Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas nurodo, kad UAB „ECOCOCON“ (toliau – atsakovas) užsiima šiaudinių namų gamyba. 2014 metais tarp V. P. (toliau – ieškovas) ir atsakovo direktoriaus komercijai D. S. bei direktoriaus M. T. buvo sudarytas žodinis sandoris, pagal kurį V. P. įsipareigojo už sutartą kainą teikti atsakovui šiaudų supresavimo į rulonus laukuose ir pristatymo į atsakovo gamybos bazę paslaugą. Ieškovas teigia, kad sutartas paslaugas atliko, už jas atsakovas atsiskaitė, kaip buvo toje situacijoje sutarę, todėl to pasėkoje bendradarbiavimas su atsakovu buvo tęsiamas. 2015 m. liepos mėn. ieškovas su atsakovo direktoriumi M. T. sudarė žodinę sutartį dėl šiaudų supresavimo į rulonus (surulonavimo) ir suvežimo paslaugų teikimo (toliau – „Sutartis“), kuria susitarė, jog ieškovas 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsakovui supresuos (surulonuos) laukuose nupjautus šiaudus į rulonus ir suveš atsakovui iš laukų, esančių ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo atsakovo gamybos bazės, esančios Kybartuose, Vilkaviškio raj.; atsakovas už vieną supresuotą šiaudų ruloną sumokės po 11,60 Eur, esant didesniam nei 5 km. atstumui tarp šiaudų laukų ir atsakovo gamybos bazės, supresuotų šiaudų rulonų pristatymą savo sąskaita ir pajėgomis organizuos pats atsakovas; už atliktas šiaudų rulonų supresavimo ir suvežimo paslaugas atsakovas atsiskaitys iki 2015-12-31. Ieškovo žmona S. P. yra ūkininkė. S. P. ūkis yra įsigijęs traktorių VALTRA T130C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį traktorių valdo ieškovas, atliekant ne tik ūkio darbus, bet ir paslaugas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Per 2015 metų liepos ir rugpjūčio mėn., naudodamas traktorių VALTRA T130C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei atsakovo presą, laikydamasis susitarimo, supresavo šiaudus, kuriuos atsakovui pardavė UAB „Šaka“ bei ūkininkas G. K.. Rulonuoti šiaudus padėjo T. Ž., G. Ž., suvežti šiaudų rulonus į atsakovo gamybos bazę Kybartuose – R. K. ir M. J.. Iš laukų, kurie buvo išsidėstę nuo atsakovo gamybos bazės didesniu nei 5 km atstumu, šiaudų rulonus atsakovui vežė UAB „Kęstučio statyba“ darbuotojas T. S.. Visi aukščiau nurodyti asmenys, o taip pat atsakovo darbuotojai V. M., T. M., L. L., gali paliudyti teismo posėdyje apie atsakovui kartu su jų pagalba atliktas rulonavimo, suvežimo paslaugas. Iš viso atsakovui buvo supresuoti 2 153 vnt. šiaudų rulonų, už kuriuos iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas nėra atsiskaitęs, tad yra susidaręs 24 974,80 Eur įsiskolinimas (2 153 vnt * 11,60 Eur = 24 974,80 Eur). Tam, jog atliktų šiaudų supresavimo paslaugas, ieškovas savo lėšomis įgijo ir naudojo degalus, tepalus traktoriui VALTRA T130C bei presavimo tinklelį, kuris dedamas į presą. Be pirminės sumos, kuri sudaro ne mažiau, kaip 500 Eur medžiagoms įsigyti (vienai dienai), nėra galimybės net išvažiuoti į laukus, pradėti rulonavimo. Atsakovui šios aplinkybės buvo ir yra žinomos, kadangi bendradarbiavimas su atsakovo bendrove vyko ne tik 2015 metais, o ir prieš tai. Ieškovas 2016-03-17 prašymu dėl atsiskaitymo už patiektus šiaudų rulonus kreipėsi į atsakovo direktorių, prašydamas per 10 dienų nuo prašymo gavimo pervesti į banko sąskaitą 24 974,80 Eur įsiskolinimą. Tačiau atsakovas nei žodžiu, nei raštu į prašymą niekaip nereagavo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas, kuris lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-118- 248/2016). Kasacinis teismas yra plačiai pasisakęs, aiškindamas sutarčių teisės aspektus, kaip pvz.: „CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-224/2012). Tenka apgailestauti, jog pasitikėdamas atsakovu bei įvertinęs ilgalaikį tarpusavio bendradarbiavimą, nesudarė su atsakovu rašytinės sutarties. Tačiau būtina pabrėžti, jog CK nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73,1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.) Labai svarbu pažymėti, jog CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nereglamentuoja privalomos paslaugų sutarties rašytinės formos ir tokios formos nesilaikymo pasekmių – sandorio negaliojimo (CK 1.93 str. 1, 2 d.) (tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje c.b. 3K-3-233-421/2016). CK 1.137 str. 2 d. įpareigoja civilinės teisės subjektus, vykdant jiems nustatytas pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas, nesumokėdamas ieškovui 24 974,80 Eur skolos pagal Sutartį, pažeidė Sutarties pagrindu susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str., 6.200 str.), ir dėl to atsakovas pagrįstai ir teisėtai laikytinas pažeidusiu savo prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovui, remiantis CK 6.213 str. 1 d., teismine tvarka reikalauti, kad atsakovas savo piniginę prievolę sumokėti 24 974,80 Eur įvykdytų natūra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas turi būti teismine tvarka įpareigotas sumokėti ieškovui susidariusį 24 974,80 Eur įsiskolinimą, atsiradusį Sutarties pagrindu. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad „Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“. Nors atsakovas yra juridinis asmuo, tačiau viena iš Sutarties šalių, t. y. ieškovas, yra fizinis asmuo, todėl terminą įvykdyti prievolę praleidęs atsakovas turi sumokėti CK 6.210 str. 1 d. nustatytas penkių procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 24 974,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas)bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.