Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. 2022 m. liepos 19 d., apie 9.29 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip O. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. V. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo neblaivus, nes norėjo automobilį priparkuoti kitoje vietoje. Nuvažiavo nedidelį atstumą ir kliudė kitą automobilį. Alkoholį vartojo iš vakaro. Automobilį įsigijo paėmęs paskolą. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir jį perduoti pagal laidavimą jo artimai draugei O. K.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. N. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 19 d. apie 9.27 val., būdamas namie išgirdo, kad kieme susidūrė automobiliai. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, universalas atsitrenkė į automobilį „Audi“, mėlynos spalvos sedaną. Pirmas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į antro automobilio dešinės pusės priekinį sparną, priekines duris. Atkreipė dėmesį, kad „Volvo“ automobilio vairo saugos pagalvė iššovusi. Po kelių akimirkų iš automobilio „Volvo“ išlipo vairuotojas. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, be ūsų ir barzdos. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Išlipęs vairuotojas judėjo labai sunkiai, o jo judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas vaikščiojo atsiremdamas į kitus automobilius. Per atvirą buto langą jis girdėjo, kad priėję prie išlipusio vairuotojo vyrai jam sakė, kad automobilis „Audi“, kurį jis kliudė, priklauso kažkokiai moteriai, minėjo jos vardą. Įtardamas, kad vairuotojas girtas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Maždaug po 10 minučių prie automobilių priėjo moteris, kaip suprato antro automobilio savininkė. Daugiau nelaukė, nes turėjo vykti į darbą ir išvažiavo. Jo akivaizdoje automobilio „Volvo“ vairuotojas alkoholio ar kitų gėrimų nevartojo ir nevalgė. Telefonu nufotografavo susidūrusius automobilius ir vairuotoją. Tyrimui pateikė dvi skaitmenines nuotraukas. Jo žiniomis, kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t.1 b.l. 38-40).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0122000424478) duomenimis 2022 m. liepos 19 d. apie 9.31 val. iš privataus fizinio asmens gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kieme stovinčius automobilius. Pranešėjas mato pro savo buto langą (t.1 b. l. 23-27).

2022 m. liepos 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo V60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad apgadintas keleivio pusės priekinis bamperis, sparnas, trūkęs priekinis stiklas. Pridėta fotolentelė (t.1 b. l. 51-54, 55-59). 2022 m. liepos 28 d. transporto priemonės aprašo duomenimis, buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo, V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad automobilis po eismo įvykio, daužtas priekinis keleivio pusės sparnas, daužtas priekinis stiklas, suveikusios oro pagalvės, kėbulas apibrozdintas, įlenktas (t.1 b. l. 90).

Policijos pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 19 d., apie 9.29 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O. G. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Volvo“ įvažiavo į kieme stovinčius automobilius. Atvykus minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo viduje nebuvo. Po kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) g. pusės prie jų priėjo A. K., kuri paaiškino, kad minėtas automobilis „Volvo“ ką tik atsitrenkė į stovintį jos automobilį „Audi“ ir apgadino. Minėta pilietė pasakė, kad „Volvo“ vairuotojas galimai girtas, ir nurodė netoli jos automobilio stovintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, O. V.. Bendraujant su O. V. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus O. V., ar jis vairavo automobilį „Volvo“, jis pasakė, kad automobilis priklauso jam, tačiau už vairo buvo kitas žmogus, kurio jis nurodyti negalėjo. A. K. paaiškino, kad minėtą automobilį „Volvo“ vairavo ir padarė eismo įvykį būtent O. V.. Vairuotojui O. V. buvo nustatyta 2,96 prom. girtumas, antru pūtimu 2,94 prom. girtumas. Eismo įvykis buvo įformintas, vairuotojams buvo įteiktos eismo įvykio pažymos. Vairuotojui O. V. buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį su bylos nagrinėjimo data, vieta bei laiku. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t.1 b. l. 28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju policijos pareigūnas O. G. pateikė analogiškus parodymus kaip ir jo kolega policijos pareigūnas A. Š. (t.1 b.l.32-35). Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bendravo su O. V.. Jų pokalbis fiksuotas „Body“ kameromis. Šie duomenys įtraukti į kitų objektų apžiūros protokolą (t.1 b.l. 93).

2022 m. liepos 19 d. 10.40 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog O. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. O. V. nurodė alkoholį vartojęs prieš 1 valandą, atsisakė pasirašyti aktą (t.1 b.l. 49).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. rugsėjo 4 d.) O. V. 2022 m. liepos 19 d. pirmu tikrinimu 10.43 val. buvo nustatytas 2,96 promilės girtumas, antru tikrinimu 11.09 val. nustatytas 2,94 promilės girtumas (t.1 b. l. 46-47).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. V. (t.1 b. l.60).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Volvo V60“, gamybos periodas 2011-2013, pasirinkti metai 2011, kaina Lietuvoje su PVM yra 6440 eurų (t.1 b. l. 61).

Laiduotoja O. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos artimas draugas. Jau trys metai, kaip jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. O. K. teismui pateikė prašymą ir pasisakydama teismo posėdyje prašė perduoti kaltinamąjį O. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir sutiko būti laiduotoja.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog O. V. tyčia vairavo transporto priemonę „Volvo V60“, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir tyrimo metu apklausti liudytojai M. N., O. G., policijos pareigūno A. Š. tarnybinis pranešimas, pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti ir iš neblaivumo nustatymo akto. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad O. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo artima draugė O. K. prašo perduoti O. V. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas O. K. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoja ir prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). O. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, O. V. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi galiojančias administracines nuobaudas už nustatyto greičio viršijimą ar netinkamą automobilio parkavimą, tačiau anksčiau nebuvo baustas už tai, kad automobilį vairavo neblaivus. Teismui pateiktose charakteristikose kaltinamasis apibūdinamas teigiamai. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Atvykusi į teismo posėdį O. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teismui ji papasakojo, kad jau tris metus gyvena kartu su kaltinamuoju ir gali daryti jam įtaką. Laiduotoja nuoširdžiai apibūdino savo santykius su kaltinamuoju, papasakojo apie jo asmeninį gyvenimą, kad O. V. labai pergyvena dėl savo neapgalvotų veiksmų. Laiduotoja įsitikinusi, kad O. V. galės daryti teigiamą poveikį, pabrėžė, kad būtent ji yra jų „šeimos galva“. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad laiduotoja O. K. anksčiau neteista, dirba ir yra gerai charakterizuojama. Iš teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad laiduotoja O. K. 2019-2021 metais buvo bausta administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą ir netinkamą automobilio parkavimą, tačiau ji paaiškino, kad tuo metu jos vardu registruotu automobiliu naudojosi jos sūnūs, kurie ir padarė minėtus pažeidimus. Pažymėtina, kad teismui pateiktuose duomenyse neužfiksuota, kad O. K. būtų traukiama administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis O. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. liepos 22 d. (t.1 b.l.127).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Kaltinamojo gynyba prašė teismo nekonfiskuoti O. V. vardu registruoto automobilio, kurį vairuodamas padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismui buvo argumentuojama tuo, kad kaltinamasis minėtą automobilį įsigijo paėmęs paskolą ir iki teismo nagrinėjamo įvykio išmokėjo tik nedidelę jos dalį. Konfiskavus jo automobilį, jis bus priverstas ir toliau ją mokėti ir neturės automobilio. Buvo teigiama, kad kaltinamojo automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui ir ji neužtikrintų prevencinių tikslų. Kaltinamojo gynybos įsitikinimu transporto priemonės konfiskacija šiuo atveju būtų aiškiai per griežta baudžiamojo poveikio priemonė ir siūlė teismui taikyti dalinę automobilio „Volvo V60“ vertės konfiskaciją.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso kaltinamajam, jis šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius.

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jo gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, atimtų O. V. teisę dirbti arba susirasti darbą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Nesunkų nusikaltimą padaręs O. V., prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad jo vairuojamas automobilis įsigytas už piniginę paskolą, kurios išmokėjimo sumos dydis yra pakankamai didelis. Pažymėtina, kad ryto metu patikrinus kaltinamojo girtumą jo iškvėptame ore buvo nustatyta vos ne 3 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jo vairavimas nesukėlė daug skaudesnių pasekmių nei kito automobilio kliudymas. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio nuteistasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be to, visos kaltinamojo gynybos nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau O. V. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė.

Atsižvelgus į išdėstytą kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 21 d. nutarimu automobiliui „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. sausio 21 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t.1 b.l.62) turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

O. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos.

Byloje esantis vokas su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

O. V. (O. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį O. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

O. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, O. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

O. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Byloje esantį voką su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti O. V., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.