Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.1.; 1.2.14.1.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2

2025 m. kovo 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – areštas 30 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 06:57 val. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. 12.35 val., t. y. dvi paros.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. K. paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 11 mėnesių laisvės atėmimo pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 20 dienų.

Nuspręsta nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 6:20 val. (duomenys neskelbtini), iš namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį planšetinį kompiuterį „Redmi Pad Pro Mint Green“, kurio vertė 330 eurų, ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 1 metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį bei paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 20 dienų, kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

2.1. Teigia, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie M. K. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą ir jam už šį baudžiamąjį nusižengimą paskyrė teisingą bei pagrįstą bausmę, tačiau teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnio 3 dalis), ir M. K. paskyrė neteisingą bausmę. Nurodo, jog M. K. ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei M. K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. 2024 m. gruodžio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. NĮ-23-1888 M. K. buvo paleistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 3 dalimi, neatlikus 1 metų bausmės dalies, po paleidimo laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Prokuroras, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, todėl M. K. neteisingai paskyrė aiškiai per švelnią galutinę subendrintą bausmę.

3. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendį bei M. K. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Teigia, kad M. K. paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas, M. K. skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog jis galutinai apsisprendė nedaryti naujų nusikalstamų veikų, visai atsisakyti alkoholio, dėl kurio poveikio jis daro nusikalstamas veikas. Nurodo, kad M. K. nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, gailisi dėl savo poelgio, nenori grįžti į kalėjimą, padarė tinkamas išvadas ir nori pasitaisyti, jau užsiregistravo gydytis priklausomybių centre, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Mano, jog šios jo nurodytos aplinkybės leidžia M. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.2. Pasisakydami dėl prokuroro apeliacinio skundo, nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kadangi prašoma M. K. švelninti bausmę, todėl prašo prokuroro skundą atmesti.

4. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo ir gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nei nuteistasis ar jo gynėjas, nei prokuroras apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl M. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

7. Kita vertus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio redakcija, tačiau nei BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija, nei šio straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir dydžiai nepasikeitė, keitėsi tik BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje nebenumatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. K. pavogė nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, kurios redakcijai nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi jokios įtakos, M. K. nusikalstama veika neperkvalifikuojama pagal naujai įsigaliojusią (nuo 2025 m. vasario 1 d.) BK 178 straipsnio redakciją.

8. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai, kiek jie susiję su BK VII-VIII bei X skyriaus nuostatų pakeitimu, turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam M. K. paskirtos bausmės. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, iš naujo pasisakys dėl nuteistajam M. K. skirtinos bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką.

9. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde kelia klausimą dėl M. K. paskirtos bausmės individualizavimo, prašydamas jam paskirtą bausmę sušvelninti – neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, arba sušvelninti laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.1. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 54 straipsnio pakeitimai. Remdamasis šio straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

9.2. Nuteistasis M. K. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog nusikalstamą veiką M. K. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9.3. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs BK 59 straipsnio pakeitimas nuteistojo M. K. teisinei padėčiai jokios įtakos neturi, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo pakeista. Taip pat pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, ši BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 taip pat nebuvo keičiama. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo priimti ir šio apeliacinio skundo nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys nuteistojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 27 straipsnio (Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) nuostatomis.

9.4. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju nors nuteistasis M. K. anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas neišnykęs, tačiau skundžiamu nuosprendžiu M. K. yra nuteistas ne už tyčinio nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Dėl to konstatuojama, kad nėra visų sąlygų M. K. pripažinti recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, jog ir iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusio BK 27 straipsnio 1 dalis numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, ir ankstesnė BK 27 straipsnio 1 dalis numatė, jog asmuo laikomas recidyvistu, jei jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Vadinasi, ir pagal ankstesnę BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, nuteistajam padarius naują nusikalstamą veiką, kuri priskiriama ne tyčinių nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, laikoma, jog nenustatytos visos būtinos sąlygos asmenį pripažinti recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad M. K., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė ne naują tyčinį nusikaltimą, o naują baudžiamąjį nusižengimą, kuris nesudaro nusikaltimų recidyvo, konstatuoja, jog nenustatytos visos sąlygos nuteistąjį ne tik laikyti, bet ir pripažinti recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. K. recidyvistu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – naikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

9.5. Kitų nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9.6. Nuteistasis M. K. nevedęs, iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2007 m. gruodžio 31 d., taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu niekur oficialiai nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (1 t., b. l. 137-138). Nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 139). Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad M. K. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat iš bylos matyti, jog nuteistasis M. K. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus, tarp jų ir už smulkią vagystę (1 t., b. l. 130-136), nusikalstamos veikos įvykdymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, M. K. anksčiau buvo teistas net 21 kartą (1 t., b. l. 99-129), iš jų net 17 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė neišnykus teistumui bei atlikdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (1 t., b. l. 90-95). Iš pažymos apie ankstesnius M. K. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie nuteistojo ankstesnius teistumus bei baustumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

10. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

11. Nuteistojo gynėjas skundu prašo jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11.1. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusio BK 54 straipsnio 3 dalis numatė, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 54 straipsnio 3 dalis be jau minėtos galiojusios nuostatos papildomai numato, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

11.2. Pagal teismų praktiką šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019, 2K-62-628/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-24-689/2019, 2K-62-628/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

11.3. Nors nuteistasis M. K. nurodo, jog jis registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu niekur oficialiai nedirbo, nors pagal Probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą jis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, vykdydamas probuojamojo pareigas, privalėjo būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl to ta aplinkybė, jog, M. K. teigimu, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nelaikytina išskirtine aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios bausmės paskyrimą. Ta aplinkybė, jog nuteistasis kreipėsi pagalbos pas medikus dėl priklausomybės alkoholiui, taip pat nelaikytina kaip išskirtinė, nes nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, taip pat yra lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo pareiga (Probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

12. Šios paminėtos aplinkybės bei nuteistojo teistumai, baustumai rodo, kad nuteistojo padaryta veika nebuvo atsitiktinė ar mažiau pavojinga. Be to, nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta ne laisvės atėmimo, o arešto bausmė. Taip pat įvertinama ir tai, jog BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos net keturios alternatyvios bausmių rūšys - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, o švelnesnės bausmės nei sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė baudžiamasis įstatymas nenumato, todėl nėra jokio pagrindo dar kitaip švelninti nuteistojo padėtį, pažymint, kad nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės (registracija Užimtumo tarnyboje, priklausomybė nuo alkoholio, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis) nėra kažkuo išskirtinės ir jos nesuteikia pagrindo teigti, jog M. K. paskirta arešto bausmė prieštarauja teisingumo principui. Šios išvados nekeičia ir apeliacinės instancijos teismui pateikta medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad M. K. nustatytos diagnozės F10.0 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija), F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), taip pat duomenys, jog M. K. lankosi grupėje AA karantinas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymo bei M. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13. Be to, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės, nesusijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. Skirti nuteistajam viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimo bausmę nėra pagrindo, nes iš pažymos apie ankstesnius teistumus matyti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių, kurios buvo griežtesnės nei bauda, viešieji darbai ar laisvės apribojimas, išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą M. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė atlikdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, naujos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (1 t., b. l. 90-95), o tai rodo, jog bausmės sąlygų sušvelninimas nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo nuteistajam M. K. skirti bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu).

14. Taip pat nėra pagrindo trumpinti nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos arešto bausmės.

14.1. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 bei 4 dalių redakcija šiuo atveju M. K. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, nes nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, todėl taikyti šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nuteistajam skirti minimalią arešto bausmę arba su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo.

14.2. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas areštas 45 paroms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, dėl kokių aplinkybių būtent tokio dydžio arešto bausmė skirtina nuteistajam, todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvus.

14.3. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (nevedęs, nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas net 21 kartą, teistumas neišnykęs), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, o, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą arešto bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. K. paskirta 30 parų arešto bausmė yra artima už baudžiamąjį nusižengimą skirtino arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Dėl to nuteistajam M. K. paskirtos arešto bausmės trumpinti nėra pagrindo.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. K. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą.

16. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą - aiškiai per švelnią bausmę.

16.1. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismas turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles. Jeigu nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas bausmes turi bendrinti remdamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

16.2. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl kurios padarymo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl M. K. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtos bausmės subendrinimo remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

16.3. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taip pat BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020).

16.4. Iš bylos matyti, kad nuteistasis M. K. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos nebuvo visiškai atlikęs, nes 2024 m. gruodžio 30 d. jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Tai, jog M. K. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo daugiau nei du mėnesius buvo probuojamas, nelaikytina, kad jis atliko dalį iš jam likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nuteistojo neatliktos bausmės dalis skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną buvo likusi 1 metai laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-151-489/2019, 2K-85-719/2020, 2K-207-788/2021, 2K-56-495/2022). Dėl to, bendrindamas M. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 30 parų arešto bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas turėjo prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti nauju skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtos arešto bausmės dalį, kuri pagal BK 64 straipsnio 3 dalį negali būti mažesnė nei arešto, skirtino už baudžiamąjį nusižengimą, minimalus dydis – 15 parų. Atsižvelgusi į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pridėtina šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio arešto bausmės dalis iš M. K. paskirtos 30 parų arešto bausmės.

17. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, M. K. atžvilgiu taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėdamas nauju skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistajam M. K. paskyrė per švelnią bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

18.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

18.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

18.3. Nagrinėjamu atveju M. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurį paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d., nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują baudžiamąjį nusižengimą M. K. padarė būdamas anksčiau teistas net 21 kartą, iš jų net 17 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, be to, nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas bei kelis kartus taikytas lygtinis paleidimas. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus M. K. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. K. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jog nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, M. K. padarė būdamas recidyvistas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 30 parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 metų laisvės atėmimo pridedant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės dalį – 20 parų arešto, prieš tai arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.