- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-188-580/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00186-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- UAB „Baltic Breweries“, UAB „Aukštaitijos bravorai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“
- Advokatai
- Marius Devyžis, Indrė Barauskienė, Stanislav Papijanc
- Kategorijos
- 3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Breweries“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos bravorai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Butautų dvaro bravoras“ prašė iš atsakovų UAB „Baltic Breweries“ ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ solidariai priteisti 302 475,54 Eur negautų pajamų žalos, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovas įsteigtas 1996-05-14, pagrindinė ūkinė-komercinė veikla yra alaus ir giros gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. 2009-08-03 ieškovas pakeitė savo pavadinimą iš UAB „Fulgor“ į BUAB „Butautų dvaro bravoras“. 2006-08-29 ieškovas padavė paraišką registruoti prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Prekių ženklas 1). Prekių ženklas 1 įregistruotas 2007-06-15 (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) prekių (paslaugų) klasėms pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją: 32 gaivieji gėrimai; geriamas vanduo (buteliuose); mineralinis vanduo (geriamas); sodos vanduo; gazuotas vanduo. Ieškovas naudojo Prekių ženklą 1 nuo 2006 m.;
1.2. 2013-04-22 tuometinis vadovas D. B. sudarė su tuometiniu ieškovo akcininku UAB „Baltic Breweries“ išimtinių teisių į Prekės ženklą I pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavė išimtines teises už 30 000 Lt (8 688,60 Eur). 2015-02-10 UAB „Baltic Breweries padavė paraišką registruoti figūrinį prekių ženklą „Butautų DVARO 1750“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Prekių ženklas II), kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą. Prekių ženklas II įregistruotas 2015-12-21 (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) prekių (paslaugų) klasėms pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją: 32 alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai;
1.3. realiai Prekių ženklus naudojo UAB „Aukštaitijos bravorai“ (buvęs pavadinimas UAB „Taruškų alaus bravoras“. 2015-02-17 ieškovo vienintelis akcininkas J. V. padavė paraišką registruoti Prekių ženklą I prekių (paslaugų) klasei pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją: 32 alus. 2016 m. kovo mėn. gavus UAB „Baltic Breweries“ protestą, ieškovui tapo žinoma apie 2013-04-22 sutartį;
1.4. 2016-04-20 ieškovas pareiškė ieškinį dėl 2013-04-22 sutarties pripažinimo negaliojančia ir Prekių ženklo II registracijos pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-13 sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-29 nutartimi. Teismai konstatavo, kad UAB „Baltic Breweries“ neteisėtai naudojo Prekių ženklus;
1.5. žalą prašė priteisti Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Rėmėsi teismų sprendimuose nustatytu faktu dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, Prekių ženklų naudojimu, neturint prekių ženklo savininko sutikimo;
1.6. UAB „Baltic Breweries“ registruota nuo 2011-07-12, tačiau nevykdo veiklos, metinė apyvarta 5 000 Eur, dirba tik 1 darbuotojas. Neturi licencijos alaus gamybai bei prekybai alkoholiniais gėrimais. Prekių ženklų naudojimas perleistas UAB „Aukštaitijos bravorai“, kuri konkuruoja su ieškovu. Atsakovai yra susijusios bendrovės. Nuo 2012-06-26 iki 2015-12-22 UAB „Baltic Breweries“ buvo vienintele UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininke; nuo 2013-05-06 iki 2016-09-13 UAB „Aukštaitijos bravorai“ vadovu buvo V. U., kuris nuo 2011-09-19 yra ir UAB „Baltic Breweries“ vadovas, nuo 2011-07-12 iki 2014-10-08 V. U. buvo akcininku, nuo 2014-10-08 iki 2017-03-31 bendrovės akcininke tapo jo dukra J. U., nuo 2017-03-31 bendrovės akcininku vėl yra V. U.. Atsakovų veikla kontroliuojama tų pačių asmenų, todėl abu atsakovai žinojo Prekių ženklų II įsigijimo aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-408-881/2017 UAB „Aukštaitijos bravorai“ pripažino, kad nuo 2014-01-30 gamino bei prekiavo alumi, pažymėtu Prekių ženklu I;
1.7. ieškovo pajamos iš alaus pardavimų sumažėjo, jis 2014-2018 m. susidūrė su nemokumo problemomis, 2015-03-26 įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. 2012 m. ieškovo pajamos iš alaus, paženklinto Prekių ženklu I, sudarė 368 479,02 Eur, grynasis pelnas sudarė 166 386,23 Eur; 2013 m. pajamos sudarė 388 308,10 Eur, 81 628,86 Eur grynojo pelno; 2014 m. pajamos sudarė 62 421,11 Eur, grynasis pelnas sudarė 40 194,61 Eur; 2015 m. pajamos sudarė 52 741,98 Eur, grynasis pelnas sudarė 25 167,42 Eur; 2016 m. pajamos sudarė 19 118,05 Eur, grynasis pelnas sudarė 4 185,09 Eur; 2017 m. pajamos sudarė 14 717,82 Eur, grynasis pelnas sudarė 6 131,38 Eur. Nuo 2014 m., kai UAB „Aukštaitijos bravorai“ pradėjo gaminti ir prekiauti Prekės ženklu I pažymėtu alumi, ieškovo pelningumas ženkliai sumenko. Ieškovas 2014-2016 m. negavo 302 475,54 Eur grynojo pelno ir patyrė 302 475,54 Eur žalą negautų pajamų forma;
1.8. žalą prašė priteisti solidariai, nurodė, kad Prekių ženklų naudojimo schema sukurta tyčia apsunkinant galimybes nustatyti tikrąjį prekių ženklų naudotoją ir naudos gavėją. Žala padaryta bendrais suderintais veiksmais. Prekių ženklai yra klaidinamai panašūs į ieškovo pavadinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Baltic Breweries“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. ieškovas byloje dėl Prekių ženklų reiškė tapatų reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir 2017-03-12 teismo posėdyje reikalavimo atsisakė, atsisakymą patvirtino teismas. Prašė bylą nutraukti, o ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą;
2.2. ieškovas dėsto tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes ir nutyli, kad pajamų neteko dėl savo paties sprendimų mažinti alaus gamybą. Nuo 2005 m. ieškovas turėjo alaus gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijas. Ieškovui buvo svarbu užsikrinti galimybę prekiauti didžiuosiuose prekybos tinkluose. Butautų dvare esančios alaus daryklos pajėgumai yra maži, todėl alus buvo gaminamas patalpose (duomenys neskelbtini), reikšmingą dalį alaus gamindavo atsakovas, kuris 2011-05-06 panaudos sutarties pagrindu naudojosi ieškovo vadovo tėvui priklausiusiomis patalpomis;
2.3. sutartys su UAB „Palink“, UAB „RIMI Lietuva“ bei UAB „Eugesta“ buvo sudarytos su ieškovu. Ieškovo veikla buvo nuostolinga: nuostolis 2012 m. siekė 149 417 Eur, 2013 m. siekė 380 823 Eur. Ieškovas nusprendė atsisakyti alaus gamybos pajėgumų ir koncentruotis ties Butautų dvaro vystymu. Ieškovo vadovo tėvui J. V. buvo perleistos ieškovo akcijos. 2013-04-22 sutartis buvo nuoseklus sprendimas. 2013-08-22 ieškovas informavo didžiuosius prekybos centrus, kad komercines sutartis perims atsakovas, nurodė, kad didžiausius alaus gamybos pajėgumus turi atsakovas. 2013-08-08 ieškovas 10 metų išnuomojo akcizinį sandėlį, 2014-08-01 išnuomojo alaus gamybinę bazę. 2015-12-23 pasirašė sutartį, kuria ieškovas ir V. įsipareigojo perleisti UAB „Aukštaitijos bravorai“ prekių ženklus (pvz. „MAGARYČIŲ ALUS“, „KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS“, „TYZENHAUZŲ ALUS“, „SALAUS ALUS“, „KANAPINIS“ ir t.t.) bei alaus gamybos cechą ir įrangą (pvz. salyklo malūnus, alaus ir virimo katilus, alaus koštuvę, alaus brandinimo talpos, ir t.t.);
2.4. 2015-12-23 J. ir D. V. įsipareigojo atlaisvinti akcizinį sandėlį ir panaikinti jo registraciją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2015-12-30 J. V. ir jo sutuoktinė V. V. už 10 000 Eur pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ prekių ženklą „KANAPINIS“; 2015-12-30 pardavė alaus gamybos cechą ir žemės sklypą, alaus gamybos įrangą; pardavė likusius 4 prekių ženklus: „MAGARYČIŲ ALUS“, „KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS“, „TYZENHAUZŲ ALUS“ ir „SALAUS ALUS“;
2.5. ieškovas neįrodė, kad pajamos buvo neišvengiamai numatytos gauti iš anksto, nes nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad jis, vykdydamas savo veiklą, turėjo gauti pajamų. 2012-2013 m. ieškovas turėjo sutartis su didžiaisiais prekybos tinklais (UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Eugesta“). 2013 metų rugpjūčio-spalio mėn. ieškovas perleido sutartis UAB „Aukštaitijos bravorai“, todėl negalėjo tikėtis palaikyti pelną. Ieškovas atsisakė alaus gamybos pajėgumų. Ieškovas Prekių ženklu I žymėto alaus 2013 m. pardavė 417 137,25 litrų, 2014 m. – 85 9448,87 litrų, apie 5 kartus mažiau, 2015 m. – 42 173,74 litrų (10 kartų mažiau nei 2013 m.), o 2016 m. ir 2017 m. parduota 18 421,24 litrų bei 18 871,73 litrų. Mažėjimas nėra susijęs su Prekės ženklu I. Ieškovo nuostoliai 2012 m. siekė 149 417 Eur, 2013 m. – 380 823 Eur. Ieškovo pateikti duomenys neatitinka duomenų, pateiktų civilinėje byloje dėl Prekių ženklų. Ieškovas 2014-2017 metais pats toliau gamino ir pardavė daugiau nei 163 000 litrų alaus, pažymėto Prekių ženklu I;
2.6. ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovui apie jo galimai pažeistą teisę vėliausiai turėjo būti žinoma dar 2013-04-22, kai buvo sudaryta išimtinių teisių pardavimo sutartis. Ieškovas turėjo suvokti, kokią įtaką turi 2013-04-22 sutartis. Ieškovas ieškinį pateikė tik 2019-02-05.
3. Atsakovas UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. ieškovas sąmoningai nutyli esmines aplinkybes. Ieškovas negalėjo gaminti alaus, nes pardavė su alaus gamyba susijusį turtą ir Prekių ženklą I. Ieškovo veikla iki 2013 m. buvo nepastovi, kadangi dalis alaus gamybai reikalingo turto priklausė akcininkams ar jų šeimos nariams, dalis priklausė ieškovui; dalį alaus gamino ieškovas, kitą dalį kitos įmonės – UAB „Miežiškių bravoras“, UAB „Aukštaitijos bravorai“ ir UAB „Kupiškio alus“, kurios tuo metu priklausė Aukštaitijos bravorų grupei. Nuo 2013 metų ieškovas ėmė rengtis alaus gamybos veiklos pardavimui ir pradėjo perkėlinėti turtą, veiklą ir sutartis į UAB „Aukštaitijos bravorai“;
3.2. 2013-04-22 ieškovas ir UAB „Baltic Breweries“, kurios 100 proc. akcijų priklausė ieškovui, sudarė išimtinių teisių į Prekių ženklą 1 pirkimo-pardavimo sutartį. Teisę Prekių ženklą 1 naudoti veikloje UAB „Baltic Breweries“ suteikė atsakovui, kurio 100 proc. akcijų priklausė UAB „Baltic Breweries“. 2013 m. birželio mėnesį ieškovas perleido komercines sutartis dėl prekių platinimo ir apie tai 2013-08-22 informavo didžiuosius prekybos centrus;
3.3. Prekių ženklas I buvo registruotas gaiviesiems gėrimams, UAB „Baltic Breweries“ 2015-02-10 padavė paraišką registruoti figūrinį prekių ženklą „Butautų DVARO 1750“. Prekių ženklas II buvo suteiktas naudoti UAB „Aukštaitijos bravorai“, kurį 100 proc. valdė UAB „Baltic Breweries“;
Šalies argumentai
3.4. ieškovo akcininkas J. V. nuo 2014 m. prasidėjo derybos su pirkėju M. V. dėl investavimo. 2015-12-12 M. V. įsigijo 51,01 nematerialiųjų atsakovo akcijų; pasirašyta akcininkų sutartis, kuria sutarta, kad atsakovui bus perleisti Prekių ženklai; 2015-12-23 pasirašyta sutartis dėl kitų prekių ženklų perleidimo, alaus gamybos cecho ir įrangos perleidimo bei sutartis dėl akcizinio sandėlio atlaisvinimo; 2015-12-30 parduotas prekių ženklas „KANAPINIS“, kiti 4 prekių ženklai, alaus gamybos cechas ir žemės sklypas bei įranga alaus gamybai;
3.5. ieškovas nuo 2013 m. neturėjo intereso gaminti alų tokia pat apimtimi, kuria gamino iki tol. Ieškovas nusprendė negaminti Prekių ženklais pažymėto alaus. Ieškovas nuo 2013 m. konkliudentiniais aktyviais veiksmais davė sutikimą gaminti ir pardavinėti alų, paženklintą Prekių ženklu I. Tokį sutikimą liudija sutartys ir pranešimai tretiesiems asmenims;
3.6. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsakovas nedalyvavo, todėl prejudiciniai faktai negalėjo būti nustatyti. Prekių ženklo I pažeidimo klausimas nebuvo bylos dalykas. Atsakovas elgėsi sąžiningai vykdydamas veiklą, kurią įsigijo iš ieškovo, ir negali būti laikoma, kad jis atliko neteisėtus veiksmus;
3.7. ieškovui netekus Prekių ženklo I, pelningos veiklos vykdymas nebuvo galimas. Nuostolių skaičiavimas yra netinkamas, siekiant įrodyti negautas pajamas. Nepateikta sutarčių, pagal kurias ieškovas turėjo gauti pajamas 2014 ir vėlesniais metais. Ieškovo finansinė situacija 2012-2013 buvo sunki: 2011 m. patyrė 68 450 Eur nuostolių, 2012 m. – 149 417 Eur nuostolių, 2013 m. – 380 823 Eur nuostolių. Ieškovas visada gamino ir tebegamina alų, paženklintą Prekių ženklu I;
3.8. ieškovas reikalavimą grindžia 2014-2016 m. negautomis pajamomis, kurios pripažįstamos žalos atlyginimu. Turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad reikalavimas atlyginti žalą daugiausia gali būti reiškiamas nuo 2016 m. vasario mėn. Ieškovas žinojo, kad atsakovas naudoja Prekių ženklus, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013 metų, kai ieškovas, jo akcininkas J. V. sudarinėjo veiklos koncentravimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos negautų pajamų forma, atlyginimo už prekių ženklo, kurio perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia kitoje teismo byloje, naudojimą bei klaidinamai į ieškovo pavadinimą panašaus prekių ženklo naudojimą, kurio registracija pripažinta negaliojančia kitoje teismo byloje.
Faktinės aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Butautų dvaro bravoras“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Fulgor“) 2006-08-29 padavė paraišką registruoti prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)). Prekių ženklas I buvo įregistruotas 2007-06-15, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių ženklas I registruotas prekių (paslaugų) klasėms pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją: 32 gaivieji gėrimai, geriamas vanduo (buteliuose), mineralinis vanduo (geriamas), sodos vanduo, gazuotas vanduo. 2013-04-22 ieškovo direktorius D. B. su UAB „Baltic Breweries“ sudarė išimtinių teisių į Prekės ženklą I pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BDB 001, kuria ieškovas perdavė išimtines teises už 30 000 Lt. 2015-02-17 ieškovas padavė paraišką registruoti prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) 32 prekių (paslaugų) klasei: alus. Šiuo metu Prekių ženklas I registruotas UAB „Inverija“ vardu. 2021-01-11 Prekių ženklų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė UAB „Inverija“ 4 prekių ženklus, tarp kurių ir Prekių ženklas I.
6. 2015-02-10 UAB „Baltic Breweries“ padavė paraišką registruoti figūrinį prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO 1750“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)). Prekių ženklas II įregistruotas 2015-12-21 (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), prekių (paslaugų) klasėms pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją: 32 alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai. Šiuo metu Prekių ženklo II registracija panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2016-04-20 pareiškė ieškinį UAB „Baltic Breweries“ dėl 2013-04-22 sutarties, kuria parduotos išimtinės teisės į Prekių ženklą I, pripažinimo negaliojančia ir Prekių ženklo II registracijos pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priimtu 2017-10-13 sprendimu nusprendė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-04-22 sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Baltic Breweries“ grąžinti išimtines teises į Prekių ženklą I, o ieškovą – grąžinti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) bei pripažinti Prekių ženklo II registraciją negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-499-823/2018 apeliacinį skundą iš esmės atmetė.
8. Ieškovas BUAB „Butautų dvaro bravoras“ 2015-03-26 įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje B2-28-212/2018 priimta 2015-03-18 nutartimi buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą, kadangi bendrovė turėjo finansinių sunkumų, t. y. 2014 m. spalio 1 d. bendrovės balansinė turto vertė sudarė buvo 2 685 571,00 Lt (777 795,123 Eur), o pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo 1 004 400 Lt (290 894,35 Eur). Panevėžio apygardos teismas 2018-10-24 nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, jog BUAB „Butautų dvaro bravoras“ pelnas 2016–2017 metais sudarė apie 10 proc. nurodytų sumų (2016 m. sudarė 239 387 Eur, 2017 m. sudarė 161 685 Eur); bendrovės turtas, kurį pardavus buvo planuojama atsiskaityti su kreditoriais, parduotas už 58 000 Eur ir šios sumos nepakako atsiskaitymui; kitų galimybių atsiskaityti su kreditoriais bendrovė neturi; bendrovė nevykdė restruktūrizavimo plano bei negali ir negalės atsiskaityti kreditoriais, kurių reikalavimai sudarė 479 924 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2019-04-02 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Butautų dvaro bravoras“, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Administratorė“, nutartis įsiteisėjo 2019-05-30, vėliau bankroto administratorius atstatydintas ir paskirtas naujas administratorius UAB „Nemokumas“. Iki šiol bankroto byla nebaigta.
Dėl įmonių tarpusavio ryšių
9. Ieškovas ir atsakovai byloje aktualiu laikotarpiu buvo susiję tarpusavio ryšiais tarp įmonių akcininkų ir vadovų, kuriais byloje buvo grindžiamas bylai reikšmingų faktų nustatymas, todėl turi būti aptariamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovų sąsajomis bei įvertinti šalių įrodinėti įmonių ryšiai.
10. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Butautų dvaro bravoras“ (iki 2009-08-03 – UAB „Fulgor“) vadovu nuo 2012-05-09 iki 2012-12-18 buvo V. U., nuo 2013-01-03 iki 2014-11-17 buvo D. B., nuo 2014-11-10 vadovu buvo D. V.. Ieškovo vieninteliu akcininku nuo 2012-06-22 iki 2013-06-03 buvo UAB „Baltic Breweries“, o nuo 2014-11-03 – J. V..
11. Atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ (nuo 2010-07-19 iki 2018-12-20 – UAB „Taruškų alaus bravoras“) vadovu nuo 2011-11-29 iki 2013-04-09 buvo D. V., nuo 2013-04-10 iki 2016-06-09 buvo V. U., nuo 2016-09-09 yra K. D.. Vienasmeniu akcininku nuo 2012-06-26 iki 2015-12-22 buvo UAB „Baltic Breweries”. Nuo 2015-12-11 (2019-02-27 rašto priedas) UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininkais yra M. V. (3 306 akcijos) ir UAB „Baltic Breweries” (1 102 akcijos).
12. Atsakovo UAB „Baltic Breweries” vadovu nuo 2011-09-15 yra V. U., akcininke nuo 2014-10-08 iki 2017-03-31 buvo J. U., o nuo 2017-03-31 yra V. U..
13. UAB „Aukštaitijos bravorai“ yra dukterinė UAB „Baltic Breweries“ (nuo 2015-12-11 akcininku yra ir M. V.), o UAB „Baltic Breweries“ akcininkais nuo 2011-09-15 yra J. U. ir V. U.. UAB „Aukštaitijos bravorai“ vadovu nuo 2013-04-10 iki 2016-06-09 buvo V. U..
Dėl žalos, padarytos neteisėtai naudojant prekių ženklus, atlyginimo
14. Ieškovas prašo atlyginti žalą dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo ir remiasi Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nagrinėjant bylą, taikytina žalos padarymo metu galiojusi Prekių ženklų įstatymo redakcija. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Šioje byloje teismas vertina tik ieškinio reikalavimą dėl žalos, kaip negautų pajamų, priteisimo. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1576-864/2021 priimtas ieškovo BUAB „Butautų dvaro bravoras“ ieškinys atsakovui UAB „Aukštaitijos bravorai“, kuriuo prašoma pripažinti UAB „Aukštaitijos bravorai“ grynąją naudą, gautą iš žymeniu „BUTAUTŲ DVARO“ pažymėtos produkcijos pardavimų, ieškovo nuostoliais ir nuostolių sumą priteisti iš atsakovo. Kadangi ieškovas yra pareiškęs dar vieną ieškinį, kuriame prašoma atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ gautos naudos priteisimo, tai šioje byloje nevertinamos aplinkybės, susijusios su kito pobūdžio galimai ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, patirta žala. Galimas pažeidimas tiriamas ta apimtimi, kiek tai susiję su pareikštu reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo.
16. Pagal Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinės atsakomybės taikymui reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
17. Prašant priteisti žalos atlyginimą pagal Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reikalinga įrodyti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktą. Prekių ženklo savininko teisės įtvirtinamos Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.
Dėl ankstesnių teismų sprendimų prejudicinės galios
18. Įrodinėdamas atsakovų neteisėtus veiksmus, ieškovas, kaip prejudicines aplinkybes nustatančiais teismo procesiniu dokumentu, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priimtu 2017-10-13 sprendimu. Šiuo sprendimu teismas pripažino 2013-04-22 sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažino Prekių ženklo II registraciją negaliojančia. Ieškovo vertinimu, teismas šiuo sprendimu konstatavo, kad Prekių ženklai buvo naudojami neteisėtai, neturint Prekių ženklų savininko–ieškovo sutikimo ir pažeidžiant ieškovo teises. Ieškovas vertino, jog teismo sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu, kurio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovai su tokia pozicija nesutiko, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priimtu 2017-10-13 sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurie patvirtintų atsakovų veiksmų neteisėtumą, o taip pat atsakovas UAB „Aukštaitijos bravorai“ minimame teismo procese nedalyvavo, todėl jo atžvilgiu jokie prejudiciniai faktai ankstesnėje byloje negalėjo būti nustatomi.
19. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.). CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-13 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-29 nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017, Prekių ženklo II registracija atsakovo UAB „Baltic Breweries“ vardu panaikinta Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nustačius, kad Prekių ženklas II pareikštas registruoti vėliau, nei ieškovas BUAB „Butautų dvaro bravoras“ įgijo teisę į savo juridinio asmens pavadinimą; 2013-04-22 sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sandoris kuris prieštarauja juridinio asmens teisnumui. Teismai nustatė, kad perleisdamas išimtines teises į Prekių ženklą I, ieškovas sudarė prielaidas į jo juridinio asmens pavadinimą klaidinamai panašų žymenį ateityje naudoti konkuruojančių įmonių komercinėje veikloje ir suteikė atsakovui teisę prieštarauti prekių ženklų registracijai 32 klasės prekėms. Ši aplinkybė įvertinta, kaip rodanti ginčijamo sandorio prieštaravimą ieškovo, kaip juridinio asmens, vykdomos veiklos tikslams – pelno siekimui, naudojant komercinėje veikloje pirmumo teise naudotą žymenį, atitinkantį juridinio asmens pavadinimą.
21. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-10-13 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-29 nutartyje, priimtuose civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017, atsakovo veiksmų, naudojant Prekių ženklus, neteisėtumas nebuvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Pasisakydami dėl Prekių ženklo II registracijos, teismai įrodinėjo tik žymens panašumą su ieškovo juridinio asmens pavadinimu, o vertindami 2013-04-22 sutartį, teismai pasisakė dėl sandorio prieštaravimo ieškovo, kaip juridinio asmens, tikslams. Bylą nagrinėję teismai nustatė tik tai, kad Prekių ženklas I buvo perleistas, pažeidžiant CK 1.82 straipsnį, o Prekių ženklas II buvo įregistruotas, nors buvo klaidinamai panašus į ieškovo juridinio asmens pavadinimą. Nei vienas iš šių faktų negali patvirtinti neteisėto Prekių ženklų naudojimo ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio pažeidimo. Prekių ženklų naudojimo pažeidimo klausimas nebuvo konstatuotas, kadangi tai nebuvo minėtos bylos dalykas.
22. Be to, atsakovas UAB „Aukštaitijos bravorai“ nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-29 nutartyje buvo išdėstyta teismo pozicija, jog UAB „Aukštaitijos bravorai“ teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas pats savaime nelemia išvados, kad byloje priimtu sprendimu (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-13 sprendimu) yra nuspręsta dėl konkretaus asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi Prekių ženklų naudojimo neteisėtumas nebuvo ankstesnėje byloje įrodinėtina aplinkybė; Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog sprendimu nėra nuspręsta dėl UAB „Aukštaitijos bravorai“ teisių ir pareigų, tai pripažįstama, jog civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priimti sprendimai nenustatė žalos atlyginimui svarbių prejudicinių faktų ir nagrinėjamoje byloje ieškovas turi pažeidimo buvimą pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų sąlygas.
Dėl neteisėtų veiksmų ir įrodinėtinų aplinkybių
23. Prašydamas nustatyti Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio pažeidimą sudarnčius atsakovų veiksmus, ieškovas turi įrodyti, kad: 1) yra įregistruoto ženklo savininkas; 2) nėra davęs sutikimo; 3) ženklas naudotas komercinėje veikloje; 4) ženklas yra tapatus įregistruotam ženklui ar klaidinamai į jį panašus; 5) buvo naudotas tapačioms prekėms ar paslaugoms; 6) dėl ženklo klaidinamo panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
Dėl įregistruoto prekių ženklo savininko teisių turėjimo
24. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje nurodytas teises turi tik registruoto prekių ženklo savininkas. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovai veikloje naudojo Prekių ženklą I. Prekių ženklas I nuo 2013-04-22 sutarties sudarymo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-26 nutarties paskelbimo, ieškovo buvo perleistas atsakovui UAB „Baltic Breweries“. Teismui 2013-04-22 sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento, Prekių ženklo I naudojimas šiuo laikotarpiu, gali būti vertinamas kaip ieškovo teisių pažeidimas pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kadangi Prekių ženklas I buvo įregistruotas ieškovo vardu, nuo sudarymo momento teismo pripažinta negaliojančia 2013-04-22 sutartis ieškovo teisių apimties neįtakoja. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento reiškia, jog nuo 2013-04-22 išimtinės teisės nelaikomos perduotomis, t. y. ieškovas visą laikotarpį traktuojamas kaip registruoto Prekių ženklo I savininkas.
25. Ieškovo vardu Prekių ženklas II niekada nebuvo įregistruotas, todėl ieškovas negali būti laikomas įregistruoto Prekių ženklo II savininku. Prekių ženklas II buvo registruotas UAB „Baltic Breweries“ vardu, o teismo sprendimu pripažinus registraciją negaliojančia, kaip prieštaraujančią Prekių ženklų įstatymo 1 dalies 4 punktui, ženklo registracija panaikinta. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 ar kitame teisminiame ar administraciniame procese nesiekė perimti ir neperėmė prekių ženklo savininko teisių, todėl jo, kaip Prekių ženklo II savininko, teisės pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl tapataus Prekių ženklui II žymens naudojimu padarytos žalos atlyginimo negali būti ginamos. Ieškovo teisės, kiek tai susiję su Prekių ženklo II naudojimu, gali būti ginamos tik kaip Prekių ženklo I savininko teisės. Kiti atsakovų naudoti žymenys gali būti vertinami, nustatant pažeidimą pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. vertinant atsakovų naudotų žymenų klaidinamą panašumą į Prekių ženklą I, dėl ko galėjo būti suklaidinta visuomenė.
Dėl sutikimo davimo
26. Pažeidimo sudėtį sudaro prekių ženklų naudojimas be savininko sutikimo. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovas nuo 2013 m. perkėlęs alaus gamybos veiklą atsakovui UAB „Aukštaitijos bravorai“ konkliudentiniais bet kartu aktyviais veiksmais davė sutikimą gaminti ir pardavinėti alų, paženklintą Prekių ženklu I.
27. Ieškovas neneigė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nurodytų aplinkybių, jog pagrindinė alaus gamyba buvo vykdoma atsakovo įmonėje, ieškovas alų nupirkdavo ir jį platindavo didžiuosiuose Lietuvos mažmeninės prekybos centruose. Byloje nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ alaus gamybai ir sandėliavimui naudojosi ieškovui priklausiusiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (2011-05-06 panaudos sutartis su J. V. ir J. B.).
28. Atsakovai prašė teismo įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovo 2013-2014 m. padarytais alaus gamybos ir pardavimo verslo atsisakymo sprendimais. Atsakovai teigė, jog ieškovas dėl savo veiksmų negalėjo gaminti alaus, kadangi pardavė su alaus gamyba susijusį turtą. Byloje yra nustatytos sekančios su ieškovo vykdomos veiklos pasikeitimais susijusios aplinkybės:
28.1. ieškovas 2013-04-22 sutartimi pardavė UAB „Baltic Breweries“ Prekių ženklą I (sutartis pripažinta negaliojančia teismo sprendimu). UAB „Baltic Breweries“ suteikė teisę Prekių ženklu I nuo 2013 m. birželio mėn. naudotis UAB „Aukštaitijos bravorai (UAB „Baltic Breweries“ 2016-09-14 raštas);
28.2. 2013-08-08 ieškovas ir atsakovas UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas 10 metų terminui išnuomojo akcizinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).
28.3. 2013-08-22 raštais ieškovas informavo UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Eugesta“, kad siekiant sumažinti akcizo mokesčio praradimus, gamybos ir pardavimo procesai nuo 2013-10-01 bus vykdomi per didžiausius gamybinius pajėgumus turinčią UAB „Aukštaitijos bravorai“;
28.4. 2013-10-01 tarp UAB „Rimi Lietuva“, ieškovo ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria ieškovas perdavė savo teises ir pareigas pagal didmeninio prekių pardavimo sutartį, kuria prekiauta Prekių ženklu I pažymėtu alumi;
28.5. 2014-08-01 J. V. ir D. V. neterminuotam laikui UAB „Aukštaitijos bravorai“ išnuomojo alaus gamybinę bazę, esančią (duomenys neskelbtini).
29. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2015-12-12 naujas investuotojas M. V. atliko UAB „Aukštaitijos bravorai“ įsigijimo procesą:
29.1. M. V. 2015-12-12 įsigijo 51,01 proc. UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcijų. 2015-12-11 atsakovai, J. U. ir M. V. pasirašė UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininkų sutartį, kurios 6.3.4 punktu numatė, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ bus, ne vėliau kaip per 30 dienų perleisti abu Prekių ženklai;
29.2. 2015-12-23 UAB „Aukštaitijos bravorai“ ir D. V., S. V., D. V., J. V. ir UAB „Baltic Breweries“ pasirašė sutartį dėl sandorių sudarymo ateityje, kuria šalys įsipareigojo perleisti UAB „Aukštaitijos bravorai“: prekių ženklus, išvardintus sutarties 2.2.1 punkte („MAGARYČIŲ ALUS“, „KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS“, „TYZENHAUZŲ ALUS“, „SALAUS ALUS“, „KANAPINIS“); nekilnojamuosius daiktus, išvardintus sutarties 2.3.1 punkte (pvz. alaus gamybos cechas); įrangą, išvardintą sutarties priede (pvz. salyklo malūnus, alaus ir virimo katilus, alaus koštuvę, alaus brandinimo talpos, ir t. t.)
29.3. 2015-12-23 UAB „Aukštaitijos bravorai“, J. V. ir D. V. susitarimu J. ir D. V. įsipareigoja atlaisvinti akcizinį sandėlį ir panaikinti jo registraciją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;
29.4. 2015-12-30 J. V. ir V. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ svarbų prekių ženklą „KANAPINIS“;
29.5. 2015-12-30 J. V., V. V. ir D. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nekilnojamąjį turtą: alaus gamybos cechą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
29.6. 2015-12-30 J. V. ir V. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ alaus gaminimo įrangą;
29.7. 2015-12-30 D. V. ir S. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ prekių ženklus „MAGARYČIŲ ALUS“, „KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS“, „TYZENHAUZŲ ALUS“, „SALAUS ALUS“.
30. Kaip jau minėta, ieškovas buvo sudaręs 2013-04-22 sutartį, kuria buvo duotas sutikimas atsakovui UAB „Baltic Breweries“ Prekių ženklą I naudoti komercinėje veikloje. Pripažinus sutartį negaliojančia nuo sudarymo, negali būti taikomos šios sutarties teisinės pasekmės, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas yra davęs sutikimą 2013-04-22 sutartimi.
31. 2013-10-01 tarp UAB „Rimi Lietuva“, ieškovo ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria ieškovas perdavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ savo teises ir pareigas pagal didmeninio prekių pardavimo sutartį, kuria prekiauta Prekių ženklu I pažymėtu alumi. Minima sutartimi ieškovas išreiškė pageidavimą perduoti visas pradinio tiekėjo teises ir pareigas pagal 2012-07-20 sutartį UAB „Aukštaitijos bravorai“. UAB „Aukštaitijos bravorai“ išreiškė pageidavimą tapti 2012-07-20 sutarties šalimi bei prisiimti ieškovo teises ir pareigas pagal 2012-07-20 sutartį. Šiuo susitarimu ieškovas ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ garantuoja, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ turi visus reikiamus resursus, įskaitant sutarties pagrindu pirkėjui parduodamas prekes, patirtų bei kitus atributus ir galimybes tinkamai vykdyti sutartyje bei jos prieduose numatytus tiekėjo įsipareigojimus. 2012-07-20 sutartyje kaip tiekiamos prekės yra nurodytos ir prekės, pažymėtos Prekių ženklu I. 2013-10-01 tarp UAB „Rimi Lietuva“, ieškovo ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarytas susitarimas gali būti vertinamas, kaip ieškovo sutikimas, jog UAB „Aukštaitijos bravorai“ tiektų UAB „Rimi Lietuva“ Prekių ženklu I pažymėtas prekes. Teismui nėra pateikti tikslūs duomenys dėl šios susitarimo vykdymo apimties, todėl platesnis vertinimas negali būti atliekamas.
32. Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su alaus gamybos veiklos perkėlimu UAB „Aukštaitijos bravorai“, o taip veiklos pardavimą M. V., kuriame aktyviai dalyvavo bei turimas teises sutartimis perleido pagrindinis ieškovo akcininkas J. V. bei vadovas D. V.. Ieškovo vienintelis akcininkas ir vadovas su abiem atsakovais sudarė 2015-12-23 sutartį dėl sandorių sudarymo ateityje, pasirašytą UAB „Aukštaitijos bravorai“ ir D. V., S. V., D. V., J. V. ir UAB „Baltic Breweries“. Byloje esantys duomenys rodo, jog ieškovo vadovu tapus D. V. (nuo 2014-11-10), o akcininku – J. V. (nuo 2014-11-03) jau buvo sudaryti susitarimai dėl alaus gamybos ir pardavimo koncentravimo UAB „Aukštaitijos bravorai“. UAB „Aukštaitijos bravorai“ vadovu nuo 2013-04-10 iki 2016-06-09 buvo V. U., kuris bei J. U. buvo UAB „Baltic Breweries“ akcininkais. 2014-08-01 J. V. ir D. V. neterminuotam laikui UAB „Aukštaitijos bravorai“ išnuomojo alaus gamybinę bazę, tuo parodydami žinojimą pritarimą ankstesniems gamybos koncentravimo veiksmams. Veiklos pardavimas investuotojui M. V. buvo vykdomas ieškovo įmonės akcininku ir dadovu tapus J. V. ir D. V., kurie aktyviais veiksmais naudojosi ankstesniais sandoriais sukurtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl alaus gamybos.
33. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas turėjo ketinimų perduoti Prekių ženklą I atsakovams. Kadangi 2013-04-22 sutartis panaikinta, tai toks išimtinių teisių perleidimas ir sutikimo naudoti Prekių ženklą I komercinėje veikloje nebuvo pilnai įgyvendintas. Atsižvelgus į ankstesnėje byloje priimtus teismų sprendimus, taip pat negalima konstatuoti, jog ieškovas buvo davęs aiškiai išreikštą sutikimą Prekių ženklą I naudoti atsakovų komercinėje veikloje. Konstatuojama tik tai, kad ieškovas turėjo ketinimų ir ėmėsi veiksmų sutikimui duoti.
Dėl Prekių ženklų naudojimo komercinei veiklai
34. UAB „Aukštaitijos bravorai“ ginčijo Prekių ženklų naudojimo faktą, aiškino, jog ieškovas naudojimo aplinkybių neįrodė. Su šiais argumentais nesutiktina, kadangi ieškovas pateikė pakankamus duomenis, kuriais patvirtinama, jog atsakovas naudojo Prekių ženklą I. Ieškovas 2021-02-22 prašymu pateikė UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2016-09-29 pažymą, kad įmonė nuo 2014-01-30 pradėjo gaminti ir prekiauti Prekių ženklu I pažymėtu alumi: gamintas Butautų dvaro tamsus ir Butautų dvaro šviesus. Toks pat 2014-01-30 pranešimas pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „Aukštaitijos bravorai“ apskaitos duomenyse dėl pardavimų pagal prekes už 2014–2015 m. nurodoma, jog gamintas alus: Butautų dvaro tamsus ir Butautų dvaro šviesus. UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2018-09-17 pažymoje nurodyta, kad naudojant Prekių ženklus buvo pagaminta pagal Prekės ženklą I: 2016 m. – 614 397 l, 2017 m. – 598 420 l, iki 2018-09-14 – 511 284 l. Anksčiau teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pripažino Prekių ženklo I naudojimo faktą:
Žemesnės instancijos teismas
34.1. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-283-589/2017 dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir klaidinančios reklamos teiktu 2016-12-13 atsiliepimu UAB „Aukštaitijos bravorai“ pareiškė, kad vykdydamas savo ūkinę–komercinę veiklą bei žymėdamas savo gaminamą produkciją, t. y. alų ir girą, atsakovas naudoja įregistruotus Prekių ženklus („BUTAUTŲ DVARO“ ir „BUTAUTŲ DVARO 1750“) ir tai daro su atsakovo UAB „Baltic Breweries“ žinia;
34.2. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-408- 881/2017 UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nuo 2013 m. su ieškovo sutikimu naudojo Prekių ženklus. Atsakovas nurodė, kad, naudodamas Prekių ženklą pagamina žymaus dydžio produkciją (2016 m. – 614 397 l, 2017 m. – 598 420 l, 2018 m. – 511 284 l).
35. UAB „Aukštaitijos bravorai“ nagrinėjamoje byloje neigė faktą, jog Prekių ženklą I naudojo komercinėje veikloje, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad tokius veiksmus atsakovas atliko. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui neteikė duomenų, kurie patvirtintų Prekių ženklo II naudojimą atsakovų komercinėje veikloje. Prekių ženklas II yra grafinis prekių ženklas, todėl turi būti įrodyta, jog žymuo naudotas tokia pačia ar klaidinamai panašia išraiška, kokia šis ženklas yra registruotas. Prie 2021-02-22 prašymo pridėtame UAB „Baltic Breweries“ 2016-10-06 rašte atsakovas nurodė, jog jam žinoma, kas UAB „Aukštaitijos bravorai“ savo veikloje naudoja Prekių ženklus ir tam neprieštarauja, tačiau konkrečių duomenų apie Prekių ženklo II naudojimą nepateikta. UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2018-09-17 pažymoje nurodyta informacija apie produkciją, naudojant Prekių ženklus, pagal Prekės ženklą I nurodytas pagamintas alaus kiekis litrais, o pagal Prekės ženklą II nieko nenurodyta. Nors anksčiau minėtuose procesiniuose dokumentuose kalbama ir apie Prekių ženklą II, tačiau šios aplinkybės nurodytos, remiantis duomenimis, kuriuose nepatvirtintas Prekių ženklo II naudojimas. Šioje byloje UAB „Aukštaitijos bravorai“ paneigus aplinkybę dėl naudojimo pripažinimo, remiamasi rašytiniuose įrodymuose nurodytais duomenimis. Nei UAB „Baltic Breweries“ 2016-10-06 rašte, nei pranešime Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2018-09-17 pažymoje, nei apskaitos duomenyse nėra nurodyta, jog buvo gaminamas alus, paženklintas Prekių ženklu II. Pripažįstama, jog ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovai Prekių ženklą II naudojo komercinėje veikloje (CPK 178 straipsnis).
Dėl prekių panašumo
36. Atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ vertinimu, neteisėtas Prekių ženklo naudojimas negali būti nustatomas dėl to, kad Prekių ženklas I nėra įregistruotas 32 kategorijos prekėms (alui). Nustatyta, kad iki šiol Prekių ženklų registre Prekių ženklas I nėra registruotas alui, nors pagrindinis ginčas byloje vyksta dėl alaus, pažymėto Prekių ženklu I, pardavimo. Minima aplinkybė buvo analizuojama Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-26 nutartyje. Teismas pažymėjo, kad Prekių ženklų, kuriuose būtų naudojamas žymuo „BUTAUTŲ DVARO“, registruotų alui žymėti, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo, ieškovo akcininkui J. V. 2015-02-17 pateikus paraišką Prekių ženklo I registracijai 32 kategorijos prekėms (alui) žymėti, atsakovas pateikė protestą. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Baltic Breweries“ siekė, pasinaudodamas įgytomis išimtinėmis prekių ženklo savininko teisėmis, perimti visas teises naudoti žymenį „BUTAUTŲ DVARO“, taip pat ir alaus žymėjimui. Teismo konstatuotos aplinkybės nėra pakankamos, kad jomis būtų galima remtis nustatant pažeidimą, naudojant Prekių ženklą I alui žymėti.
37. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje nurodyti prekių ženklų savininko teisių pažeidimai padaromi tada, kai prekių ženklas yra įregistruotas ir be savininko sutikimo naudojamas komercinėje veikloje. Prekių ženklų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas nurodo, kad paraiškoje registruoti ženklą nurodoma prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją. 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Prekių ženklų registre registruojama prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją. Tai, kad Prekių ženklų registre registruojami prekių ir paslaugų pavadinimai, rodo, jog prekių ženklo savininko teisių apsauga yra taikoma tik registruotoms prekėms ar paslaugoms. Kadangi ieškovas Prekių ženklo I neregistravo 32 kategorijos prekėms (alui), tai jo teisių pažeidimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tapataus prekių ženklo naudojimo panašioms prekėms žymėti aspektu (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Apibrėžiant prekių ir paslaugų panašumą reikalinga atsižvelgti į prekių prigimtį, paskirtį, naudojimo metodą, pakeičiamumą, konkuravimą (ESTT, Canon byla, 29/09/1998, C-39/97), o taip pat papildomus faktorius – platinimo kanalus, suinteresuotą visuomenę bei įprastą prekių ar paslaugų kilmę. Prekių ženklas I registruotas 32 klasei: gaivieji gėrimai; geriamas vanduo (buteliuose); mineralinis vanduo (gėrimas); sodos vanduo; gazuotas vanduo. Alus yra alkoholinis gėrimas, registruojamas 32 klasėje. EUIPO Guidelines (europa.eu) apibūdinant alų, yra pažymima, jog alus yra panašus į kitus alkoholinius gėrimus, esančius 33 klasėje. Nors gamybos procesai yra skirtingi, tačiau iš esmės tai yra plačiai visuomenei skirti alkoholiniai gėrimai, kurie pateikiami restoranuose, baruose bei tuose pačiuose parduotuvių skyriuose. EUIPO Guidelines (europa.eu) apibūdinant 32 klasėje nurodytus specifinius ne alkoholinius gėrimus, pažymima, jog jie gali būti panašūs į 33 klasės alkoholinius gėrimus, pavyzdžiui nealkoholinis vynas.
39. Įvertinus ESINT Gairėse išdėstytą poziciją dėl gėrimų panašumo, sprendžiama, jog, nors alus priklauso 32 klasei ir savo paskirtimi yra gėrimas, tačiau dėl gamybos būdo skirtingumo; naudojimo paskirties ir sukeliamo alkoholinio apsvaigimo; visuomenės dalies, kuriai jis skirtas (nuo 21 metų); negalimo pakeičiamumo; pardavimo atskirtuose parduotuvių skyriuose, alus negali būti laikomas panašiu į gaiviuosius gėrimus, kuriems registruotas Prekių ženklas I. Tuo remiantis daroma išvada, jog Prekių ženklo I naudojimas alui žymėti nesudaro Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio pažeidimo. Ieškovas pats pasirinko kokioms prekėms ženklą registruoti ir neįregistravęs Prekių ženklo I alui, negali ginti savo teisių byloje nurodytu būdu.
40. Apibendrinant argumentus dėl ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, teisių pažeidimą sudarančių veiksmų, nustatoma, kad ieškovas nėra Prekių ženklo II registruotas savininkas; jis yra UAB „Aukštaitijos bravorai“ davęs dalinį sutikimą dėl Prekių ženklo I naudojimo; neįrodyta, kad atsakovai naudotų Prekių ženklą II komercinėje veikloje; Prekių ženklas I nėra registruotas alui ir alus negali būti laikomas panašia preke. Tuo patvirtinama, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko teisės yra pažeistos atsakovams padarius veiksmus, sudarančius pažeidimą pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį.
Dėl kaltės ir bendrų veiksmų
41. Nenustačius, jog ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti atsakovų veiksmai, nėra reikalinga spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės, buvimo, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas atsakovų veiksmus vertino kaip solidarius, reikalinga įvertinti atsakovų santykį su ieškovų įrodinėjamais veiksmais. CK 6.248 straipsnio 3 dalis nurodo, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
42. Atsakovo UAB „Baltic Breweries“ neteisėti veiksmai įrodinėti tuo, kad įmonė nuo 2013 m. birželio mėn. perdavė kitam atsakovui naudoti Prekių ženklą I gaminamai produkcijai ženklinti. Teismams panaikinus 2013-04-22 sutartį bei nustačius šalių nesąžiningumą, sudarant minimą sutartį, galima sutikti su tuo, kad atsakovas UAB „Baltic Breweries“ turėjo suprasti, jog jo veiksmai perduodant Prekių ženklą I UAB „Aukštaitijos bravorai“ neatitinka CK 6.248 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
43. Ieškovas teigė, jog atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ veiksmų kaltumas pasireiškia tuo, kad jis veikė bendrai su UAB „Baltic Breweries“ ir buvo faktinis Prekių ženklų valdytojas. Atsakovai neteisėtai valdydami ir naudodami Prekių ženklus sukėlė ieškovui žalą. Ieškovas nurodė, jog UAB „Baltic Breweries“ buvo ieškovo akcininkas, o UAB „Baltic Breweries“ akcininku buvo V. U., kuris buvo ir abiejų bendrovių vadovas. Nustatyta, kad V. U. ieškovo vadovu buvo nuo 2012-05-09 iki 2012-12-18, UAB „Aukštaitijos bravorai“ vadovu buvo nuo 2013-04-10 iki 2016-06-09, UAB „Baltic Breweries“ vadovu yra nuo 2011-09-15. Taigi V. U. tam tikru metu yra buvęs visų proceso šalių vadovu. Ieškovo pateiktas UAB „Aukštaitijos bravorai“ kaltės vertinimas ryšium su jo santykiu su kitu juridiniu asmeniu per bendrą vadovą V. U., turėtų būti apsvarstytas analizuojant šalių santykius, susijusius su verslo koncentracija ir pardavimu M. V.. Pagal byloje pateiktus duomenis negalima vienareikšmiai nustatyti atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ kaltės, pradėjus naudoti kito atsakovo perduotą Prekių ženklą I, bei veiksmų neteisėtumo supratimo.
Dėl žalos dydžio
44. Ieškovas prašė kaip žalos atlyginimą priteisti negautas pajamas. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, ieškovas turi įrodyti, kad jo nurodomos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir jų gavimo galimybė buvo reali, neišvengiama. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrikdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
45. Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Įrodinėdamas negautas pajamas, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
46. Ieškovas įrodinėjo, kad UAB „Baltic Breweries“ neteisėtai įgijus Prekių ženklą I, ženkliai sumažėjo ieškovo alaus, paženklinto prekių ženklu „BUTAUTŲ DVARO“, pardavimų apimtys:
46.1. 2012 m. pardavimo pajamos sudarė 368 479,02 Eur; 166 386,23 Eur grynojo pelno;
46.2. 2013 m. pardavimo pajamos sudarė 388 308,10 Eur; 81 628,86 Eur grynojo pelno;
46.3. 2014 m. pardavimo pajamos sudarė 62 421,11 Eur; 40 194,61 Eur grynojo pelno;
46.4. 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 52 741,98 Eur; 25 167,42 Eur grynojo pelno;
46.5. 2016 m. pardavimo pajamos sudarė 19 118,05 Eur; 4 185,09 Eur grynojo pelno;
46.6. 2017 m. pardavimo pajamos sudarė 14 717,82 Eur; 6 131,38 Eur grynojo pelno.
47. Ieškovas žalą skaičiavo remdamasis ieškinio 8 priedu pateikta 2019-01-30 pažyma apie Prekių ženklu I pažymėto alaus pardavimus: pajamas, savikainą, pelną ir grynąjį pelną. 2012-2013 metais ieškovas gavo vidutiniškai 124 007,55 Eur grynojo pelno per vienerius finansinius metus (124 007,55 Eur = (166 386,23 Eur + 81 628,86 Eur), o nuo 2014 m., kai UAB „Aukštaitijos bravorai“ pradėjo gaminti ir prekiauti Prekės ženklu I pažymėtu alumi, pelningumas ženkliai sumenko. 2014-2016 metais ieškovas gavo vidutiniškai tik po 23 182,37 Eur 23 182,37 Eur = (40 194,61 Eur + 25 167,42 Eur + 4 185,09 Eur) grynojo pelno per vienerius finansinius metus. Ieškovas 2014-2016 metais negavo 302 475,54 Eur grynojo pelno 302 475,54 Eur = (124 007,55 Eur-23 182,37 Eur) x 3)). Ieškovas 302 475,54 Eur prašė priteisti kaip žalą, padarytą negautų pajamų forma.
48. Ieškovas teismui neteikė finansinių dokumentų, kurių pagrindu sudaryta ieškinio priede Nr. 8 pateikta pažyma. UAB „Aukštaitijos bravorai“ pažymėjo, kad iš pateikto įrodymo nėra aišku, kokias išlaidas ieškovas įtraukia į savikainą, pažymėjo, jog buvo įtraukiama tik dalis savikainą sudarančių išlaidų, aiškino, jog negali būti skaičiuojamas grynasis pelnas pagal vieną iš prekių. Su atsakovų vertinimais dėl netinkamo žalos dydžio paskaičiavimo ir duomenų neatsekamumo sutiktina. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-13 nutartimi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti informaciją apie bendras ieškovo pajamas, savikainą, pelną, parduotus alaus kiekius (litrais) ginčo laikotarpiu (2013-2017), t. y. dokumentus, kurių pagrindu atlikti skaičiavimai 8 priedo lentelėje. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-14 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-3435-585/2019, atnaujinta 2020-06-08 nutartimi. Atnaujintus bylos nagrinėjimą. ieškovas 2020-12-01 raštu pateikė tik dalį reikalaujamų dokumentų, nurodydamas, jog iškėlus bankroto bylą, ne visi dokumentai buvo perduoti. Ieškovas teikė buvusios buhalterės G. R. pardavimų pagal prekes ataskaitas, kuriose nurodytas parduoto alaus kiekis (litrais) ginčo laikotarpiu (2013-2017 m.). Iš 2013 m. ataskaitos matyti, jog su Prekių ženklu I ieškovas pardavė alaus (AL0100, AL 0103, AL0104) viso 684 l, 2014 m. – 213,50 l, 2015 m. – 758 l, papildomai (AL220, AL221) – 415 l, 2016 m. – 6 282 l, 2017 m. nepardavė. Sulyginus duomenis su pateiktas 2019-01-30 pažymoje (priedas Nr. 8) nurodytais duomenimis, akivaizdu, jog nėra jokio duomenų panašumo. Pavyzdžiui 2019-01-30 pažymoje nurodoma, jog 2014 m. parduota 85 948,87 l Prekių ženklu I paženklinto alaus, o 2020-12-01 pateiktoje ataskaitoje – 213,50 l. Ieškinyje ankstesnėje civilinėje byloje ieškovas nurodė, jog jo grynasis pelnas iš Prekių ženklu I pažymėto alaus sudarė 379,17 Eur, kai 2019-01-30 pažymoje nurodomas 81 628,8643 Eur grynasis pelnas, gautas 2013 m. Ieškovas skirtumo paaiškinti negalėjo, kas patvirtina, jog rengdamas dokumentus teismui ieškovas nėra sąžiningas. Iš vykdant teismo įpareigojimą pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų už 2013–2017 m. laikotarpį 2019-01-30 pažymoje (priedas Nr. 8) nurodytų skaičiavimų patikrinti negalima.
49. Kadangi ieškovo pateiktas žalos skaičiavimas negali būti patikrintas teismui pateiktais duomenimis, o iš kitų duomenų matyti akivaizdūs neatitikimai su ieškinio priedu Nr. 8, tai ieškovo nurodytu būdu jo negautos pajamos negali būti skaičiuojamos. Kadangi ieškovas teismams teikia bet kokius skaičiavimus be juos pagrindžiančių dokumentų, tai teismas jokiu būdu negali pats įvertinti žalos dydžio. Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas pateikė dar vieną negautų pajamų skaičiavimo ir pagrindimo variantą, tačiau jis negali būti vertinamas, kadangi nebuvo nagrinėtas teismo posėdžio metu. CPK 14 straipsnio 4 dalis nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
50. Atsakovai taip pat ginčijo, jog dėl ieškovo verslo pardavimo jis neturėjo pajėgumų ta pačia apimtimi gaminti alų. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir po Prekių ženklų pardavimo užsiėmė alaus gamyba. Ieškovas 2015-10-13 sudarė sutartį su UAB „Kurklių bravoras“ dėl alaus „KRAFT“ ir „IMPERIAL“ gamybos. Kitos sutartys nepateiktos. Taip pat ieškovas 2020-12-01 raštu teikė sutartis, patvirtinančias ieškovo alaus gaminimo įrangos bei pastatų valdymo pajėgumus ginčui aktualiu laikotarpiu (2013-2017 m.), bei Nekilnojamojo turto registro istorinius išrašus, ieškovo balansus bei ilgalaikio turto apyvartos duomenis už 2013-2017 m. laikotarpį. Minimi dokumentai, kaip įrodantys tolesnę ieškovo vykdytą veiklą turi būti ieškovo paaiškinti, kur ir kokią veiklą pagal sudarytus susitarimus ieškovas vykdė.
51. Daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, jog dėl Prekių ženklo I savininko teisių pažeidimo patyrė žalą negautų pajamų forma. Tuo remiantis ieškinys atmetamas.
Dėl ieškinio tapatumo
52. Atsakovas UAB „Baltic Breweries“ prašė bylą nutraukti, o ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Nurodė, kad ieškovas 2017 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsakovui UAB „Baltic Breweries“ reiškė reikalavimą dėl žalos dėl neteisėtų Prekių ženklų naudojimo atlyginimo, tačiau šių ieškinio reikalavimų atsisakė. Atsakovas laikė, jog šioje byloje jo atžvilgiu reiškiamas tapatus ieškinys. Ieškovas BUAB „Butautų dvaro bravoras“ nesutiko su tokiu vertinimu, laikė, kad ieškiniai negali būti laikomi tapačiais, kadangi ankstesnėje byloje prašoma priteisti 70 000 Eur žala buvo paskaičiuota už 2013 m. Ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo ieškovas atsisakė, nes nesurinko įrodymų. Be to, toje byloje buvo keliamas reikalavimas taip pat ir dėl neteisėtais vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
53. Nustatyta, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 greta kitų reikalavimų prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltic Breweries“ ir D. B. 70 000 Eur nuostolių atlyginimo. UAB „Baltic Breweries“ atžvilgiu reikštas ieškinys buvo grindžiamas Prekių ženklų įstatymo 50-51 straipsniais, o D. B. ieškinys reikštas, kaip įmonės vadovui. Nurodytame ieškinyje neteisėtais veiksmais ieškovas įvardino tai, kad abu atsakovai priešingai įmonės interesams sudarė 2013-04-22 sutartį, kuria Prekių ženklas I konkuruojančiai įmonei perleistas už gerokai mažesnę sumą. Praradęs Prekių ženklus ieškovas patyrė nuostolius (negavo pajamų). Nuotolius prašyta priteisti, įvertinus tai, kad ieškovo 2012 m. pajamos iš alaus, paženklinto Prekių ženklu I, sudarė 197 424,70 Eur, grynasis pelnas sudarė 70 818,95 Eur, o 2013 m. (netekus Prekių ženklo I) iš alaus, paženklinto Prekių ženklu I, pajamos sudarė 543,40 Eur, grynasis pelnas sudarė 379,19 Eur. Tokiu būdu 2013 m. ieškovas neteko apie 70 000 Eur grynojo pelno, prašomi priteisti nuostoliai nurodyti kaip negautos pajamos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas atsisakė reikalavimo ir atsisakymą pirmosios instancijos teismas priėmė 2017-03-13 teismo posėdžio metu. Atsisakius nuo reikalavimų, civilinė byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas formaliai reikalavimo neišsprendė ir bylos dalyje dėl žalos atlyginimo nenutraukė, tačiau ieškinio atsisakymas buvo priimtas ir dėl šio reikalavimo teismo sprendime toliau nebuvo pasisakoma. Susidariusioje procesinėje padėtyje sprendžiama, jog ieškinio tapatumo klausimas nagrinėtinas ta apimtimi, kuria ieškovas 2017-03-13 teismo posėdyje atsisakė reikalavimo dėl žalos atlyginimo.
54. Atsakovo UAB „Baltic Breweries“ atstovas prašė teismo vertinti, jog nors ieškovas nuostolius skaičiavo už 2013 m. tačiau teismo prašė pareikalauti duomenis už ilgesnį laikotarpį, nei paskaičiuota žala už 2013 metus, o taip pat prašė atsižvelgti, jog ankstesniame ieškinyje prašoma priteisti žala ieškovo buvo įvertinta kaip preliminari. Sulyginus šioje byloje ir ankstesnėje byloje pareikštus reikalavimus matyti, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (70 000 Eur) buvo paskaičiuotas už 2013 m. ir prašyta pareikalauti iš UAB „Baltic Breweries“ finansinius duomenis (prekių pavadinimus, pardavimų kiekius, pajamas ir pelnus), susijusius su alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, paženklintų Prekių ženklu I pardavimais už laikotarpį nuo 2013-04-22 iki ieškinio padavimo dienos. Ieškinyje nurodyta, jog ieškinio sumą sudarys ne mažiau nei 70 000 Eur, o tikslius nuostolių skaičiavimus ieškovas galės pateikti tik gavęs gėrimų, pažymėtų Prekių ženklu I, pardavimų duomenis iš atsakovo UAB „Baltic Breweries“. Ieškinio dėstomojoje dalyje ieškovas pažymi galimą žalos atlyginimo skaičiavimą už periodą nuo 2013 m. iki ieškinio padavimo dienos (2016-04-20).
55. Įvertinus tai, kad ieškovas reiškė konkretų reikalavimą dėl 70 000 Eur, kuris susietas su galimais 2013 m. patirtais nuostoliais, didesnio reikalavimo teismui neteikė, ankstesnėje byloje pareikštas reikalavimas vertinamas kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas už 2013 metus. Su atsakovo UAB „Baltic Breweries“ argumentais, jog turi būti vertinama ir ieškovo pozicija dėl preliminaraus žalos atlyginimo, nesutiktina, nes realiai ieškinys už kitą laikotarpį nebuvo pareikštas. Dėl paminėto sprendžiama, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsisakė ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo už 2013 m., o šioje byloje reiškė reikalavimą už 2014-2016 metus. Už kitą periodą pareikštas ieškinys negali būti laikomas tapačiu, todėl byla atsakovo UAB „Baltic Breweries“ atžvilgiu negali būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tokia išvada reiškia ir tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog reikšdamas nagrinėjamą ieškinį, ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Dėl senaties termino taikymo
56. Abu atsakovai prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad negautos pajamos pagal CK. 6.249 straipsnį yra traktuojamos kaip žala, todėl pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikytinas 3 metų senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad atsakovas naudoja Prekių ženklus, žinojo nuo 2013 metų, kai ieškovas, jo akcininkas J. V. sudarinėjo veiklos koncentravimo sutartis, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Ieškovas turėjo suprasti ir suprato, kad jo teisė galėjo būti pažeista 2013-04-22 sutarties sudarymo dieną. Atsakovų nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013-04-22, paskutinė diena ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti buvo 2016-04-22. Pateikdamas ieškinį 2019-02-05, ieškovas praleido senaties terminą.
57. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
58. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, todėl turi būti nustatomos aplinkybės, kada ieškovui tapo žinoma, jog atsakovai be jo sutikimo naudoja Prekių ženklus. Ieškovas pats sudarė 2013-04-22 sutartį, todėl nuo šio momento jam turėjo tapti žinoma, kad jo teisės yra pažeidžiamos. 2013-04-22 sutartį pasirašęs D. B. buvo ieškovo vadovas, o vadovo veiksmai sukelia pasekmes pačiam juridiniam asmeniui.. Juridinis asmuo turi savarankiškumą, todėl nėra reikalaujama, kad apie juridinio asmens veiksmus ir jų pasekmes būtų informuojami įmonės akcininkai. Įmonės akcininkų sužinojimas apie juridinio asmens veiksmus, neturi reikšmės, sprendžiant dėl juridinio asmens sužinojimo apie teisių pažeidimą momento. Nors 2013-04-22 sutartis ir buvo pripažinta negaliojančia teismo sprendimu, tačiau pasisakant dėl senaties termino pradžios momento sutarties teisėtumas nėra vertinamas. Taip pat pastebėtina ir tai, jog ieškovo akcininkai atliko eilę veiksmų, kuriais UAB „Aukštaitijos bravorai“ perleido alaus gamybą ir prekybą.
59. Ieškovas prašo sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 priėmimo. Teisinis santykių vertinimas, kurį pateikia teismas ar teisinis atstovas, nėra laikomas momentu, kada sužinoma apie galimai pažeistas teises. Dar 2016-04-20 ieškovas buvo pareiškęs analogišką ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017. Tai reiškia, jog jau tada ieškovas buvo supratęs, jog jo teisės yra galimai pažeistos ir dėl teisių gynimo reikalinga kreiptis į teismą.
60. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Procesinių terminų ir jų pradžios negalima sieti su teisinių išvadų pateikimu ar panašiomis visiškai neapibrėžtomis, subjektyviomis ir nepatikrinamomis aplinkybėmis, nes, tokiu atveju asmuo galėtų manipuliuoti procesiniais terminais.
61. Teikdamas 2016-04-20 ieškinį ieškovas aiškino, jog apie 2013-04-22 sutartį jam tapo žinoma, kai akcininkas J. V. 2015-02-10 Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui padavė paraišką registruoti figūrinį Prekių ženklą II. Ieškovo vadovu D. B. buvo nuo 2013-01-03 iki 2014-11-17, o nuo 2014-11-10 vadovu buvo D. V.. Perdavus dokumentus naujam vadovui turėjo tapti žinoma apie sudarytą 2013-04-22 sutartį.
62. Atsakovų veiksmai vertintini kaip tęstinis pažeidimas, kadangi Prekių ženklais pažymėti produktai buvo parduodami 2014-2016 metais. Ieškinys buvo paduotas 2019-02-05. Ieškinio senaties terminas yra nepraleistas reikalavimui nuo 2016-02-05, t. y. 10 mėnesių ieškinio periodo.
63. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškovas pareiškė prašymą, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, tačiau nenurodė jokių priežasčių. Sutiktina su argumentais, jog ieškovas ir su juo susiję asmenys (D. V., J. V.) turi didelę patirtį alaus gamybos ir prekybos versle. Ieškovas turėjo būti ypač apdairus ir dėti atitinkama pastangas vertinant pažeidimus. Ieškovas suvokė ir turėjo suvokti, kokią įtaką jo tolimesnei veiklai galėjo turėti išimtinių teisių į Prekių ženklą I perleidimas, kad jis negalės gaminti tokiu ženklu ženklinamo alaus. Ieškovui nenurodžius svarstytinų priežasčių dėl termino atnaujinimo, teismas savo iniciatyva taip pat tokių priežasčių nenustatė.
64. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tuo remiantis atmetama ieškinio dalis iki 2016-02-05.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Atsakovas UAB „Baltic Breweries“ prašė jo nauda iš ieškovo BUAB „Butautų dvaro bravoras“ priteisti 3 757,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš BUAB „Butautų dvaro bravoras“ administravimui skirtų lėšų. Bylinėjimosi išlaidos apima atsiliepimo, tripliko rengimą bei konsultacijas.
67. Atsakovas UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašė priteisti 11 902,46 Eur (su PVM) patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Suteiktas paslaugas sudarė: ieškinio analizė, konsultavimas, atsiliepimas 5 163,69 Eur; tripliko parengimas 617,10 Eur; kasacinio skundo analizė 689,70 Eur; taikos sutarties pasiūlymo rengimas 294,61 Eur; prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimas, taikos sutarties pasiūlymo analizė 435,60 Eur ir 474,01 Eur; pasirengimas posėdžiui 328,76 Eur, 292,23 Eur; prašymo dėl bylinėjimo išlaidų rengimas 292,23 Eur; atstovavimas teismo posėdyje 511,44 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 8. Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.1. už atsiliepimą į ieškinį – 2,5; 8.3. už tripliką – 1,5. (2020 m. III ketvirtis – bruto 1 454,8 Eur). Įvertinus nurodytus dydžius, sprendžiama, jog atsakovo pagrįstos išlaidos negali sudaryti daugiau nei 4 ((2.5 ir 1,5) x 1 454 dydžiai, kitos išlaidos įskaičiuotinos į priteisiamą sumą. Priteisiama suma 5 816 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Butautų dvaro bravoras“ administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB „Baltic Breweries“ naudai 3 757,52 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Butautų dvaro bravoras“ administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudai 5 816 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.