- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 2YT-1212-291/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00010-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- K. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. T. skundą dėl antstolio veiksmų, išieškojimą vykdantis antstolis Arturas Bložė, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. T. kreipėsi į antstolio Arturo Bložės kontorą su skundu, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuri riboja jo teisę įsigyti maisto ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pažymėjo, kad atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir įsigyti būtiniausių produktų gali tik įkalinimo įstaigos parduotuvėje už artimųjų jam pervestus pinigus. Nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Prašo panaikinti antstolio patvarkymą ir grąžinti nepagrįstai išieškotas lėšas, jei tokios buvo nuskaičiuotos.
Antstolis Arturas Bložė 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-18-41-102453 tenkinti skundą atsisakė ir skundą su vykdomosiomis bylomis byla Nr. 41-2926/2015 ir Nr. 41-1811/2014 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolio A. Bložės kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 41-1811/2014 iš skolininko K. T. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 41-2926/2015 Valstybės mokesčių inspekcijos naudai.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo reikalaujama iš skolininko – K. T. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-415-392/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-697-590/2018 ir kt.).
Vykdomosiose bylose Nr. 0041/14/01811 ir Nr. 0041/15/02926 buvo 2018-11-13 priimtas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-41-87168, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 688, 749, 611, 733-743 straipsniais, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra įpareigojama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA.
2017-12-19 LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punkte išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaltų dydį, nuostatas.
Pagal LR CPK 736 str. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) turi būti išskaitoma 50 procentų, o nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, turi būti išskaitoma 20 procentų. Todėl, priešingai negu nurodo skolininkas, iš skolininko gaunamų pajamų išskaitos gali būti daromos.
Antstolis, priimdama ginčijamą patvarkymą, nurodė, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, o vėliau nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, kad antstolis jau būtų išieškojęs bent dalį skolos ir (ar) vykdymo išlaidų iš pareiškėjo sąskaitos, administruojamos Pravieniškių pataisos namų (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išieškotų sumų grąžinimo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
K. T. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, antstoliui grąžinti vykdomąsias bylas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.