rodiklius su šiuo metu egzistuojančiais ir nevykdomais įsipareigojimais, išvadas dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis iš esmės neaktualiais duomenimis, kurių nepakanka bendrovės mokumo įvertinimui pagal balanso testą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bendrovės mokumą likvidumo testo aspektu, pažymi, kad byloje nustatyta, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė šiuo metu iš viso turi kokio nors turto ir vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, t. y. jog 2024 m. bendrovė gavo pajamų ir pelno. Tiek pareiškėjos pateiktais, tiek Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrovės 2 vykdomosiose bylose nuo 2025 m. balandžio–gegužės mėn. vykdomas 8 995,25 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas priverstine tvarka yra nesėkmingas. Pareiškėjos VMI pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovės sąskaitose, esančiose Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 2024 m. vyko piniginių lėšų judėjimas, tačiau 2025 m. gegužės 26 d. sąskaitose liko tik 4,01 Eur. Taigi, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu bendrovė turi kokio nors turto, kurio vertė yra didesnė bent už mokestinę nepriemoką, ar bendrovė generuoja pajamas (vykdo veiklą), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė likvidumo aspektu yra moki, yra nepagrįsta.
31. Kaip minėta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024).
32. Pareiškėjos VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2025 m. liepos 15 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka nuo 2024 m. liepos 26 d. sudarė 13 855,49 Eur. Pagal VMI viešai skelbiamus duomenis 2025 m. spalio 16 d. bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo iki 14 058,91 Eur. Nors skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu buvusi bendrovės 586,16 Eur skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepasikeitė nuo 2025 m. birželio 17 d. iki šiol, tačiau iš viešų duomenų apie skolas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui matyti, kad bendrovė nuolat nuo 2024 m. spalio 10 d. buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Be to, nors skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė turėjo 1 valstybiniu socialiniu draudimu apdraustą darbuotoją, tačiau minėtu draudimu apdraustų darbuotojų jau nebeturi nuo 2025 m. spalio 1 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi bendrovėje nedirba nė vienas asmuo, yra pagrindas abejoti, ar bendrovė realiai vykdo veiklą.
33. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai ilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. antros pusės nemoka mokesčių, bendrovė nuo 2025 m. spalio 1 d. neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir kad bendrovės finansiniai sunkumai yra rimti, t. y. bendrovė likvidumo aspektu yra moki. Nustatytos aplinkybės, kad iš bendrovės priverstine tvarka nepavyksta išieškoti nuo 2024 m. liepos mėn. susidariusios mokestinės nepriemokos, kuri nuolat didėja, bendrovė nebeturi darbuotojų ir nuo 2024 m. spalio mėn. laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, patvirtina, jog bendrovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikino pobūdžio. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės prievolių (mokestinės nepriemokos, socialinio draudimo įmokų) nevykdymas yra sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio.
35. Kaip minėta, bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bendrovė įsteigta neseniai (2023 m.) ir pagal viešam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m. bendrovė nebuvo nemoki, negali būti pagrindu tęsti galimai šiuo metu nemokaus juridinio asmens egzistavimą, toliau didinant skolas kreditorėms, t. y. pareiškėjai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
36. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės skolos minėtoms kreditorėms nėra labai didelės, palyginus su 2024 m. balanse nurodyto turto verte ir kitais finansinėse ataskaitose nurodytais bendrovės veiklos rodikliais (pajamomis, pelnu), sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo svarbu ne įsiskolinimų dydis, o realios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad minėtos skolos turi didėjimo tendenciją ir nėra grąžinamos ilgą laiką, patvirtina, kad įsiskolinimai bendrovei yra reikšmingi.
37. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kaip minėta, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino atsakovės (ne)mokumą nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apie bendrovės gyvybingumą nusprendė iš esmės iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų už 2024 m., kurių duomenys nepatvirtina, jog bendrovė yra gyvybinga šiuo metu, t. y. vykdo veiklą, generuoja pajamas, atsiskaito su kreditoriais ar galės tą padaryti artimiausiu metu. Taigi, teismo išvados dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo, padarytos pagal neaktualius dokumentus, nėra pagrįstos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, kaip minėta, iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad bendrovė veiklos nevykdo ir ilgą laiką nemoka mokesčių, be to, nebeturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų.
39. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).
40. JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Taigi, nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes klausimą dėl bankroto bylos bendrovei neiškėlimo išsprendė formaliai. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės nemokumo situacijos analizę, netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to klaidingai nusprendė dėl bendrovės finansinių sunkumų laikinumo. Teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinę būklę, t. y. mokumą, balanso ir likvidumo testo aspektais, jos gyvybingumą ir gebėjimą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų teisinio įvertinimo. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą, negali priimti nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vilgius“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.