Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2016-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-380/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
1-19-380/2016
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00919-2007-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
Ieškovas
Ž. B.
Atsakovas
L. B., M. Š., E. Č., A. B.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Juozapas Surblys, Kristina Pralgauskaitė, Olegas Romanovas, Eugenija Galatiltienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-380-2016Proceso Nr. 1-94-1-00919-2007-3Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.2.2.3.1.13.; 2.5.10.2.; 25.10.2.4.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Daliaus Jocio ir Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant ieškovo Ž. B. atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

atsakovui L. B., jo atstovei advokatei Eugenijai Galatiltienei, atsakovo M. Š. atstovui advokatui Olegui Romanovui, atsakovo E. Č. atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovo A. B. atstovui advokatui Juozapui Surbliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovams M. Š., E. Č., A. B., L. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., be rimtos dingsties, viešoje vietoje ir įžūliais veiksmais, prekybos centro „Pamarys“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. matant kitiems asmenims, turėdami tikslą sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A. B.. M. Š., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgiavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muštinę smakro žaizdą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų viršutinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nugaros dešinėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirą dešinio žastikaulio kūno lūžį, muštinę kairės pusės plaštakos III piršto nugarinio paviršiaus žaizdą ir atvirą galinio pirštikaulio lūžį bei pakaušio apatinės dalies sumušimą dėl ko nuo pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, išsiliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusysis A. B. įvykio vietoje mirė.

L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro „Pamarys“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai, neturėdamas aiškios priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam A. B. gulinčiam ant žemės, tyčia šovė ne mažiau kaip šešis kartus iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais į sėdmenis, taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius, paviršinius, šautinius abiejų klubų ir šlaunų bei dešinio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl M. Š., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeista:

M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys.

M. Š. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

E. Č. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

A. B. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams

L. B. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį:

pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

L. B. pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis be pakeitimų. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų M. Š. E. Č., A. B., L. B. solidariai priteisti 145000 Eur neturtinę žalą ir 5295 Eur turtinę žalą (t. 10 b. l. 16-17). Nurodo, kad A. B. buvo jo jaunesnysis brolis, juos siejo stiprus emocinis ryšys, brolio netektis jam sukėlė ypač didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, skaudžiai paveikė jo gyvenimą. Taip pat Ž. B., prašo priteisti brolio laidojimo išlaidas. Nurodo, kad pagal pateiktus dokumentus laidodamas brolį A. B., išleido 5295 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo ieškinį priteisti iš atsakovų M. Š., E. Č., A. B.. Ieškinio L. B. atsisako, kadangi jis dėl nužudymo nenuteistas.

Šalies argumentai

Atsakovo M. Š. atstovas advokatas Olegas Romanovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį sumažinti.

Atsakovo E. Č. atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė prašo sumažinti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Atsakovo A. B. atstovas advokatas Juozapas Surblys su ieškiniu nesutinka ir prašo jį sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad A. B. žuvo dėl atsakovų M. Š., E. Č., A. B. nusikalstamų veiksmų. Tai yra nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi. Ginčas kilo tik dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Ieškovo Ž. B. nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiosios V. B. parodymais nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (t. 4 b. l. 68) ir pateiktais dokumentais.

Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kasos čekius, prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitus nustatyta, kad 520,45 Eur (1797 Lt) kainavo laidojimo paslaugos, tai salės nuoma, gėlės, žvakės, 271,66 Eur (938 Lt) kainavo karstas ir kryžius, avalynė - 75,30 Eur (259,99 Lt), už gedulingus pietus sumokėjo 318,58 Eur (1100 Lt), teismo medicinos instituto paslaugos – 20,27 Eur (70 Lt), duobės kasimas – 72,40 Eur (250 Lt), už paminklą ir kapavietės sutvarkymą sumokėjo 1853,57 Eur (5500 Lt ir 900 Lt), kelionės išlaidas patvirtina pateikti lėktuvų bilietai, iš Londono į Lietuvą bilietai kainavo 1649,91 Eur (5696,82 Lt), iš Norvegijos į Lietuvą bilietas 302 Eur (1042,75 Lt), iš Lietuvos į Angliją bilietas kainavo 408,95 Eur (1412,03 Lt).

M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už A. B. nužudymo, todėl remiantis CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo motina V. B. po laidotuvių pateikė visų turėtų išlaidų patvirtinančius dokumentus, ji teisme buvo apklausta, dėl pateiktų dokumentų atsakovams ir jų atstovams jokių klausimų nekilo, prašoma priteisti suma yra mažesnė negu išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nužudytojo šeima įvykio metu buvo užsienyje, o pats A. B. buvo grįžęs į Lietuvą gydytis ir taip pat turėjo išvykti pas savo šeimą, todėl į jo laidotuves iš užsienio vykę šeimos nariai turėjo pirkti lėktuvo bilietus. Laidojimo ir kapavietės sutvarkymo turėtos išlaidos yra realios, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už laidojimo, kapo sutvarkymo, kelionės išlaidas tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Ieškovo atstovas paaiškino, kad nužudytojo brolis prisidėjo laidojant A. B.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nužudytasis buvo nepilnametis, broliai augo vienoje šeimoje, nors ir buvo tarp jų amžiaus skirtumas, tačiau susitikdavo, bendraudavo, todėl juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ir dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, pasekmės neatitaisomos – brolio gyvybės atėmimas skaudus mirusiojo broliui. Akivaizdu, kad Ž. B. patyrė žalą dėl brolio netekimo, nes, kaip matyti iš jo parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme ir atstovo paaiškinimų, byloje esančių duomenų Ž. B. rėmė savo nepilnametį brolį, jie kartu gyveno. Nors A. B. buvo grįžęs į Lietuvą gydytis, bet po gydymo turėjo vėl išvykti į užsienį, kur buvo jo šeima. Nužudytojo motina V. B. ir tėvas A. B. mirė nesulaukę ne tik turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ir atsiprašymo ar užuojautos iš atsakovų. Toks atsakovų elgesys sąlygojo dar didesnius dvasinius išgyvenimus dėl brolio, kurį tyčia nužudė M. Š., E. Č., A. B.. Šios aplinkybės patvirtina Ž. B. patirtus didelius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad M. Š., E. Č., A. B. šiuo metu yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikštam ieškiniui atlyginti, bet yra pakankamai jauni ir ateityje tokią galimybę turėtų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiojo Ž. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio 145000 Eur, neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Nustatydama neturtinės žalos dydį kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos dydis priteistinas 45000 Eur. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovui padarė visi trys atsakovai, t. y. dėl atsakovų nusikalstamos veiklos buvo nužudytas A. B., todėl jie padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi atlyginti solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti Ž. B. solidariai iš M. Š., E. Č., A. B. 45000 Eur neturtinę žalą ir 5295 Eur turtinę žalą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Dalius JocysRegina Bertašienė