Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovų M. Š., E. Č. ir A. B. solidariai priteista 45 000 Eur neturtinės ir 5 295 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovui Ž. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl M. Š., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeista:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis be pakeitimų. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Taip pat teismas nustatė, kad nužudytasis buvo nepilnametis, broliai augo vienoje šeimoje, nors ir buvo tarp jų amžiaus skirtumas, tačiau susitikdavo, bendraudavo, todėl juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ir dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, pasekmės neatitaisomos – brolio gyvybės atėmimas skaudus mirusiojo broliui. Akivaizdu, kad Ž. B. patyrė žalą dėl brolio netekimo, nes, kaip matyti iš jo parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme ir atstovo paaiškinimų, byloje esančių duomenų, Ž. B. rėmė savo nepilnametį brolį, jie kartu gyveno. Nors A. B. buvo grįžęs į Lietuvą gydytis, bet po gydymo turėjo vėl išvykti į užsienį, kur buvo jo šeima. Nužudytojo motina V. B. ir tėvas A. B. mirė nesulaukę ne tik turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ir atsiprašymo ar užuojautos iš atsakovų. Toks atsakovų elgesys sąlygojo dar didesnius dvasinius išgyvenimus dėl brolio, kurį tyčia nužudė M. Š., E. Č., A. B.. Šios aplinkybės patvirtina Ž. B. patirtus didelius išgyvenimus. Teismas įvertino, kad M. Š., E. Č., A. B. šiuo metu yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikštam ieškiniui atlyginti, bet yra pakankamai jauni ir ateityje tokią galimybę turėtų. Sprendime padarė išvadą, kad nukentėjusiojo Ž. B. 145 000 Eur dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais ir padarė išvadą, kad ieškovui priteistinas 45 000 Eur neturtinės žalos dydis.

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016).

Šiuo atveju, atsakovo E. Č. nuomone, apie jokią protingą interesų pusiausvyrą kalbėti nėra prasmės, nes priteista suma yra nepakeliama. E. Č. pripažįsta, kad jo veiksmais, nors ir ne pačiais aktyviausiais, buvo padaryta žala, tačiau jos dydis turi būti protingas ir adekvatus jo galimybėms, priešingu atveju atsakovo finansinė būklė taptų apgailėtina, o žinant tą faktą, jog tokio pobūdžio skolų negalima anuliuoti pagal fizinio asmens bankroto procedūras, jis prarastų bet kokią galimybė į tolesnį orų gyvenimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, E. Č., padedamas artimųjų ir draugų, sugebėtų sumokėti 15 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jam faktiškai reiktų mokėti tik 5000 Eur neturtinės ir apie 1800 Eur turtinės žalos, o likusią sumą jis galėtų išreikalauti iš bendraskolių, tačiau priteista suma jam tikrai yra nepakeliama.

Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie žyminį mokestį. Jis, E. Č., šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl už jį žyminį mokestį gali sumokėti tik jo artimieji, kurių turtinė padėtis ir taip sunki. Pats atsakovas E. Č. jokio turto ir lėšų neturi. Šiuo metu jis negali gauti ir jokių duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, todėl teismo prašo patikrinti faktą apie tai, jos jis neturi nei nekilnojamo turto, nei automobilių. Apeliaciniame skunde E. Č., sumokėdamas dalį žyminio mokesčio (100 Eur), prašo CPK 83 str. 3 d. nustatyta tvarka jį atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsakovas E. Č. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti, iš civilinių atsakovų M. Š., E. Č., A. B. solidariai priteisti 15 000 Eur neturtinės ir 5 295 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui. Taip pat prašo iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismo posėdyje atsakovo E. Č. atstovas advokatas E. Karažinas prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal atsakovo E. Č. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas Ž. B. solidariai iš M. Š., E. Č. ir A. B. priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas.

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys E. Č., A. B. ir M. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu nustačius, kad nukentėjusioji mirė, o paveldėtojai nėra nustatyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta. Apeliacinio proceso metu civiliniu ieškovu buvo pripažintas nužudytojo brolis Ž. B.. Apeliacinės instancijos teismas civiliniam ieškovui Ž. B. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi ši Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą reiškia ieškinio patenkinimą iš visų baudžiamosios bylos proceso dalyvių, kurie pagal BPK 109 ir 111 straipsnių nuostatas, asmenims dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinės ar neturtinės žalos, privalo atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

BPK 113 straipsnis reglamentuoja ieškinio nagrinėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal CPK taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, be to, jis negali ieškinio atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, įsiteisėjęs, taigi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš naujo negalėjo būti nagrinėjamas ieškinio pagrįstumas, buvo nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydžio klausimas.

Atsakovas E. Č. apeliaciniu skundu neskundžia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalies dėl 5 295 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovui Ž. B., apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos 45 000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje pripažino, kad jo neteisėtus veiksmus iš dalies iššaukė ir nukentėjusiojo veiksmai. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pats ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas, be to, pats ieškovas pripažino, kad tarp jo ir brolio nebuvo toks artimas ryšys, jie gyveno skirtingose šalyse, faktiškai nebendravo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliacinio skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, sprendžia nesant pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija ir jos pagrindu keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitą neturtinę žalą, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino, kad nužudytasis A. B. buvo nepilnametis, broliai (Ž. B. ir A. B.) augo vienoje šeimoje, nors tarp jų buvo amžiaus skirtumas, tačiau jie susitikdavo, bendraudavo, juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, bei tai, kad pasekmės neatitaisomos, brolio gyvybės atėmimas yra skaudus mirusiojo broliui. Nužudytojo tėvai mirė nesulaukę ne tik turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ir atsiprašymo ar užuojautos iš atsakovų, o toks atsakovų elgesys sąlygojo dar didesnius dvasinius išgyvenimus dėl brolio, kurį tyčia nužudė M. Š., E. Č., A. B.. Šios aplinkybės, pasak teismo, patvirtina Ž. B. patirtus didelius išgyvenimus ir nors ieškovas Ž. B. prašė priteisti 145 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat tai, kad M. Š., E. Č., A. B. yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikštam ieškiniui atlyginti, bet yra pakankamai jauni ir ateityje tokią galimybę turėtų, o taip pat, kad pareikštas ieškinys dėl 145 000 Eur neturtinės žalos, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose, ieškovui priteisė 45 000 Eur neturtinės žalos. Taigi priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tyčinių nužudymų bylose, kuriose tėvams, vaikams, broliams, seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių yra priteisiama iki 86 886 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-129-976/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovui Ž. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nepažeidė CK nuostatų, nes buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, o taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 6.282 straipsnio nuostatas, todėl apelianto skundo prašymas dar labiau mažinti ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį yra atmestinas.

Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, pagal CPK taisykles nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Pastebėtina ir tai, kad asmuo nesutinkantis su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš E. Č. kasacinio skundo baudžiamojoje byloje turinio, nuteistasis jame neišdėstė nesutikimo su apeliacinės instancijos nuosprendžio dalimi, kuria civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, argumentų.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nuo 145 000 Eur iki 45 000 Eur.

Priteisto neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo mažinti ir dėl kito apelianto nurodomo argumento - jo turtinės padėties bei galimybės sumokėti priteistą ieškinio sumą. Teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovai M. Š., E. Č., A. B. yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikštam ieškiniui atlyginti, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra pakankamai jauni ir ateityje turėtų galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, juolab, kad nukentėjusiajam Ž. B. neturtinė žala priteista solidariai iš visų trijų jauno amžiaus, darbingų už nužudymą nuteistų asmenų.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos sumą, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, ieškovo prašyta priteisti neturtinės žalos suma jau ir taip buvo sumažinta, ji atitinka teismų praktikoje taikomus dydžius.

Apeliantas skunde taip pat prašo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šis apelianto prašymas tenkintinas. Iš bylos matyti, kad atsakovas E. Č. yra sumokėjęs žyminio mokesčio dalį 100 Eur (t. 11, b. l. 78). BPK VIII skyriuje nustatytoje proceso išlaidų atlyginimo tvarkoje nėra reglamentuota proceso šalių pareiga sumokėti žyminį mokestį. Taigi ir šiuo atveju atsakovas E. Č., siekdamas savo teisių teisminės gynybos, neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą šioje byloje. Už atsakovą E. Č. A. Č. sumokėta žyminio mokesčio dalis 100 Eur grąžintina jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnis).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą.

Grąžinti A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal 2016 m. birželio 6 d. SEPA mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).