Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ ir atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Baltic Breweries“ bei „Aukštaitijos bravorai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baltic Breweries“ ir „Aukštaitijos bravorai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės nėra pakankamos, kad jomis būtų galima remtis nustatant pažeidimą, naudojant Prekių ženklą I alui žymėti. Kadangi ieškovė Prekių ženklo I neregistravo 32 kategorijos prekėms (alui), tai jos teisių pažeidimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tapataus prekių ženklo naudojimo panašioms prekėms žymėti aspektu (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) gairėse išdėstytą poziciją dėl gėrimų panašumo, nusprendė, kad, nors alus priklauso 32 klasei ir savo paskirtimi yra gėrimas, tačiau dėl gamybos būdo skirtingumo; naudojimo paskirties ir alkoholio sukeliamo apsvaigimo; visuomenės dalies, kuriai jis skirtas (nuo 21 metų); negalimo pakeičiamumo; pardavimo atskirtuose parduotuvių skyriuose, alus negali būti laikomas panašiu į gaiviuosius gėrimus, kuriems registruotas Prekių ženklas I. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad Prekių ženklo I naudojimas alui žymėti nesudaro PŽĮ 38 straipsnio pažeidimo. Ieškovė pati pasirinko, kokioms prekėms ženklą registruoti, ir neįregistravusi Prekių ženklo I alui, negali ginti savo teisių byloje nurodytu būdu.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nėra Prekių ženklo II registruota savininkė; ji yra davusi atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ dalinį sutikimą dėl Prekių ženklo I naudojimo; neįrodyta, kad atsakovės naudotų Prekių ženklą II komercinėje veikloje; Prekių ženklas I nėra registruotas alui ir alus negali būti laikomas panašia preke, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos, kaip Prekių ženklų savininkės teisės, yra pažeistos atsakovėms padarius veiksmus, sudarančius pažeidimą pagal PŽĮ 38 straipsnį.

18. Teismas nurodė, kad nenustačius, jog ieškovės atžvilgiu buvo atlikti neteisėti atsakovių veiksmai, nėra reikalinga spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės, buvimo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovių veiksmus vertino kaip solidarius, teismas nurodė esant reikalinga įvertinti atsakovių santykį su ieškovės įrodinėjamais veiksmais. Teismams panaikinus Sutartį bei nustačius šalių nesąžiningumą, sudarant Sutartį, galima sutikti su tuo, kad atsakovė UAB „Baltic Breweries“ turėjo suprasti, kad jos veiksmai perduodant Prekių ženklą I atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ neatitinka CK 6.248 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis negalima vienareikšmiai nustatyti atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ kaltės, pradėjus naudoti kitos atsakovės perduotą Prekių ženklą I, bei veiksmų neteisėtumo supratimo.

19. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas žalos skaičiavimas negali būti patikrintas teismui pateiktais duomenimis, o iš kitų duomenų matyti akivaizdūs neatitikimai su ieškinio priedu Nr. 8, todėl ieškovės nurodytu būdu jos negautos pajamos negali būti skaičiuojamos. Kadangi ieškovė teismams teikia skaičiavimus be juos pagrindžiančių dokumentų, tai teismas jokiu būdu negali pats įvertinti žalos dydžio. Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas pateikė dar vieną negautų pajamų skaičiavimo ir pagrindimo variantą, tačiau jis negali būti vertinamas, nes nebuvo nagrinėtas teismo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 14 straipsnio 4 dalis).

20. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl Prekių ženklo I savininkės teisių pažeidimo patyrė žalą negautų pajamų forma.

21. Pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Baltic Breweries“ prašymo nutraukti bylą dėl to, kad ankstesnėje byloje ieškovė buvo pareiškusi tapatų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurio atsisakė, teismas nurodė, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsisakė ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo už 2013 m., o šioje byloje reiškė reikalavimą už 2014–2016 metus. Pasak teismo, už kitą periodą pareikštas ieškinys negali būti laikomas tapačiu, todėl byla atsakovo UAB „Baltic Breweries“ atžvilgiu negali būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

22. Kadangi atsakovės prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, teismas nurodė, kad 2013 m. balandžio 22 d. Sutartį pasirašęs D. B. buvo ieškovės vadovu, o vadovo veiksmai sukelia pasekmes pačiam juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo turi savarankiškumą, todėl nėra reikalaujama, kad apie juridinio asmens veiksmus ir jų pasekmes būtų informuojami bendrovės akcininkai. Bendrovės akcininkų sužinojimas apie juridinio asmens veiksmus neturi reikšmės, sprendžiant dėl juridinio asmens sužinojimo apie teisių pažeidimą momento. Teismas nustatė, kad ieškovės vadovu D. B. buvo nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d., o nuo 2014 m. lapkričio 10 d. vadovu buvo D. V. Perdavus dokumentus naujam vadovui, turėjo tapti žinoma apie sudarytą Sutartį. Atsakovių veiksmai vertintini kaip tęstinis pažeidimas, nes Prekių ženklais pažymėti produktai buvo parduodami 2014–2016 metais. Ieškinys paduotas 2019 m. vasario 5 d. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra nepraleistas reikalavimui nuo 2016 m. vasario 5 d., t. y. 10 mėnesių ieškinio periodo. Tuo pagrindu teismas atmetė ieškinio dalį iki 2016 m. vasario 5 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

23. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

23.1. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ankstesnėje byloje dėl Prekių ženklų nustatytas aplinkybes prejudicinėmis. Minėtoje byloje atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašė atnaujinti procesą ir savo pareiškime nurodė, kad faktiškai nuo 2013 m. su ieškovės sutikimu naudojo Prekių ženklus ir jais žymėjo didelę dalį pagamintos produkcijos.

23.2. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-283-589/2017 UAB „Aukštaitijos bravorai“ pateiktus atsikirtimus ir (arba) pareiškimus, kurie pagrindžia UAB „Aukštaitijos bravorai“ vykdytą ūkinę veiklą naudojant Prekių ženklus.

23.3. Išnagrinėta byla dėl Prekių ženklų baigta teismo sprendimu dėl pripažinimo. Joje nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“, naudodama Prekių ženklus, veikė akcininkės UAB „Baltic Breweries“ nurodymu ir naudojosi akcininkės jai perduotomis teisėmis. UAB „Aukštaitijos bravorai“ žinojo apie ieškovės teisių pažeidimą nuo neteisėtos veiklos pradžios ir to siekė. UAB „Aukštaitijos bravorai“ pagal savo vykdomos veiklos pobūdį buvo ieškovės konkurentė. Išnagrinėtoje byloje dėl Prekių ženklų konstatuota, kad UAB „Baltic Breweries“ siekė nesąžiningai perimti iš ieškovės veikloje naudojamo žymens „BUTAUTŲ DVARO“ naudojimo kontrolę. Šį tikslą atsakovė įgyvendino būtent per UAB „Aukštaitijos bravorai“, kuri, kaip UAB „Baltic Breweries“ dukterinė bendrovė, dėl akcininkės sprendimo naudojosi ieškovės prekių ženklu ir rinkoje gerai žinomu pavadinimu. Tai reiškia, kad atsakovės veikė bendrai ir kartu, bei tokiais veiksmais atliko išnagrinėtoje byloje dėl Prekių ženklų PŽĮ ginamų ieškovės teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, vien vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, turėjo nustatyti bendrai atsakovių padarytus teisės pažeidimus dėl nesąžiningos ūkinės veiklos bei konkurencijos taisyklių nepaisymo.

23.4. Pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai, susiję su Prekių ženklu II, neturi jokios reikšmės vertinant ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumą. Priešingai, nustatytas faktas, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudojosi UAB „Baltic Breweries“ įregistruoto Prekių ženklo II suteiktomis teisėmis, patvirtinta išvadą, jog atsakovės padarė PŽĮ pažeidimą ieškovės atžvilgiu.

23.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tik turėjo ketinimų ir ėmėsi veiksmų sutikimui duoti. UAB „Baltic Breweries“, būdama ieškovės akcininke ir turėdama tiesioginę įtaką jos vadovui, galėjo prisidėti ir (ar) prisidėjo ir prie kitų veiksmų (ne tik nuginčytos Sutarties sudarymo). Tačiau teismas tokių aplinkybių nevertino.

23.6. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje yra daugybė įrodymų, patvirtinančių Prekių ženklo II naudojimą UAB „Aukštaitijos bravorai“ komercinėje veikloje, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tokio fakto neįrodė.

23.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės teisių pažeidimo pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Žymuo „BUTAUTŲ DVARO“ ieškovės veiklos identifikavimui yra itin reikšmingas, yra pavadinimo sudedamoji dalis. Prašyme dėl proceso atnaujinimo UAB „Aukštaitijos bravorai“ nurodė, kad naudodama prekių ženklą „Butautų dvaro“ pagamina žymaus dydžio produkciją (2016 m. 614 397 l, 2017 m. 598 420 l, 2018 m. rugsėjo 14 d. 511 284 l). Tai patvirtina, kad atsakovės, neteisėtai besinaudodamos Prekių ženklo I žymeniu „BUTAUTŲ DVARO“, įgijo ne tik nesąžiningą pranašumą, tačiau iš to gaudavo ir dideles pajamas.

23.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad alus negali būti laikomas panašiu į gaiviuosius gėrimus, kuriems registruotas Prekių ženklas I. Prekių ženklas I registruotas 32 klasės prekėms: gaivieji gėrimai; geriamas vanduo (buteliuose); mineralinis vanduo (gėrimas); sodos vanduo; gazuotas vanduo. Alus, alaus kokteiliai, alaus misa, apynių ekstraktai (alui daryti) taip pat yra registruojami 32 klasėje pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją, o 33 klasėje registruojami svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Vertinant alaus panašumą su gaiviaisiais gėrimais pagal teismo sprendime pažymėtus kriterijus (prekių prigimtį, paskirtį, naudojimo metodą, pakeičiamumą, konkuravimą (ESTT, Canon byla, 29/09/1998, C-39/97), o taip pat papildomus faktorius – platinimo kanalus, suinteresuotą visuomenę bei įprastą prekių ar paslaugų kilmę), taip pat nesutiktina su teismo išvadomis. Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamybos būdas iš esmės nesiskiria, pavyzdžiui, gaiviojo gėrimo (giros) gamybos būdas iš esmės yra identiškas alaus gamybai ir jos metu naudojamiems ingredientams; gaiviajame gėrime giroje gali būti alkoholio kaip ir aluje; alus tiesiogiai konkuruoja su gaiviaisiais gėrimais, o ne su svaigiaisiais, kadangi alaus, kaip ir kitų gaiviųjų gėrimų, pagrindė paskirtis – troškulio numalšinimas ir atsigaivinimas; alaus konkuravimą su gaiviaisiais gėrimais patvirtina ir tai, jog pastaraisiais metais nealkoholinis alus ir (ar) kiti nealkoholiniai į alų panašūs gėrimai užėmė nemažą alaus rinkos dalį; alaus gamintojai ir (ar) platintojai dažniausiai užsiima ir kitų gaiviųjų gėrimų gamyba ir (ar) platinimu; alus, kaip ir kiti gaivieji gėrimai, dažniausiai vartojami iš pačios taros, ko negalima pasakyti apie svaigiųjų gėrimų (degtinės, viskio ir pan.) vartojimą.

23.9. Tiek nuginčytos Sutarties sudarymo metu (2013 m. balandžio 22 d.), tiek paraiškos pateikimo Prekių ženklo II registracijai metu (2015 m. vasario 10 d.) UAB „Aukštaitijos bravorai“ buvo dukterine UAB „Baltic Breweries“ bendrove, o UAB „Baltic Breweries“ akcininku buvo V. U., kuris be kita ko, buvo ir abiejų šių bendrovių vadovu. Abiejų bendrovių veikla buvo susijusi, organizuojama ir kontroliuojama tų pačių asmenų, todėl UAB „Aukštaitijos bravorai“ taip pat žinojo ir (ar) turėjo žinoti teisių į Prekių ženklo I ir II įsigijimo aplinkybes bei tuo pačiu suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad vykdydama Prekių ženklais I ir II pažymėtos produkcijos gamybą bei pardavimą pažeidžia ieškovės įstatymu saugomas teises bei teisėtus interesus. Šios bylos nagrinėjimo metu M. V., kuris nuo 2015 m. gruodžio 11 d. yra pagrindinis UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcininkas, teismo posėdyje pats pripažino, jog UAB „Aukštaitijos bravorai“ tęsė produkcijos gamybą naudodamasi Prekių ženklais net iškėlus pagal ieškovės pareikštą ieškinį Vilniaus apygardos teisme dabar jau išnagrinėtą bylą. Tokie veiksmai patvirtina atsakovių kaltę.

23.10. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ duomenis apie bendrovės pajamas iš Prekių ženklų I ir II produkcijos pardavimų laikotarpiu nuo 2014 m.; apie bendrovės parduotus Prekių ženklų I ir II produkcijos kiekius, gamybos bei tiekimo išlaidas. Minėti duomenys leistų pagrįsti ieškovei padarytos žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

23.11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

23.12. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovės siekė įrodyti aplinkybę, kad ieškovė neva neturėjo pajėgumų tęsti alaus produkcijos gamybą. Ieškovė pateikė dokumentus, kad ji galėjo tęsti šią veiklą. Jeigu šie dokumentai neįrodė tokio fakto, tai turėjo pagrįsti atsakovės, o ne ieškovė.

23.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Ieškovė apie teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-823/2018.

23.14. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė dar 2016 m. balandžio 20 d. buvo pareiškusi ieškinį, analogišką pareikštam ieškiniui dėl žalos atlyginimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017. Minėtame ieškinyje, be kitų reikalavimų, ieškovė prašė priteisti solidariai iš UAB „Baltic Breweries“ ir buvusio ieškovės vadovo D. B. 70 000 Eur nuostolių atlyginimą. Tik civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 paaiškėjo, kad D. B. sudarė nuginčytą Sutartį, vykdydamas UAB „Baltic Breweries“, kaip ieškovės akcininkės, valią, o UAB „Baltic Breweries“ per dukterinę bendrovę UAB „Aukštaitijos bravorai“ vykdė neteisėtą produkcijos gamybą ir prekybą naudodamasi Prekių ženklais. Todėl ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, kurias nutartimi patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas, ir pateikė ieškinį atsakovėms dėl žalos priteisimo.

23.15. Pirmosios instancijos teismas, net nustatęs ieškinio senaties termino praleidimą, šį terminą turėjo atnaujinti. Ieškovei nuo 2019 m. gegužės 30 d. yra vykdoma bankroto procedūra. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Dėl neteisėtų atsakovių veiksmų žalą patyrė ne tik ieškovė, tačiau ir jos kreditoriai, nes su jais ieškovė nebegalėjo atsiskaityti. Taigi, dėl atsakovių vykdytos nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos buvo pažeisti ne tik ieškovės teisės ir teisėti interesai, tačiau ir viešasis interesas.

24. Atsakovės UAB „Baltic Breweries“ ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Baltic Breweries“ nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

24.1. Atsižvelgiant į PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad siekiant įrodyti, jog prekių ženklas buvo naudotas pažeidžiant prekių ženklų savininko teises, neužtenka vien fakto, kad žymuo buvo panaudotas. Taip pat turi būti nustatyta, kad žymuo buvo naudotas kaip prekių ženklas (o ne, pvz., geografinė nuoroda, adreso dalis, ženklinimo legendos dalis ir pan.) ir kad naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į prekių ženklą. Šios aplinkybės išnagrinėtose bylose nebuvo ir negalėjo būti vertinamos, nes Prekių ženklų naudojimo neteisėtumas nebuvo byloje įrodinėtina aplinkybė. Nėra pagrindo teigti, kad išnagrinėtose bylose nustatyta aplinkybė, jog UAB „Aukštaitijos bravorai“ savo produkcijos ženklinimui naudojo žymenį „BUTAUTŲ DVARO“, patvirtina neteisėtą Prekių ženklų naudojimą ir PŽĮ 38 straipsnio pažeidimą. Be to, UAB „Aukštaitijos bravorai“ minimame teismo procese nedalyvavo, todėl šios atsakovės atžvilgiu jokie prejudiciniai faktai ankstesnėje byloje negalėjo būti nustatomi.

24.2. Ieškovė neįrodė PŽĮ 38 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, todėl atsakovių veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys ieškovės teises. Ieškovės vardu Prekių ženklas II nebuvo įregistruotas, todėl ji neperėmė šio ženklo savininko teisių. Dėl to ieškovės teisės pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl tapataus Prekių ženklui II žymens naudojimo padarytos žalos atlyginimo negali būti ginamos. Ieškovės teisės, kiek jos susijusios su Prekių ženklo II naudojimu, gali būti ginamos tik kaip Prekių ženklo I savininkės teisės, todėl atsakovių naudoti žymenys galėjo būti vertinami nustatant jų klaidinamą panašumą į Prekių ženklą I, dėl ko galėjo būti suklaidinta visuomenė (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė neteikė duomenų, kurie patvirtintų Prekių ženklo II naudojimą atsakovų komercinėje veikloje.

24.3. Ieškovė Prekių ženklo I neregistravo 32 kategorijos prekėms (alui), todėl jos teisių pažeidimo klausimas pagrįstai buvo nagrinėjamas tik tapataus prekių ženklo naudojimo panašioms prekėms žymėti aspektu (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors alus yra alkoholinis gėrimas, registruojamas 32 klasėje, tačiau ESINT gairėse apibūdinant alų yra pažymima, kad alus yra panašus į kitus alkoholinius gėrimus, esančius 33 klasėje. Nors gamybos procesai yra skirtingi, tačiau iš esmės tai yra plačiai visuomenei skirti alkoholiniai gėrimai, kurie pateikiami restoranuose, baruose bei tuose pačiuose parduotuvių skyriuose. Negalima sutikti su ieškove, kad alaus paskirtis (troškulio numalšinimas ir atsigaivinimas) bei dažniausias vartojimo būdas (iš pačios taros) apsprendžia alaus panašumą į gaiviuosius gėrimus. Tai labai subjektyvūs kriterijai, kuriais nagrinėjamu atveju neturi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl prekių panašumo.

24.4. Teismas nustatė, kad atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl kaltės klausimas apskritai neturi ir neturėjo būti keliamas.

24.5. Atsižvelgiant į šioje byloje ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą (ieškovė siekia, kad jai būtų priteistos negautos pajamos, apskaičiuotos jos sumažėjusiu pelnu), ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos patirtą žalą būtų pagrindę duomenys apie atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ gautą naudą iš Prekių ženklų produkcijos. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovė turi įrodyti, kad jos nurodomos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir jų gavimo galimybė buvo reali, neišvengiama.

24.6. Ieškovė žalą skaičiavo remdamasi ieškinio priede Nr. 8 pateikta 2019 m. sausio 30 d. pažyma apie Prekių ženklu I pažymėto alaus pardavimus: pajamas, savikainą, pelną ir grynąjį pelną. Tačiau finansinių dokumentų, kurių pagrindu buvo minėta pažyma, neteikė. Iš šios pažymos nėra aišku, kokias išlaidas ieškovė įtraukė į savikainą, be to, grynasis pelnas negali būti skaičiuojamas pagal vieną iš prekių. Ieškovė teismo reikalavimu byloje teikė ataskaitas, tačiau teikė ne visus teismo reikalaujamus dokumentus, skirtumo tarp duomenų apie gautą pelną šioje byloje ir ankstesnėje byloje tuo pačiu laikotarpiu paaiškinti negalėjo. Taigi, iš ieškovės pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti konkretaus prašomo priteisti žalos dydžio.

24.7. Šioje byloje nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas, todėl teismui nekilo pareiga pačiam nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydį.

24.8. Teismo sprendimą atmesti ieškovės prašymą dėl duomenų apie gautą atsakovės naudą iš Prekių ženklų produkcijos pardavimo nulėmė ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, todėl šių duomenų išreikalavimas šioje byloje būtų buvęs perteklinis; išreikalauti duomenys niekaip nebūtų pagrindę ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio.

24.9. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad turėjo pajėgumus tęsti alaus produkcijos gamybą, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovėms, teigiančioms, kad ieškovė neturėjo pajėgumų tęsti alaus produkcijos gamybą (ką patvirtino ir ieškovės pateikti įrodymai), būtent ir lemtų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės pažeidimą, nes įrodinėjimo našta būtų perkelta tam, kas neigia, o ne tam, kas teigia.

24.10. Ieškovė turėjo suprasti ir suprato, kad jos nurodoma teisė galėjo būti pažeista dar Prekių ženklo I pardavimo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2013 m. balandžio 22 d. Teisinis santykių vertinimas, kurį pateikia teismas ar teisinis atstovas, nėra laikomas momentu, kada sužinoma apie galimai pažeistas teises. Ieškovei nenurodžius svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, bei tokių priežasčių teismui nenustačius savo iniciatyva, teismas pagrįstai nusprendė praleisto termino neatnaujinti ir ieškinio dalį iki 2016 m. vasario 5 d. atmesti.

25. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

25.1. Ieškovė nutyli reikšmingas aplinkybes, kad pasikeitus Sutartį pasirašiusiam ieškovės vadovui, vėliau buvo sudaryta dar 12 kitų sandorių, kuriais ieškovė ir su ja susiję asmenys pardavė visą alaus gamybos veiklą ir turtą, reikalingą šiai veiklai, atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“. Šie sistemingi veiksmai rodo ieškovės sutikimą gaminti ir parduoti alų, paženklintą žymeniu „BUTAUTŲ DVARO“.

25.2. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nebuvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-408-881/2017, šioje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovės veiksmai naudojant ieškovės Prekių ženklą I. Toje byloje priimtame teismo sprendime nepasakyta, kad atsakovė pažeidė ieškovės, kaip Prekių ženklo I savininkės, teises. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-283-589/2017 taip pat nebuvo konstatuota, kad atsakovė naudojo ieškovės Prekių ženklą I ar žymenis, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovės juridinio asmens pavadinimą. Minėtoje byloje 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdyje ieškovė netgi atsisakė reikalavimo dėl nuostolių, kurie buvo kildinami iš neva Prekių ženklo I naudojimo nuo 2013 metų.

25.3. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kaip pasireiškė Prekių ženklo I naudojimas. Finansiniai dokumentai, kuriais ieškovė remiamasi, nurodo tik tiek, kad alus buvo žymimas žymenimis „Butautų dvaro tamsus“ ir „Butautų dvaro šviesus“. Taigi, identiškumo su Prekių ženklu I nėra. Be to, pats grafinis žymėjimas niekaip nėra atspindėtas: iš sprendimo ir iš jame minimų įrodymų nėra aišku, ar žymuo buvo naudotas kaip prekių ženklas ir kiek jis kartu su kitais produkto pakuotės (etiketės) elementais sudarė pagrindo teigti, kad tai, kas pavaizduota ant pakuotės, yra panašu į tai, kas registruota prekių ženklų registre. Prekių ženklo I naudojimo fakto nei atsakovė, nei ieškovės kviestas liudytojas nepripažino.

25.4. Prekių ženklas I yra registruotas tik girai, o byloje kilo ginčas dėl tariamo Prekių ženklo I naudojimo žymėti alui. Šios prekės nėra panašios.

25.5. Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl turėjo įrodyti, kad: atsakovė naudojo žymenį, tapatų ar panašų į registruotą ankstesnį prekių ženklą; ženklas buvo naudojamas tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms; egzistuoja tikimybė suklaidinti dalį visuomenės, įskaitant ir tikimybę susieti žymenį su ženklu; žymuo buvo naudojamas komercinėje veikloje kaip prekių ženklas (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde ieškovė kelia naują reikalavimą – reputaciją turinčio prekių ženklo apsaugos galimybę pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ji taikoma ir tuomet, kai prekės yra nepanašios, jei yra įrodoma papildomos sąlygos: jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas; arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis; arba pakenkiama jo reputacijai. Dėl šio pagrindo nebuvo pasisakyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie Prekių ženklo reputaciją, kad ji buvo įgyta ir išlaikyta visą ginčo laikotarpį. Nėra duomenų, kaip išpildomos kitos trys papildomos PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos.

25.6. Ieškovės prašymas dėl nuostolių skaičiavimo modelio pakeitimo pareikštas ne laiku, tai rodo piktnaudžiavimą procesu.

25.7. Šioje byloje negali būti taikoma CK 6.249 straipsnio 2 dalis, o turi būti taikoma PŽĮ 75 straipsnio 5 dalis. Abi šios normos reglamentuoja panašius santykius – gautos naudos priteisimą nukentėjusiai šaliai. Tačiau PŽĮ numato papildomas sąlygas, kai sprendžiama dėl prekių ženklų savininko teisių.

25.8. Teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad po Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo jai nebuvo prielaidų ginti savo teisių, kol nepasibaigė byla Vilniaus apygardos teisme, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl juridinio asmens pavadinimo pažeidimo, o ne Prekių ženklo. Reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo galėjo būti reiškiamas jau Vilniaus apygardos teismo byloje, bet ieškovė to nepadarė ir dėl to jai tenka visa tokių veiksmų pasekmių rizika. Šio termino atnaujinti ieškovė tinkamai neprašė, nors buvo atstovaujama profesionalių atstovų, todėl viešojo intereso teismui savo iniciatyva atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra.

26. Atsakovė UAB „Baltic Breweries“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo motyvuojamosios dalies:

26.1. 33 pastraipą, nurodant: „Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė perdavė Prekių ženklą I atsakovėms. Nepaisant to, kad 2013 m. balandžio 22 d. Sutartis panaikinta, toks išimtinių teisių perleidimas ir sutikimas naudoti Prekių ženklą I komercinėje veikloje buvo visiškai įgyvendintas. Atsižvelgus į ankstesnėje byloje priimtus teismų sprendimus, taip pat galima konstatuoti, kad ieškovė buvo davusi aiškiai išreikštą sutikimą Prekių ženklą I naudoti atsakovių komercinėje veikloje.“

26.2. 40 pastraipos dalį, nurodant: „Apibendrinant argumentus dėl ieškovės, kaip Prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą sudarančių veiksmų, nustatoma, kad ieškovė nėra Prekių ženklo II registruota savininkė; ji yra UAB „Aukštaitijos bravorai“ davusi sutikimą dėl Prekių ženklo I naudojimo; neįrodyta, kad atsakovės naudotų Prekių ženklą II komercinėje veikloje; Prekių ženklas I nėra registruotas alui ir alus negali būti laikomas panašia preke.“

26.3. 54 pastraipos dalį, nurodant: „Dėl paminėto sprendžiama, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsisakė ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m., todėl pareikštas ieškinys gali būti laikomas tapačiu. Dėl to byla atsakovės UAB „Baltic Breweries“ atžvilgiu gali būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.“

27. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas atsakovės UAB „Baltic Breweries“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodo šiuos argumentus:

27.1. Ieškovė ne tik ketino, tačiau realiai perleido Prekių ženklą I atsakovėms. Ta aplinkybė, kad Sutartis buvo teismo panaikinta, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė ne realiai perdavė atsakovėms teisę naudotis Prekių ženklu I, o tik turėjo ketinimų tai padaryti. Tai nebuvo atsitiktinis sandoris, nulemtas tariamai atsakovių nesąžiningumo. Šis sandoris buvo tik vienas iš daugelio nuoseklių ieškovės veiksmų, kuriais buvo siekiama nutraukti alaus gamybą. Tokius ieškovės siekius patvirtina tai, kad pati ieškovė jau 2013 m. rugpjūčio 22 d. informavo didžiuosius prekybos centrus valdančius asmenis apie tai, kad visas komercines sutartis su šiais asmenimis perims atsakovė UAB „Baltic Breweries“. 2013 m. spalio 1 d. UAB „Rimi Lietuva“, ieškovė ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarė sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ savo teises ir pareigas pagal didmeninio prekių pardavimo sutartį. Šios sutarties Priede Nr. 4 numatyta, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ parduos UAB „Rimi Lietuva“ Prekių ženklu I pažymėtas prekes. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei ieškovė 10 metų terminui išnuomojo akcizinį sandėlį, esantį adresu Taikos g. 31, Fermos k, Raguvos sen., Panevėžio raj., ir šio pastato priklausinius. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės akcininkas J. V. ir D. V. neterminuotam laikui išnuomojo atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ alaus gamybinę bazę, esančią adresu Taikos g. 51, Fermos k, Raguvos sen., Panevėžio raj., kurią iki tol atsakovė naudojo panaudos sutarties pagrindu. 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ ir D. V., S. V., D. V., ieškovės vienintelis akcininkas J. V. bei atsakovė pasirašė sutartį dėl sandorių sudarymo ateityje, kuria ieškovė ir V. įsipareigojo perleisti atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“: prekių ženklus, išvardintus sutarties 2.2.1 punkte (pvz., MAGARYČIŲ ALUS, KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS, TYZENHAUZŲ ALUS, SALAUS ALUS, KANAPINIS ir t. t.); nekilnojamuosius daiktus, išvardintus sutarties 2.3.1 punkte (pvz., alaus gamybos cechas); Įrangą, išvardintą sutarties priede (pvz. salyklo malūnus, alaus ir virimo katilus, alaus koštuvę, alaus brandinimo talpos ir t. t.). 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“, ieškovės vienintelis akcininkas J. V. ir D. V. sudarė susitarimą, kuriuo J. ir D. V. įsipareigojo atlaisvinti akcizinį sandėlį ir panaikinti jo registraciją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje bei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovės vienintelis akcininkas J. V. ir jo sutuoktinė V. V. pardavė atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ antrą labai svarbų ir ieškovės veikloje naudotą prekių ženklą „KANAPINIS“, kurio pardavimai buvo didesni nei „BUTAUTŲ DVARO“. Taip pat pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą – alaus gamybos cechą ir žemės sklypą, esantį Taikos g. 51, Fermos k, Raguvos sen., Panevėžio raj., ir įrangą, skirtą alaus gamybai.

27.2. Sprendimo 33 pastraipoje teismas nurodė, kad ieškovė tik ketino perleisti atsakovėms Prekių ženklą I, tačiau 40 pastraipoje teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ visgi buvo išdavusi dalinį sutikimą savo komercinėje veikloje naudoti minėtą prekių ženklą. Nepaisant to, abejose šiose pastraipose teismas padarė klaidingas išvadas. Ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji nusprendė nutraukti masinio alaus gamybos verslą. Byloje esantys įrodymai patvirtina visišką Prekių ženklo I perdavimą atsakovėms.

27.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 atsisakė ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo tik už 2013 m. Toje byloje ieškovė nuostolius skaičiavo už 2013 m. tik dėl tos priežasties, kad už kitus laikotarpius neturėjo reikiamų duomenų žalos dydžiui apskaičiuoti. Ieškovė toje byloje teismui buvo pateikusi prašymą išreikalauti duomenis, t. y. UAB „Baltic Breweries“ finansinius duomenis (prekių pavadinimus, pardavimų kiekius, pajamas ir pelnus), susijusius su alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, paženklintų Prekių ženklu I, pardavimais už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki ieškinio padavimo dienos (2016 m. balandžio 20 d.). Taigi, ieškovė ketino reikalauti žalos už tą patį laikotarpį, kaip ir šioje byloje. Tokias išvadas tik patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovė buvo suformulavusi reikalavimą iš atsakovės UAB „Baltic Breweries“ priteisti ne mažesnę kaip 70 000 Eur sumą, o tikslius nuostolių skaičiavimus ieškovė nurodė galėsianti pateikti tik gavusi gėrimų, pažymėtų Prekių ženklu I, pardavimų duomenis. Reikalavimas minėtoje byloje buvo grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu, t. y. Prekių ženklo I naudojimu. Dėl to, priešingai nei teismas konstatavo sprendime šioje byloje, egzistavo pagrindas taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pagrindą ir šią bylos dalį nutraukti.

28. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ atsiliepime į atsakovės UAB „Baltic Breweries“ apeliacinį skundą prašo šį skundą patenkinti. Nurodo, kad iš esmės pritaria apeliantės argumentams.

29. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą, konstatuojant, kad:

29.1. Ieškovė savo aktyviais veiksmais, sudarytais sandoriais ir neveikimu davė sutikimą atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ dėl žymens „BUTAUTŲ DVARO“ naudojimo alui gaminti ir jį platinti;

29.2. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ būtų naudojusi žymenį, kuris yra klaidinamai panašus į registruotą prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“;

29.3. Atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ veiksmuose nėra kaltės;

29.4. Ieškovė atsisakė tapataus reikalavimo abiejų atsakovių atžvilgiu nuo 2013 metų iki 2016 m. balandžio 20 d.

29.5. Atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ priteisiamos 11 598,83 Eur bylinėjimosi išlaidos.

30.1. Teismas, analizuodamas prekių ženklo savininkės (t. y. ieškovės) sutikimo davimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir jų daugetą. Teismas pažymėjo, kad sutikimas prekiauti alumi, paženklintu Prekių ženklu I, bent jau UAB „Rimi Lietuva“ valdomame tinkle buvo duotas. Kodėl kitoje motyvų dalyje nurodoma, kad sutikimas vis tik nebuvo duotas, o buvo išreikštas tik ketinimas, nėra aišku. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė perdavė platinimo sutartis ne tik su UAB „Rimi Lietuva“, tačiau ir su kitais tinklais, kaip pavyzdžiui UAB „Palink“ (IKI prekybos tinklas) ir UAB „Eugesta“. Kitų prekių ženklų perleidimo sutartys atsakove, taip pat rodo, kad buvo atsisakoma visos veiklos ir viso turto, kiek tai susiję su alaus gamyba. Ieškovės neveikimas daugiau nei 6 metus taip pat rodo aiškų jos sutikimą ir veiksmų supratimą.

30.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudojo Prekių ženklą I. Teismas neanalizavo, ar žymuo buvo naudotas kaip prekių ženklas (o ne kaip, pavyzdžiui, geografinė nuoroda, adreso dalis, ženklinimo legendos dalis ir pan.); ir kad naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į Prekių ženklą I. Šių aplinkybių negalima nustatyti iš finansinių dokumentų, kuriais remiasi teismas. Juose nurodyta tik tiek, kad alus buvo žymimas žymenimis „Butautų dvaro tamsus“ ir „Butautų dvaro šviesus“.

30.3. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl kaltės, nes civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos keturios sąlygos. Nepaisant to, byloje pateiktų įrodymų daugetas ir sisteminga 6 metų praktika rodo ne ką kitą, kaip kad apeliantės kaltės nebuvimą. Apeliantė, dalyvavusi 13 sandorių, kuriais jai buvo perduotas alaus gamybos verslas, niekaip negalėjo žinoti ar numanyti, kad ateityje gali kilti ginčas dėl Prekių ženklo I, ir kad sandoris, kuris buvo sudarytas ne su apeliante, bus nuginčytas.

30.4. Teismas netinkamai vertino ieškinių tapatumo klausimą. Ieškovės nuostolių atsisakymas ankstesnėje byloje nebuvo siejamas nei su 2013 metais, nei su konkrečia suma. Šis atsisakymas yra taikomas ir apeliantės atžvilgiu, nes minėtoje byloje žalos faktas buvo įrodinėjimas per šiai bylai identiškas aplinkybes – tą faktą, kad gamybą vykdė ne UAB „Baltic Breweries“, o UAB „Aukštaitijos bravorai“.

30.5. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, kad byloje buvo trys posėdžiai, kuriems reikėjo ruoštis. Už tai priteistina ne mažiau kaip 2 291,31 Eur išlaidų. Byloje taip pat buvo teikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, už kuriuos turėjo būti priteista ne mažiau kaip 1 745,76 Eur. Byloje taip pat buvo vykdomos derybos, kurių metu buvo rengiami ir teikiami du pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo, šie įrodymai buvo pateikti ir teismui. Dėl šių derybų byloje buvo teikti 3 papildomi prašymai dėl posėdžio atidėjimo. Už tai priteistina ne mažiau kaip 872,88 Eur. Už susipažinimą su išreikalautais ir ieškovės pateiktais didelės apimties papildomais dokumentais atsakovei priteistina ne mažiau kaip 872,88 Eur. Iš viso teismas nesvarstė bylinėjimosi išlaidų priteisimo už ne mažiau kaip 5 637,35 Eur.

31. Atsakovė UAB „Baltic Breweries“ atsiliepime į atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ apeliacinį skundą prašo šį skundą patenkinti. Nurodo, kad iš esmės pritaria apeliantės argumentams.

32. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Butautų dvaro bravoras“ atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodo šiuos atsikirtimus:

32.1. Ieškovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla visada buvo alaus ir giros gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba šiais produktais. Priešingai atsakovių teiginiams, ieškovė 2013 m. neturėjo pagrindo nutraukti ir nenutraukė savo pagrindinės veiklos.

32.2. Atsakovių nurodomos aplinkybės apie sudarytas nuomos sutartis, preliminarią sutartį dėl kitų sutarčių sudarymo, kitų prekių ženklų perleidimo, nekilnojamojo turto pardavimo neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, esant įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotai aplinkybei, kad Prekių ženklas I buvo perleistas pažeidžiant ieškovės teises ir tokia sutartis negalioja nuo sudarymo momento, bei aplinkybei, kad Prekių ženklas II įregistruotas neteisėtai.

32.3. Atsakovės nepateikia jokių realių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė iš tiesų perleido atsakovėms (ar UAB „Aukštaitijos bravorai“) visą savo alaus gamybos verslą ir pati atsisakė tokios veiklos. Ieškovės pateikti dokumentai byloje patvirtina faktą, kad ieškovė turėjo galimybes ir toliau tęsė komercinę veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu. Priešingai nei atsakovės siekia sudaryti įspūdį šioje byloje, alaus gamyba ir jo pardavimas ieškovei nebuvo nuostolingas. Pati atsakovė pateikė informaciją, kad ieškovė toliau gamino ir prekiavo alumi, iki 2018 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo depozito sistemoje.

32.4. Ieškovė neginčija, kad 2012–2013 metais ieškovė ir atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ buvo susijusios įmonės ir kaip tos pačios įmonių grupės įmonės siekė tų pačių ekonominių tikslų, todėl tam tikras bendradarbiavimas tarp šių įmonių buvo visiškai įprasta praktika. Tačiau tokia aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovė ketino visam laikui atsakovei perduoti savo alaus gamybos ir prekybos verslą.

32.5. Aplinkybės, kad UAB „Baltic Breweries“ po Prekių ženklo I įsigijimo perleido ieškovės akcijas, o vėliau taip pat perleido UAB „Aukštaitijos bravorai“ akcijas, ne paneigia ieškovės teisių pažeidimo, bet jį patvirtina, nes dėl tokių bendrų atsakovių veiksmų UAB „Aukštaitijos bravorai“, naudodama ieškovės pavadinimą – žymenį „BUTAUTŲ DVARO“ – pradėjo konkuruoti su ieškove ir iš esmės apribojo ieškovės ūkines galimybes verstis alaus, pavadinto „BUTAUTŲ DVARO“, gamyba ir (ar) prekyba.

32.6. Sutartis nesuteikė atsakovei UAB „Baltic Breweries“ teisių naudoti žymenį „BUTAUTŲ DVARO“ platesne apimtimi nei registruotas Prekių ženklas I, t. y. kitoms prekėms ir paslaugoms, ar registruoti kitus prekių ženklus, kuriuose būtų naudojamas ginčo žymuo. Šis įsiteisėjusiu teismo sprendimu atliktas įvertinimas apeliacine tvarka net nebuvo ginčijamas.

32.7. Tai, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ perėmė kažkuriuos ieškovės tiekimo įsipareigojimus pirkėjams (UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Eugesta“), niekaip nepatvirtina, jog ieškovė atsakovėms davė sutikimą savo prekes žymėti būtent Prekių ženklu I. Pranešimuose minėtiems pirkėjams visiškai nėra užsimenama apie prekių ženklų perėmimą ar teisę naudotis jais.

32.8. Aplinkybę, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudojo Prekių ženklą I ir Prekių ženklą II, kuris klaidinimai panašus į ieškovės pavadinimą, patvirtina: 1) išnagrinėtoje byloje dėl Prekių ženklų atsakovės pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodomos tokios aplinkybės; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-283-589/2017 dėl Butautų dvaro pavadinimo, vadovaujantis UAB „Aukštaitijos bravorai“ atsikirtimais, yra nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos bravorai“, vykdydama savo ūkinę komercinę veiklą bei žymėdama savo gaminamą produkciją, t. y. alų ir girą, naudojo tuo metu UAB „Baltic Breweries“ priklausančius Prekių ženklus; 3) išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje dėl Prekių ženklų yra pateikta įrodymų, patvirtinančių Prekių ženklų naudojimą UAB „Aukštaitijos bravorai“ vykdytoje komercinėje veikloje; 4) šioje byloje liudytojas M. V. 2021 m. sausio 28 d. posėdyje paaiškino, kad apie 35 proc. UAB „Aukštaitijos bravorai“ gaminamos produkcijos apyvartos sudarė produkcija, pavadinta žymeniu „BUTAUTŲ DVARO“; 5) UAB „Aukštaitijos bravorai“ žymeniu „BUTAUTŲ DVARO“ žymėjo savo gaminamą alų ir girą, t. y. tas pačias prekes, kurias ieškovė ilgą laiką pati gamino ir pardavinėjo iki Prekių ženklo I perleidimo sutarties sudarymo.

32.9. UAB „Aukštaitijos bravorai“ suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad vykdydama Prekių ženklais pažymėtos produkcijos gamybą bei pardavimą pažeidžia ieškovės įstatymu saugomas teises bei teisėtus interesus.

32.10. Ieškovė nėra atsisakiusi reikalavimų atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ jokie reikalavimai išnagrinėtoje byloje dėl Prekių ženklų nebuvo pareikšti, ji toje byloje nedalyvavo. Be to, išnagrinėtoje byloje dėl Prekių ženklų ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš UAB „Baltic Breweries“ ir buvusio ieškovės vadovo D. B. 70 000 Eur nuostolių atlyginimo pareikštas už žalą, patirtą 2013 metais.

32.11. Ieškovės vertinimu, 1 745,76 Eur sumos atlyginimas už identiškus kelių sakinių prašymus neatitinka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taip pat būtų nesąžininga ir neteisinga ieškovės atžvilgiu. Apeliacinio skundo motyvai apie atsakovės atstovo faktiškai sugaištą laiką ir atsakovės atliktus mokėjimus neįrodo, kad tokios išlaidos atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

38. 2015 m. vasario 17 d. ieškovės vienintelis akcininkas J. V. VPB padavė paraišką registruoti žodinį prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“ pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją 32 klasės prekėms: alus. Pagal VPB viešai skelbiamus duomenis šis prekių ženklas įregistruotas 2015 m. lapkričio 26 d. (registracijos Nr. 72213) ir jo registracija yra galiojanti.

39. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Butautų dvaro bravoras“ iškelta restruktūrizavimo byla.

40. Ieškovė 2016 m. balandžio 20 d. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Baltic Breweries“ dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir Prekių ženklo II registracijos pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 minėtą ieškinį patenkino visiškai; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-499-823/2018 UAB „Baltic breweries“ apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo atmetė (pakeitė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

41. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo byla nutraukta, 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla.

42. Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. pareiškė ieškinį šioje byloje, reikalaudama atlyginti jai, kaip Prekių ženklo I savininkei, padarytą žalą negautų pajamų forma. Tokio pobūdžio žalą ieškovė nurodė patyrusi dėl to, kad, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį, kuria buvo perleistos ieškovei priklausančios išimtinės teisės į Prekių ženklą I, šis ženklas buvo neteisėtai naudojamas atsakovių veikloje. Be to, minėtą žalą ieškovė nurodė patyrusi ir dėl to, kad atsakovės savo veikloje naudojo į ieškovės pavadinimą klaidinamai panašų ir vartotojus klaidinantį Prekių ženklą II, kurio registracija panaikinta įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

43. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, kad nustatė, jog atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ Prekių ženklą I naudojo pardavinėdama alų, o ieškovė nebuvo įregistravusi Prekių ženklo I tokioms prekėms. Teismo vertinimu, alus negali būti laikomas panašia preke. Teismas taip pat konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovės naudojo Prekių ženklą II komercinėje veikloje. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje neįrodyti atsakovių neteisėti veiksmai. Taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl Prekių ženklo I savininkės teisių pažeidimo patyrė žalą negautų pajamų forma. Be to, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimų dalis, kuria prašoma atlyginti žalą už laikotarpį iki 2016 m. vasario 5 d., atmestina ir kitu savarankišku pagrindu – dėl praleisto ieškinio senaties termino.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su minėtomis teismo išvadomis, o atsakovės apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį, kurioje atmesti jų argumentai: dėl ankstesnėje byloje ieškovės pareikšto žalos atlyginimo reikalavimo, kurio ieškovė atsisakė, tapatumo šioje byloje pareikštam ieškiniui; dėl ieškovės veiksmais, sudarytais sandoriais ir neveikimu duoto sutikimo atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudoti žymenį „BUTAUTŲ DVARO“ platinant gaminamą alų. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria sumažintos jos naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, toliau šioje nutartyje pasisakys nurodytais ginčo klausimais.

Dėl ieškinių tapatumo

46. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, naujai iškelta byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16–17 punktai).

47. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Ieškovo reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės sudaro ieškinio faktinį pagrindą. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021 ir joje nurodytą ankstesnę šio teismo praktiką).

48. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 ieškovė UAB „Butautų dvaro bravoras“ atsakovams UAB „Baltic breweries“ ir D. B. pareikštame ieškinyje dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir Prekių ženklo II registracijos panaikinimo taip pat prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 70 000 Eur nuostolių atlyginimą. Šį reikalavimą, kaip matyti iš minėtoje byloje pateikto ieškinio turinio, ieškovė grindė tuo, kad atsakovams sudarius neteisėtą sandorį ir pasisavinus iš ieškovės Prekių ženklą I bei jį atsakovei UAB „Baltic breweries“ naudojant beveik trijų metų laikotarpį, ieškovas patyrė nuostolius, kurie pasireiškė sumažėjusia alaus pardavimų apimtimi. Ieškovė nurodė, kad vien 2013 m. dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negavo apie 70 000 Eur iš pardavimų alaus, paženklinto Prekių ženklu I. Taip pat nurodė, kad siekiant tiksliai įvertinti ieškovės patirtus nuostolius (negautas pajamas) būtina iš atsakovės UAB „Baltic breweries“ gauti finansinius duomenis apie alaus, paženklinto Prekių ženklu I, pardavimus nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki ieškinio padavimo dienos (2016 m. balandžio 20 d.). Dėl to ieškovė minėtoje byloje prašė išreikalauti šiuos duomenis iš atsakovės ir nurodė, kad ieškovės preliminariais skaičiavimais nuostolių sumą sudarys ne mažiau nei 70 000 Eur suma.

49. Iš 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 protokolo nustatyta, kad ieškovės atstovas pareiškė, jog ieškovė atsiima ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovės UAB „Baltic breweries“ atstovui pareiškus, kad atsakovė nesutinka su minėto ieškinio reikalavimo atsisakymu, tuomet ieškovės atstovas pareiškė, kad ieškovė šio reikalavimo atsisako. Teismas žodine nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, tačiau, kaip matyti iš LITEKO duomenų, bylos dalies dėl šio reikalavimo nei rašytine nutartimi, nei 2017 m. spalio 13 d. priimdamas galutinį sprendimą nenutraukė, kaip reikalaujama pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ir 293 straipsnio 4 punktą.

50. Teisėjų kolegija, viena vertus, iš dalies sutinka su atsakovių argumentais, kad civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 ieškovė iš esmės buvo pareiškusi tapatų reikalavimą atsakovei UAB „Baltic breweries“. Minėtoje byloje ieškovė žalos atsiradimą siejo būtent su negautomis pajamomis dėl to, kad atsakovė neteisėtai naudojo Prekių ženklą I. Nors ieškovė minėtoje byloje prašytą priteisti 70 000 Eur sumą apskaičiavo tik už 2013 m. negautas pajamas, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., likusią žalos sumą ketindama nurodyti teismui išreikalavus iš atsakovės duomenis apie alaus pardavimus šiuo laikotarpiu. Pažymėtina, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 reikalavimus buvo pareiškusi tik atsakovei UAB „Baltic breweries“. UAB „Aukštaitijos bravorai“ į minėtą bylą nebuvo įtraukta ir joje nedalyvavo, todėl nutraukti bylą dėl šiai atsakovei pareikštų reikalavimų kaip tapačių nėra pagrindo.

51. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti, o ne nutraukti bylą (visą ar jos dalį) CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Juolab kad atsakovės savo procesiniuose dokumentuose neprašė nutraukti bylos minėtu pagrindu, o prašė atmesti ieškinį. Apeliaciniuose skunduose atsakovės neprašo pakeisti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, t. y. nereikalauja nutraukti bylos, o prašo tik pakeisti atitinkamą sprendimo motyvų dalį, dėl ko jau pasisakyta pirmiau šioje nutartyje (žr. 50 punktą).

Dėl žalos atlyginimo, pažeidus prekių ženklo savininko teises

52. Ieškovė byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš jos turėtų Prekių ženklo I savininkės teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą žalos padarymo laikotarpį (2014–2016 m.), nagrinėjamo ginčo atveju taikytina tuo metu galiojusi PŽĮ redakcija.

53. Pagal PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. PŽĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas.

54. Ieškovė, pareiškusi tokį reikalavimą, turi procesinę pareigą įrodyti, kad yra visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, t. y. atsakovių neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ieškovei atsiradusios žalos faktą bei jos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė preziumuojama, todėl, nustačius pirmiau minėtas sąlygas, paneigti kaltės prezumpciją, siekdamos išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovės.

Dėl neteisėtų veiksmų

55. Šioje byloje pareikštas reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas ieškovės, kaip Prekių ženklo I savininkės, teisių pažeidimu. Prekių ženklo savininko teisės nustatytos PŽĮ 38 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

56. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, remdamasis PŽĮ 38 straipsnyje nustatytų teisių pažeidimu, turi įrodyti, kad: 1) yra įregistruoto ženklo savininkas; 2) nėra davęs sutikimo naudoti ženklą; 3) ženklas naudotas komercinėje veikloje; 4) ženklas yra tapatus įregistruotam ženklui ar klaidinamai į jį panašus; 5) buvo naudotas tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 6) dėl ženklo klaidinamo panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Papildomai pažymėtina, kad šios aplinkybės turi būti įrodytos remiantis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų teisių pažeidimu, o PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo atveju reikia įrodyti ir tai, kad: 1) įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją; 2) dėl neteisėto žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

Dėl įregistruoto prekių ženklo savininko teisių turėjimo

57. Byloje nustatyta, kad Prekių ženklas I 2007 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas ieškovės vardu. Pagal 2013 m. balandžio 22 d. sudarytą Sutartį ieškovė perleido visas išimtines teises į Prekių ženklą I atsakovei UAB „Baltic Breweries“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties priėmimo, Sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė laikytina Prekių ženklo I savininke visą ginčui aktualų laikotarpį.

Dėl sutikimo naudoti Prekių ženklą I (ne)davimo

58. PŽĮ 43 straipsnyje reglamentuotas teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą prekių ženklą perdavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį tokia teisė gali būti perduota pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su kitomis teisėmis, susijusiomis su juridinio asmens veikla, arba atskirai, išskyrus atvejus, kai perdavus teisę į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą šis ženklas galėtų suklaidinti visuomenę, kaip nustatyta PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte, arba kai teisės perėmėjas nėra gavęs leidimo ar sutikimo, kaip nustatyta PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 8 ar 9 punkte. Pagal PŽĮ 43 straipsnio 5 dalį teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

59. Be to, ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje (PŽĮ 44 straipsnio 1 dalis). Licencinės sutarties duomenys įrašomi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą <…> (PŽĮ 44 straipsnio 2 dalis).

60. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.

61. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas gali perleisti savo teises į ženklą kitam asmeniui, kuris taptų naujuoju ženklo savininku, arba duoti sutikimą kitam asmeniui naudotis šiuo ženklu, išsaugodamas savo kaip ženklo savininko teises.

62. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sutartimi atsakovei UAB „Baltic Breweries“ buvo perleistos visos ieškovės išimtinės teisės į Prekių ženklą I. Iš bylos duomenų matyti, kad duomenys apie atsakovei UAB „Baltic Breweries“ perleistas teises buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą. Tai reiškia, kad ieškovė buvo apskritai atsisakiusi savo kaip Prekių ženklo I savininkės teisių, perleisdama jas atsakovei UAB „Baltic Breweries“, o ne davusi sutikimą atsakovei naudoti šį ženklą, išlikdama jo savininke. Įregistruoto prekių ženklo savininkas negali duoti sutikimo kitam asmeniui naudoti šį ženklą, jeigu visas savo teises į šį ženklą yra perleidęs kitam asmeniui. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovių apeliacinių skundų reikalavimas pakeisti skundžiamo sprendimo motyvus, nurodant, kad ieškovė savo veiksmais ir sudarytais sandoriais išreiškė sutikimą Prekių ženklą I naudoti atsakovių komercinėje veikloje.

63. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu Sutartis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, jos teisinės pasekmės negali būti taikomos. Dėl to atmestinas ir atsakovės UAB „Baltic Breweries“ apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti skundžiamo sprendimo motyvus, nurodant, kad ieškovė perdavė Prekių ženklą I atsakovėms.

64. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė kaip Prekių ženklo I savininkė yra ar buvo davusi sutikimą atsakovėms (abiem ar vienai iš jų) naudoti šį ženklą ar į jį panašų žymenį savo veikloje.

Dėl Prekių ženklų naudojimo

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nuo 2014 m. sausio 30 d. pradėjo gaminti ir prekiauti Prekių ženklu I pažymėtu alumi ir naudojo šį ženklą visą ginčo laikotarpį. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad iš finansinių dokumentų, kuriais remiasi teismas, negalima nustatyti, ar žymuo buvo naudotas kaip prekių ženklas (o ne kaip, pavyzdžiui, geografinė nuoroda, adreso dalis, ženklinimo legendos dalis ir pan.) ir ar naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į Prekių ženklą I.

66. Teisėjų kolegija atsakovės argumentą atmeta, nes: pirma, byloje yra pateikta pačios atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ (tuometinis pavadinimas UAB „Taruškų alaus bravoras“) 2016 m. rugsėjo 29 d. pažyma apie „Butautų dvaro“ prekių ženklą, kurioje patvirtinama, kad atsakovė nuo 2014 m. sausio 30 d. pradėjo gaminti ir prekiauti Prekių ženklu I pažymėtu alumi Butautų dvaro tamsus ir Butautų dvaro šviesus; antra, atsakovės UAB „Baltic Breweries“ 2016 m. spalio 6 d. rašte informuojama, kad UAB „Baltic Breweries“ yra žinoma, jog UAB „Taruškų alaus bravoras“ savo veikloje naudoja Prekių ženklus (žr. ieškovės 2021 m. vasario 22 d. prašymo priedus); trečia, atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ ginčo Prekių ženklų naudojimą yra pati pripažinusi kitose civilinėse bylose pateiktuose procesiniuose dokumentuose: Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9517-589/2016 atsakovė UAB „Taruškų alaus bravoras“ 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurio 18 punkte nurodė, kad savo veikloje, t. y. žymėdama savo gaminamą produkciją (alų ir girą) naudoja UAB „Baltic Breweries“ priklausančius žodinį prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“, reg. Nr. 55017, ir figūrinį prekių ženklą „Butautų DVARO 1750“, reg. Nr. 72316, t. y. būtent ginčo prekių ženklus; Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2019 m. gegužės 24 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu naudojo Prekių ženklus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ naudojo Prekių ženklą I savo veikloje ginčo laikotarpiu.

67. Kaip minėta, ieškovė savo teisių pažeidimą byloje grindžia ir atsakovės UAB „Baltic Breweries“ įregistruoto Prekių ženklo II, kurio registracija panaikinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu, pripažinus, kad šis ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą, naudojimu atsakovių veikloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šio fakto neįrodė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 pateiktų įrodymų, patvirtinančių Prekių ženklo II naudojimą UAB „Aukštaitijos bravorai“ komercinėje veikloje.

68. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje neteisėtą Prekių ženklų naudojimą sieja būtent su atsakovės parduodamo alaus žymėjimu ir iš to atsiradusia žala – negautų pajamų sumažėjus ieškovės alaus pardavimams. Nors, kaip minėta, pati atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ kitose civilinėse bylose pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra pripažinusi ir Prekių ženklo II naudojimo faktą, tačiau, skirtingai nei Prekių ženklo I atveju, šioje byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ Prekių ženklo II naudojimą parduodamam alui žymėti, konkretų šiuo ženklu pažymėto alaus parduotą kiekį ginčo laikotarpiu. Šiuo ginčui reikšmingu aspektu ieškovė nepagrindė Prekių ženklo II naudojimo atsakovės komercinėje veikloje.

Dėl prekių tapatumo ar panašumo

69. Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios yra nurodytos ženklo registracijos liudijime (PŽĮ 37 straipsnio 1 dalis). Papildyti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo savininkas gali tik PŽĮ nustatyta tvarka padavęs naują paraišką (PŽĮ 37 straipsnio 2 dalis).

71. Kaip minėta, šioje byloje ieškovė reikalavimą atlyginti padarytą žalą sieja su jos negautomis pajamomis parduodant alų, pažymėtą Prekių ženklu I. Kadangi Prekių ženklas I neregistruotas alui žymėti, tai šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovių neteisėtais veiksmais padaryto ieškovės teisių pažeidimo, kuris leistų taikyti jos pasirinktą teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju neturi reikšmės vertinimas, ar prekės, kurioms atsakovė naudojo Prekių ženklą I, yra tapačios, ar panašios į tas prekes, kurioms registruotas šis ženklas. Tokia išvada darytina dėl to, kad ieškovė savo teisių pažeidimo šiuo atveju nesieja su tomis prekėmis, kurioms registruotas Prekių ženklas I, t. y. ieškovė neįrodinėja ir nereikalauja žalos atlyginimo negautų pajamų forma dėl ženklo registracijos liudijime nurodytų prekių (gaiviųjų gėrimų ir kt.) sumažėjusios pardavimų apimties. Dėl šios priežasties, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės teisių pažeidimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tapataus prekių ženklo naudojimo panašioms prekėms žymėti aspektu (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir šiuo ginčo klausimu teismas sprendime pateikė savo vertinimą, su kuriuo ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka, teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako, laikydama šiuos argumentus neturinčiais reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčą.

72. Pažymėtina, kad alus priskiriamas 32 klasei pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją kaip atskira prekių kategorija, todėl gali būti nurodomas prašyme įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą (PŽĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad iki ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos ieškovė kreipėsi į VPB su prašymu papildyti prekių, kurioms žymėti įregistruotas Prekių ženklas I, sąrašą, juolab kad po Sutarties sudarymo, kol Sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tokio prašymo ieškovė ir nebūtų galėjusi pateikti, nes tuo metu buvo perleidusi atsakovei savo kaip Prekių ženklo I savininkės, teises.

73. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 17 d. ieškovės vienintelis akcininkas J. V. VPB padavė paraišką registruoti žodinį prekių ženklą „BUTAUTŲ DVARO“ pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją 32 klasės prekėms: alus. Pagal VPB viešai skelbiamus duomenis šis prekių ženklas įregistruotas 2015 m. lapkričio 26 d. (registracijos Nr. 72213) ir jo registracija yra galiojanti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi šis prekių ženklas įregistruotas ne ieškovės, o kito asmens vardu, šio ženklo savininko teisių pažeidimu ieškovė negali remtis nagrinėjamoje byloje reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

74. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, šioje byloje negalima konstatuoti, kad atsakovių neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovės, kaip Prekių ženklo I savininkės, teisės pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą ar 2 punktą.

75. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos teisių pažeidimo pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Kaip minėta, šios nuostatos taikymo atveju ieškovui reikia įrodyti, kad: 1) įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją; 2) dėl neteisėto žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių byloje iš esmės neįrodinėjo.

76. Ieškovės teigimu, UAB „Aukštaitijos bravorai“ 2019 m. gegužės 24 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-408-881/2017 nurodyti duomenys apie pagamintus didelius kiekius produkcijos, pažymėtus „BUTAUTŲ DVARO“ žymeniu, patvirtina, kad atsakovė įgijo nesąžiningą pranašumą ir iš to gaudavo dideles pajamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Prekių ženklas I neregistruotas alui žymėti, nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“, minėtu žymeniu žymėdama parduodamą alų, įgijo nesąžiningą pranašumą prieš ieškovę. Taigi, ieškovės teisių pažeidimas pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą šioje byloje taip pat neįrodytas.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

77. Šioje byloje konstatavus, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ neteisėtų veiksmų naudojant Prekių ženklą I parduodamam alui žymėti, nėra vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį, todėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nustatinėjimas iš esmės nebėra tikslingas.

78. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas papildomai įvertino ir šalių argumentus dėl atsakovių kaltės bei žalos dydžio pagrįstumo (žr. šios nutarties 18–19 punktus). Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pateiktu vertinimu ir nurodo, kad atsakovės yra susijusios įmonės, todėl žinojo ir (ar) turėjo žinoti Sutarties sudarymo aplinkybes bei tuo pačiu suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad vykdydama Prekių ženklais I ir II pažymėtos produkcijos gamybą bei pardavimą pažeidžia ieškovės įstatymu saugomas teises bei teisėtus interesus. Taip pat nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio; tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės byloje pateikė duomenis, iš kurių nustatyta, jog šalys ne tik 2013 m. balandžio 22 d. sudarė vėliau teismų pripažintą negaliojančia Sutartį, bet ir kitus sandorius:

79.1. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė 10 metų terminui išnuomojo akcizinį sandėlį, esantį Taikos g. 31, Fermos k., Raguvos sen., Panevėžio r.;

79.2. 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštais ieškovė informavo UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Palink“, UAB „Eugesta“, kad siekiant sumažinti akcizo mokesčio praradimus, gamybos ir pardavimo procesai nuo 2013 m. spalio 1 d. bus vykdomi per didžiausius gamybinius pajėgumus turinčią UAB „Aukštaitijos bravorai“;

79.3. 2013 m. spalio 1 d. UAB „Rimi Lietuva“, ieškovė ir atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria ieškovė perdavė savo teises ir pareigas atsakovei pagal 2012 m. liepos 20 d. didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu prekiauta Prekių ženklu I pažymėtu alumi;

79.4. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės akcininkas J. V. ir D. V. neterminuotam laikui UAB „Aukštaitijos bravorai“ išnuomojo alaus gamybinę bazę, esančią Taikos g. 51, Fermos k., Raguvos sen., Panevėžio r.;

79.5. 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovės akcininkas J. V., V. V. ir D. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ nekilnojamąjį turtą: alaus gamybos cechą ir žemės sklypą, esantį Taikos g. 51, Fermos k., Raguvos sen., Panevėžio r.; J. V. ir V. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ alaus gaminimo įrangą;

79.6. 2015 m. gruodžio 30 d. su ieškove susiję asmenys J. V. ir V. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ prekių ženklą „KANAPINIS“; D. V. ir S. V. pardavė UAB „Aukštaitijos bravorai“ prekių ženklus „MAGARYČIŲ ALUS“, „KUPIŠKĖNŲ ŠVENTINIS“, „TYZENHAUZŲ ALUS“, „SALAUS ALUS“.

80. Duomenų apie šių sandorių nuginčijimą byloje nėra. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad tam tikra apimtimi ieškovės alaus gamybos ir tiekimo veikla buvo perkelta į UAB „Aukštaitijos bravorai“. Nors ieškovė byloje yra pateikusi duomenų, kad ginčo laikotarpiu toliau vykdė alaus gamybos ir prekybos veiklą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šioje byloje ieškovės įrodinėjamą pajamų iš alaus pardavimo sumažėjimą 2014–2016 m. lėmė atsakovės veiksmai, susiję su Prekių ženklo I naudojimu, o ne pačios ieškovės veiksmai, susiję su daliniu alaus gamybos ir pardavimo veiklos perkėlimu į UAB „Aukštaitijos bravorai“ ar šios veiklos apimties sumažinimu. Pirmosios instancijos teismo pastebėtas akivaizdus neatitikimas tarp ieškovės pateiktų duomenų, kuriais grindžiamas padarytos žalos dydžio apskaičiavimas, ieškovės negalėjimas paaiškinti šio neatitikimo, taip pat kelia abejonių ne tik dėl ieškovės nurodyto žalos dydžio pagrįstumo, bet ir dėl paties žalos fakto bei jo priežastinio ryšio su aptartais atsakovės veiksmais, naudojant ginčo žymenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai papildomai formuoja teismo įsitikinimą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti jos negautas pajamas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškinio senaties

81. Atsakovės, be kita ko, prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsakovių teigimu, ieškovė apie tai, kad atsakovė naudoja Prekių ženklus, žinojo nuo 2013 metų, kai buvo sudaryta Sutartis ir kiti minėti sandoriai.

82. Teismas nustatė, kad 2013 balandžio 22 d. Sutartį pasirašęs D. B. buvo ieškovės vadovu iki 2014 m. lapkričio 17 d., o nuo 2014 m. lapkričio 10 d. vadovu buvo D. V. Perdavus dokumentus naujam vadovui, turėjo tapti žinoma apie sudarytą Sutartį. Atsakovių veiksmus teismas vertino kaip tęstinį pažeidimą, nes Prekių ženklais pažymėti produktai buvo parduodami 2014–2016 metais. Ieškinys paduotas 2019 m. vasario 5 d., todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra nepraleistas reikalavimui nuo 2016 m. vasario 5 d., t. y. už 10 mėnesių ginčo laikotarpį. Tuo pagrindu teismas atmetė ieškinio dalį iki 2016 m. vasario 5 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

83. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-823/2018. Šis argumentas nepagrįstas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisinis santykių kvalifikavimas, kurį pateikia teismas, nelaikytinas momentu, kada asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą. Sutartis dėl teisių į Prekių ženklą I perleidimo atsakovei sudaryta 2013 m., nuo 2014 m. atsakovė pradėjo naudoti šį žymenį savo veikloje. Prekių ženklų savininkai viešai skelbiami VPB tinklalapyje. Vien tai, kad pasikeitus ieškovės vadovui ir iškėlus ieškovei restruktūrizavimo bylą buvo kreiptasi į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir Prekių ženklo II registracijos panaikinimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad anksčiau ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą.

84. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio senaties termino praleidimą, šį terminą turėjo atnaujinti.

85. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovė nenurodė jokių šio termino praleidimo priežasčių, o teismas savo iniciatyva tokių priežasčių taip pat nenustatė. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus šiuo ginčo klausimu, pažymi, kad vien tai, jog ieškovei šiuo metu yra vykdoma bankroto procedūra, nėra pagrindas atnaujinti senaties terminą. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovė nenurodė.

86. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą atmesti dalį ieškinio reikalavimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

87. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės pareikštą ieškinį iš esmės yra teisingas ir pagrįstas. Šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą dėl neteisingai išspręstų materialaus pobūdžio reikalavimų ar teismo nurodytų motyvų, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintos jos naudai iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašė priteisti 11 902,46 Eur (su PVM) patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Teismas atsakovei UAB „Aukštaitijos bravorai“ priteisė 5 816 Eur bylinėjimosi išlaidų.

89. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

90. Atsakovė UAB „Aukštaitijos bravorai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog byloje buvo trys posėdžiai, kuriems reikėjo ruoštis. Už tai priteistina ne mažiau kaip 2 291,31 Eur išlaidų. Byloje taip pat buvo teikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, už kuriuos turėjo būti priteista ne mažiau kaip 1 745,76 Eur. Byloje taip pat buvo vykdomos derybos, kurių metu buvo rengiami ir teikiami du pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo, dėl to byloje buvo teikti trys prašymai dėl posėdžio atidėjimo. Už tai priteistina ne mažiau kaip 872,88 Eur. Už susipažinimą su išreikalautais ir ieškovės pateiktais didelės apimties papildomais dokumentais atsakovei priteistina ne mažiau kaip 872,88 Eur.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos už konkrečias teisines paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo pakeisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir padidinti atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą.

92. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 8 d. gautas atsakovės UAB „Baltic Breweries“ prašymas priteisti 1 505,36 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės BUAB „Butautų dvaro bravoras“ administravimui skirtų lėšų; 2022 m. kovo 28 d. gautas atsakovės UAB „Aukštaitijos bravorai“ prašymas priteisti iš ieškovės 4 555,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.

93. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atmetus visus šalių apeliacinius skundus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.