Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė bausmė – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d., ir turto – automobilio „RANGE ROVER SPORT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti po nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2024 m. vasario 6 d.

Daiktinius įrodymus – konfiskuotiną automobilį „RANGE ROVER SPORT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, o M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 16.00 val. Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „RANGE ROVER SPORT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas didesnis nei 1,51 ‰ (promilės), tai yra 2,58 ‰ (promilių) girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nuosprendyje, atsižvelgdamas į tai, kad M. R. po alkoholio vartojimo sėdosi prie vairo, ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu davė prieštaringus parodymus, nurodė, kad M. R. savo veiksmų kritiškai neįvertino ir tai pirmosios instancijos teismui kėlė abejonių, ar toks atvejis nepasikartos ateityje. Taip pat vertinant laiduotojos galimą įtaką M. R. elgesyje, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistasis nematė pagrindo informuoti savo sutuoktinės, kurią buvo prašoma skirti laiduotoja, apie važiavimą išgėrus į parduotuvę, o taip pat sutuoktinė nesustabdė tokio M. R. elgesio, kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodė, jog sutuoktinė M. R. elgesiui didelės įtakos neturi. Apibendrinant, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. R. yra brandi asmenybė, sudaręs šeimą, dirbantis, dėl ko nebuvo pagrindo manyti, jog jam reikėtų kito asmens įtakos ar pagalbos arba tokia įtaką duotų kokių nors teigiamų rezultatų, ypač atsižvelgiant į tai, kad M. R. didžiąją laiko dalį dirba ir gyvena užsienyje.

5. Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas R. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras S. K. neprieštaravo laidavimo instituto taikymui, tik prašė netenkinti reikalavimo dėl vairuotojo pažymėjimo palikimo M. R..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir vairuotojo pažymėjimo saugojimo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas mano, kad yra pagrindas teigti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).

9. Teisės požiūriu, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

10. Pažymėtina, kad nors M. R. ir aiškino kai kurias įvykio aplinkybes kitaip, nei įvykio liudytoja, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę iš esmės pripažino, neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus viso bylos nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl jo nurodomi neesminiai bylos aplinkybių neatitikimai (teigė tik atsirėmęs, o ne atsitrenkęs, kaip nurodė liudytoja, į prie parduotuvės buvusį atitvarą) negali būti pagrindas laikyti, jog M. R. nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas žalos padarymo faktas, dėl ko nėra pagrindo spręsti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų taikymo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad M. R. anksčiau neteistas (b. l. 69), administracine tvarka baustas už pažeidimą, nesusijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (baustas už (duomenys neskelbtini) (b. l. 74–75), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį. Byloje nėra duomenų, kad prieš ar po nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai manytina, kad M. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Ž. R. pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

13. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys Nr. 2K-658/2007, 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010).

14. Teisėjų kolegijos nuomone, Ž. R. yra tinkama laiduotoja. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 18 d. Ž. R. charakteristikos (b. l. 114) matyti, kad ji yra teigiamai charakterizuojama, duomenų, kad ji būtų teista – nėra (b. l. 96) ir nors ji ir buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimas), šiuo metu nuobauda nebegalioja (b. l. 97). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie neigiamą Ž. R. elgesį. M. R. gyvena kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai vienas kitu rūpinasi, juos sieja artimi santykiai. Pirmosios instancijos teisme apklausta Ž. R. paaiškino, kad ankščiau nebuvo problemų su sutuoktinio elgesiu, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, sutinka būti laiduotoja ir nurodė, jog atitinka laiduotojos reikalavimus. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, Ž. R. gali daryti savo sutuoktiniui teigiamą įtaką ir laikytina verta teismo pasitikėjimo.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant M. R. pagal laidavimą jo sutuoktinei Ž. R. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso M. R. atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

16. Esant šioms aplinkybėms nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo saugoti nuteistajam.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti ne VĮ „Regitra“, tačiau pačiam M. R.. Apeliantas nurodo, kad supranta, jog vairuotojo pažymėjimas negaliojantis ir negalės juo pasinaudoti. Apelianto gynėjas apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje argumentavo, kad vairuotojo pažymėjimo saugojimas būtų savotiškas priminimas apeliantui, jog taip, kaip jis pasielgė, elgtis negalima.

18. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau – Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklės) 51.10 papunktyje numatyta, kad vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta arba atimta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, ir (arba) kuriam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais, ir (arba) kurių vairuotojo pažymėjimas paimtas arba teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytą kardomąją priemonę.

19. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.6 ir 51.14 papunkčiuose nurodytais atvejais VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Vairuotojų registre įrašo duomenis apie teisės vairuoti atėmimą ir pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir apie priimtą sprendimą per tris darbo dienas raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas. Asmuo, iš kurio teisė vairuoti atimta minėtu pagrindu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos apie priimtą sprendimą atimti jam teisę vairuoti gavimo privalo atiduoti vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“. Jeigu asmuo per nustatytą terminą negaliojančio vairuotojo pažymėjimo VĮ „Regitra“ neatiduoda, policijos pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą, ar kitų įstaigų pareigūnai, atlikdami jiems priskirtas funkcijas, nustatę, kad asmuo vairuoja transporto priemonę naudodamasis tokiu vairuotojo pažymėjimu, paima iš asmens pateiktą negaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo perduoda jį bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios įstatymų redakcijos nenumato galimybės vairuotojo pažymėjimo perduoti saugoti asmeniui, kuriam jis buvo išduotas, ir į tai, kad Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 7 punktas numato pareigą atėmus teisę vairuoti transporto priemones vairuotojo pažymėjimą atiduoti VĮ „Regitra“, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą dėl vairuotojo pažymėjimo perdavimo saugoti M. R.. Dėl paminėtų priežasčių, šis apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda – panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, M. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. R., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.