- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- eII-536-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00388-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), procesinį dokumentą pageidavusio gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio „(duomenys neskelbtini)“ laivų mechaniku, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13869-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. 2024 m. spalio 12 d. J. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2024 m. spalio mėn. 12 d., 14 val. 41 min., Klaipėdos miesto sav., Taikos pr. – Kauno, vairuodamas transporto priemonę – motociklą BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 99 km/h ± 3 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 49 km/h ± 3 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 46 km/h, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo motociklą staigiai didinant greitį ir keliant priekinį ratą, dėl ko priekinis motociklo ratas neteko sukibimo su kelio danga ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokius savo veiksmus kartojo tris kartus. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 129, 4, 9 punktus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja S. V., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-13869-2024, kuriuo nustačius vieną J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jį pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje. J. G. pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį paskirta 170 EUR bauda, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 450 EUR bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. G. galutinė nuobauda paskirta 450 EUR bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. lapkričio 12 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens J. G. skundas dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo pakeitimo.
Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad 2024 m. spalio 12 d., 14.41 val., pajudėjo nuo reguliuojamos sankryžos motociklu, tačiau dėl atsiradusių motociklo elektronikos gedimų – motociklui labai jautriai pradėjus reaguoti į akceleratorių ir nebeveikiant priekinio rato pasikėlimo nuo žemės kontrolei (blokatoriui), motociklas staiga jautriai sureagavo į akceleratorių, todėl kelis kartus priekinis motociklo ratas šiek tiek pasikėlė nuo žemės ir buvo sunku nuspėti motociklo elgesį. Dėl šių nežymėto policijos automobilio vaizdo medžiagoje užfiksuotų vizualiai matomų motociklo elektronikos gedimų buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl greičio viršijimo ir chuliganiško vairavimo. Pareiškėjas nurodo, kad buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa. Jis buvo visiškai blaivus, motociklu važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Administracinį nusižengimą padarė dėl motociklo elektronikos gedimų, ne dėl tyčios. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi virš 19 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeimą vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Dirba jūreiviu-laivų mechaniku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl vyksta į komandiruotes užsienyje, o dirbant užsienyje nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes viešbutis nuo darbo vietos yra nutolęs apie 10 kilometrų, viešojo transporto nėra. Darbdavys jį charakterizuoja kaip atsakingą, sąžiningą, nekonfliktišką, taktišką, mandagų, malonų, patikimą ir pareigingą darbuotoją, neturintį jokių drausminių nuobaudų. Pareiškėjas tvirtina, kad labai gailiuosi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl negalėjimo pasirūpinti vaikais ir šeima. Suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius. Pažymi, kad augina du nepilnamečius vaikus – sūnų ir dukrą. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) 3 klasę, (duomenys neskelbtini) vaikų laisvalaikio centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir karate treniruotes sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, dukra lanko (duomenys neskelbtini) 7 klasę, papildomas anglų kalbos pamokas ir šokių treniruotes vaikų šokių studijoje „(duomenys neskelbtini)“, vyksta į respublikines dainų šventes, festivalius, renginius įvairiuose Lietuvos miestuose. Teisė vairuoti jam reikalinga siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigą, papildomas pamokas, užsiėmimus, treniruotes ir šokių pasirodymus įvairiuose Lietuvos miestuose. Žmona O. G. dirba pamainomis, slenkančiu grafiku, todėl ne visada turi galimybę vaikus nuvežti į mokymo įstaigą, papildomas pamokas, užsiėmimus, treniruotes ir šokių pasirodymus. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, jis negalėtų nuvykti į darbą ir grįžti iš jo, neužtikrintų vaikų gerovės. Pareiškėjo įsitikinimu, ir paskyrus trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai bei nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. duodamas paaiškinimus teisme palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Papildomai nurodė, kad motociklui autoservise buvo atlikta diagnostika ir nustatyti elektronikos gedimai, paskaičiuota preliminari remonto kaina. Dėl nustatytų gedimų, buvo sunku prognozuoti, kaip motociklas važiuos, priekinis ratas pats kilo pradedant važiuoti, o paspaudus akceleratorių, jis pats arba staigiai šokdavo iš vietos ir pradėdavo didinti greitį, arba užgesdavo. Jis turi didelį vairavimo stažą, yra vairavęs įvairias transporto priemones, supranta, kad galėjo ir nevairuoti, tačiau jam buvo būtina parsivaryti motociklą iš autoserviso, todėl kitos galimybės, kaip tik juo važiuoti, nebuvo. Teisė vairuoti jam būtina, nes dirba laivų mechaniku, jam reikia aptarnauti po du-tris laivus, o kadangi darbo metu gyvena viešbutyje, todėl nuvykti prie laivų būtina teisė vairuoti. Netekęs šios teisės, gali netekti ir darbo. Be to, turi du vaikus, kuriuos reikia nuvežti į mokyklą, būrelius, renginius kituose miestuose, o sutuoktinė dirba slenkančiu grafiku, todėl ne visada turi galimybę vežioti vaikus. Kai jo nėra namuose, jai padeda mama, bet įprastai jis derina savo darbo grafiką su sutuoktinės grafiku ir vaikų poreikiais. Nors yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už chuliganišką vairavimą nebaustas, pastaruosius pusantrų metų apskritai pažeidimų nėra padaręs. Tyčios ar chuliganiškų paskatų nusižengti neturėjo. Prašo teismo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. G. skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad iš administracinėje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelis kartus jam akceleruojant, staigiai pasilenkia ir atsitiesia, taip siekdamas specialiai pakelti motociklo priekinį ratą, ratui pakilus dar akceleruoja, siekiant kurį laiką išlaikyti pakeltą ratą, atlikęs šiuos veiksmus, toliau nuvažiuoja nebekeldamas rato, dėl ko J. G. skunde nurodytos aplinkybės apie motociklo gedimą neatitinka realybės ir laikytinos gynybine pozicija. Akcentuojama, jog priešingai nei nurodoma skunde, J. G. ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2018-12-13 pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (ROIK: 18092875964) jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėn., tačiau akivaizdu, jog jis tinkamų išvadų nepasidarė ir toliau daro šiurkščius, grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus. Pažymima, jog nors J. G. tvirtina, kad teisė vairuoti jam reikalinga vaikų poreikių tenkinimui, jų vežimui į ugdymo įstaigas, tačiau tuo pat metu teigia, jog dirba užsienyje, todėl tikėtina, jog vaikų poreikius užtikrina kitas asmuo. Be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, jog jis savo veiksmais niekam žalos nepadarė ir kad vairavo blaivus, kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalis ir ANK 416 straipsnio 5 dalis neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Atsiliepime neabejojama, kad būdamas socialiai atsakingas už save ir savo artimuosius, J. G. privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes, o tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir J. G. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skunde nurodytos aplinkybės - darbo praradimas, negalimas artimųjų poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes J. G. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Institucija atsiliepime nurodo, jog J. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N- 13869-2024 be pakeitimų. Taip pat prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pateiktas pareigūnų vaizdo ir garso registratoriumi darytame vaizdo įraše (internetinė nuoroda https://drop.epolicija.lt/41cb048c0b92) užfiksuotos J. G. padarytų nusižengimų aplinkybės.
Iš 2024 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant greičio kontrolę, pastebėtas motociklas BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 99 km/h ± 3 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 49 km/h ± 3 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 46 km/h, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo motociklą staigiai didinant greitį ir keliant priekinį ratą, dėl ko priekinis motociklo ratas neteko sukibimo su kelio danga ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokius savo veiksmus kartojo tris kartus. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Sustabdžius transporto priemonę nustatyta, kad ją vairavo J. G., kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. J. D. su padarytais pažeidimais sutiko, paaiškinti, kodėl taip važiavo, negalėjo. Filmuota M. K. kūno kamera.
Iš pridėtos administracinių nusižengimų registro nuotraukos matyti, jog joje užfiksuota, kad motociklo BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis yra 99 km/h, kai leidžiamas važiavimo greitis 50 km/h, patrulio greitis – 87 km/h.
Iš pareiškėjo J. G. prie skundo pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos Priėmimo – perdavimo akto Nr. 243 matyti, jog 2024 m. spalio 11 d. J. G. prašymu atlikta motociklo BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostika, kurios metu nustatyta, jog jautriai reaguoja į akceleratorių, neveikia priekinio rato pakėlimo nuo žemės kontrolė, neveikia ESA valdymo modelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo J. G. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 416 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Be to, šio straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Nors pateiktame skunde ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje pareiškėjas J. G. tvirtino, kad neginčija faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius inkriminuotus ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau tuo pačiu pareiškėjas nurodo, jog jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo ir važiuodamas gatve motociklo priekinį ratą nuo žemės kėlė netyčia, o tai įvyko dėl motociklo gedimo – nebeveikiant priekinio rato pasikėlimo nuo žemės kontrolei (blokatoriui), dėl ko motociklas staiga jautriai sureagavo į akceleratorių, todėl kelis kartus priekinis motociklo ratas šiek tiek pasikėlė nuo žemės ir buvo sunku nuspėti motociklo veikimą. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 11 d. aktu, kuriame nurodyta, kad neveikia priekinio rato pakėlimo nuo žemės kontrolė ir motociklo ESA valdymo modelis.
Konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022). Pagal teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-72-2014). Vienas iš tokių atveju yra ir važiavimas motociklu pakėlus priekinį ratą, kai akceleruojant ir taip padidinus motociklo variklio veleno apsisukimų skaičių, motociklo priekinis ratas pasikelia nuo žemės ir gatve važiuojama ant vieno motociklo galinio rato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-689/2018).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.
Nors J. G. tvirtino, kad neturėjo jokių chuliganiškų paskatų ir tyčia nedidino važiavimo greičio bei nekėlė priekinio motociklo rato, nes šis pradedant važiuoti pats kilo dėl motociklo gedimo, dėl kurio motociklo važiavimas buvo neprognozuojamas ir sunkiai valdomas, tačiau ši aplinkybė ne tik, kad nešalina ar nešvelnina J. G. atsakomybės, o priešingai – patvirtina ypač neatsakingą jo elgesį, kėlusį pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes žinodamas apie motociklo gedimą, jis dalyvavo eisme ir nesiėmė priemonių saugiai ir atsargiai motociklą pervežti (pvz. pasinaudojus autovežio paslaugomis) iki stovėjimo ar remonto vietos.
Kita vertus, tiek iš 2024 m. spalio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. tarnybinio pranešimo, tiek iš šio pareigūno kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, kuris tvirtina neturėjęs chuliganiškų paskatų, J. G. vairuojamas motociklas vos pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą sankryžą, staiga ženkliai didina vairuojamo motociklo greitį, akceleruodamas, tada staiga pasilenkia ir atsitiesia, kas patvirtina, kad tokiu būdu sąmoningai siekia pakelti motociklo priekinį ratą, o motociklo priekiniam ratui pakilus dar akceleruoja, siekdamas kurį laiką išlaikyti pakeltą motociklo priekinį ratą. Atlikęs minėtus veiksmus, J. G. toliau važiuoja ramiai, sulėtinęs greitį. Dėl šių priežasčių, J. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad motociklo priekinis ratas kito pats dėl gedimo vertinamas kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, juo labiau, kad teikdamas paaiškinimą surašant administracinio nusižengimo protokolą, tokių aplinkybių protokolą surašiusiam pareigūnui pareiškėjas nenurodė. Taigi, akivaizdu, jog J. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, t. y., veikė tyčia, iš chuliganiškų paskatų.
Atsižvelgiant į tai, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtus administracinius nusižengimus ir konstatuoja, jog pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime nustatyta pagrįstai.
Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės sušvelninimo, pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
Tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad skundžiamame Institucijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarime J. G. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba, darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ jį vertina teigiamai, tačiau vis tik šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, o ne ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą šioje byloje.
J. G. padarė gana pavojingus ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis ir anksčiau nebuvo pavyzdingas ir preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, nes per penkerius metus net penkis kartus baustas už nustatyto greičio viršijimą. Todėl tai tikrai nėra teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizuojančios aplinkybės ir parodo jo gana neigiamą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir nepagarbą visuotinai priimtinoms elgesio normoms (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-93-954/2023).
Nors šiuo atveju neigiamų pasekmių savo ar kitų asmenų sveikatai, turtui J. G. padaryti KET pažeidimai nesukėlė, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia pasekmių atsiradimo. Todėl neigiamų pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad teisė vairuoti jam būtina darbinių funkcijų vykdymo palengvinimui ir paskirta nuobauda neigiamai paveiks jo šeimą, artimuosius, nes jis nebegalės tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Tačiau pareiškėjas, būdamas brandi asmenybė, turėdamas išlaikomų ir/ar prižiūrimų asmenų ir būdamas už juos atsakingas, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Kita vertus, darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nenurodyta, kad J. G. darbinėms funkcijoms atlikti yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl duomenų, kad paskirta administracinio poveikio priemonė turės įtakos darbinei veiklai, nėra. Be to, pareiškėjas dirba užsienyje, jis būna išvykęs ilgam laikui, todėl jis ir įprastai turi gana ribotas galimybes nuolat pasirūpinti vaikų poreikiais ir pats nurodė, jog yra kitų asmenų, kurie padeda užtikrinti vaikų poreikius. Todėl byloje nėra duomenų, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas turėtų itin reikšmingos įtakos pareiškėjo darbinei veiklai ir šeimos poreikių tenkinimui. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-616/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimos poreikių užtikrinimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.
Kadangi Lietuvos teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties ir pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, pareiškėjo J. G. nurodyti argumentai, kuriais remiantis turėtų būti švelninama administracinio poveikio priemonė, nėra reikšmingi.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius J. G. baustumus, daroma išvada, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktiniai. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad J. G. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, dėl ko teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. G. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus, įtvirtintus ANK 22 ir 27 straipsniuose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13869-2024 skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo J. G. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13869-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.