- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-727-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00919-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas E. Č. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. nutarimo, atmesti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. Č., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 13 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 14 metų, atliekant ją pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl M. Š., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeista: M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys. E. Č. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2016 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga 2020 m. rugpjūčio 21 d.Komisijos 2017 m. birželio 26 d. priimtu nutarimu nutarta, nuteistajam E. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę nedirba, darbo neieškojo, kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas palaiko adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taip pat išskiriamas kriminogeninis veiksnys - ankstesni nusikalstami veiksniai bei veiksniai artimi kriminogeniniams – mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis E. Č. jį apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog E. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo prašymą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog dėl padarytos veikos į įkalinimo įstaigą jis pateko tik 2016 m. gegužės 16 d., kai savarankiškai atvyko į Tauragės AVPK iš karto po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Visas bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė apie devynerius metus ir per tą laikotarpį jis buvo du kartus suimtas kardomajam kalinimui, jam visą laiką buvo taikomos įvairios kardomosios priemonės, tačiau net ir esant šioms sudėtingoms aplinkybėms jis visada būdamas laisvėje dirbo ir mokėsi bei įgijo aukštąjį išsilavinimą. Nuteistojo teigimu, per tą visą laikotarpį jis nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nėra niekaip pažeidęs ir nei vienos iš jam taikytų kardomųjų priemonių, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėti jokie tyrimai. Nei iki nusikaltimo padarymo, nei laikotarpyje po nusikaltimo niekada nebuvo susijęs su jokiomis nusikalstamomis struktūromis ar grupuotėmis. Savo gyvenimo tikslų visada siekė legaliais - visuomenėje priimtinais būdais. Dėl įvykusių padarinių nuteistasis be galo gailisi ir supranta, kad nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau privalo prisiimti atsakomybę už tai kas įvyko.Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog patekęs į laisvės atėmimo įstaigą jis tai pat mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, už gerą elgesį Komisijos buvo skatintas tris kartus, drausminių nuobaudų neturėjo ir bausmės režimo pažeidimų nebuvo padaręs, visas numatytas socialinės reabilitacijos plano priemones įvykdė. Nuteistojo teigimu, jam nežinoma dėl kokių priežasčių Komisija jo požiūrį į darbą sugretino su neigiamu, nes iki bausmės atlikimo, būdamas laisvėje jis dirbo vadybininku, o buvęs darbdavys yra ne tik atsiuntęs teigiamą jo, kaip darbuotojo charakteristiką, tačiau ir įsipareigojo priimti dirbti į buvusias pareigas įmonėje jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų atveju. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstaiga socialiniame reabilitacijos plane manęs neįpareigojo dirbti, o mano supratimu leido pasirinkti tarp darbo arba mokymosi. Įvykus Komisijos posėdžiui po kurio sužinojo, kad E. Č. požiūris į darbą yra vertinamas, kaip neigiamas jis pateikė administracijai prašymą, prašydamas surasti jo kvalifikaciją ir išsilavinimą atitinkantį darbą, tačiau įstaigoje laisvų darbo vietų nebuvo. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jis išėjęs į laisvę gyventų pas brolį D. Č., kartu su tėvais, kurie visokeriopai padėtų greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. Nuteistojo įsitikinimu, visos jo skunde išvardintos aplinkybės bei faktai jog yra įvykdęs visas socialinio reabilitacijos plano nuostatas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (t. y. 26 balai, pagal „OASys), ir jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai - sudaro teismui prielaidą daryti išvadą, jog išėjęs į laisvę E. Č. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo E. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, drausmine tvarka nebaustas, paskatintas 3 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 26 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas ir išlikęs pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksniai bei artimi kriminogeniniams veiksniai –- mąstymas ir elgesys (anksčiau gana lengvai prarasdavo savitvardą, pasidavė impulsams ir įsitraukė į nusikalstamą veiką, ne visuomet geba parinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, nes neįvertina visų savo elgesio pasekmių, pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu); nuostatos (kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą). Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog E. Č. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. gegužės 16 d. Atvykęs į pataisos namus dėl darbo nesikreipė, pataisos namuose nedirba. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nors nuteistasis savo skunde nurodė, jog šiuo metu jis jau pateikė pataisos namų administracijai prašymą surasti jo kvalifikaciją ir išsilavinimą atitinkantį darbą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto E. Č. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinai paleistas, jis bus įdarbintas UAB „SAGUM“, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši pažyma negali būti laikoma garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis įsidarbins ir oficialiai dirbs teisėtą darbą.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (sukėlusio negrįžtamas pasekmes) padarymą. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis E. Č. bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepripažino. Įvertinimo metu, nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą savo kaltę pripažįsta iš dalies t.y. neigia tiesioginiais veiksmais prisidėjęs naudojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau pripažįsta dalyvavęs įvykyje. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę E. Č. atžvilgiu, nėra pagrindo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam E. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. Č. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. Č. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti E. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.