- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-632-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00919-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Č., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – E. Č. nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 2 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 31 d.).Komisijos 2018 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis E. Č. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Skunde nuteistasis E. Č. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą, nepagrįstai nurodė, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir paskirtos bausmės dydis, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo teigimu, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos yra siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Apylinkės teismas, spręsdamas E. Č. lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę jo padarytų nusikaltimų sunkumui, jų pobūdžiui ir neatliktos bausmės dydžiui, o nuteistajam taikytų socialinių reabilitacijos priemonių, jų įgyvendinimo rezultatų ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių praktiškai nevertino.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytą privalomąją bausmės dalį, o BVK kokia gali būti neatlikta bausmės dalis - nėra nurodoma, todėl tai negali būti naudojama, kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Nuteistojo įsitikinimu, pagal BK 2 straipsnio 6 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, todėl apylinkės teismui analizuojant E. Č. nusikaltimo sunkumą ir neatliktą bausmės dalį jis iš esmės yra baudžiamas antrą kartą. Nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam nereikštų visiškos laisvės, kadangi jam ir toliau būtų taikomi apribojimai, draudimai ir kitos kardomosios priemonės, kurias pažeidus būtų priverstas grįžti tęsti bausmės atlikimo atgal į pataisos namus.Skunde nurodoma, jog Komisija motyvuodama savo nutarimą taikyti E. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos namų atsižvelgė į tai, kad per šį laikotarpį, būdamas pataisos namuose jis niekada nebuvo baustas ar svarstytas drausmine tvarka, į tai, kad aktyviai dalyvavo socialiniuose renginiuose ir už tai buvo skatintas 6 kartus (paskutinį kartą po komisijos svarstymo), į tai, kad būdamas pataisos namuose įgijo kompiuterių operatoriaus bei statybininko - apdailininko specialybes, kad rengė laikraštį apie sveiką gyvenimo būdą, ne kartą siekė įsidarbinti, įstaigoje užsiima individualia kūrybine veikla, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę bus įdarbintas, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai galisi, pagal išgales dengia priteistą ieškinį, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką - žema ir šiuo metu sudaro 22 balus ir nuo praeito svarstymo yra sumažėjusi 4 balais. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos į įkalinimo įstaigą jis pateko, kai pats savarankiškai atvyko į policijos komisariatą, todėl mano, kad tokiu savo veiksmu, jis įrodė, kad niekada nevengė prisiimti atsakomybės už savo padarytus veiksmus. Per 9-erių metų laikotarpį kol vyko bylos nagrinėjimas jis visada dirbo, taip pat neakivaizdžiai studijavo ir užbaigė 4 kursus aukštojoje mokykloje, tačiau dėl to, kad pateko į įkalinimo įstaigą, nespėjo apsiginti diplominio darbo. Prašo teismo atsižvelgti į aplinkybę, kad pagal išgales atlygina nukentėjusiajam žalą, o išėjęs į laisvę galėtų dar labiau prisidėti padengiant ieškinį žuvusiojo broliui. Nuteistojo E. Č. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. Č. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, mokėsi statybininko - apdailininko specialybes, kelis kartus kreipėsi su prašymu į pataisos namų administraciją dėl leidimo užsiimti darbine arba kūrybine veikla vietoje darbo pataisos įstaigoje arba nuotolinio darbo galimybės sudarymo, yra pažyma, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus priimtas dirbti UAB įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, turi nuolatines pajamas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis laikėsi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nei karto nebaustas drausmine tvarka, skatintas 6 kartus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo E. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 22 balai. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito 4 balais, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindinis kriminogeninis ir artimas kriminogeniniams veiksnys didinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – ankstesni nusikalstami veiksniai; sprendimus nuteistasis stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nors nuteistasis E. Č. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (padarytas labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas), kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis (neatlikta bausmės dalis - 2 m. 2 mėn. 20 d. skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 31 d.), sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesniojo teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nors nuteistasis E. Č. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. Č. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Č. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.