- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-8595-956/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04688-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 173,12 Eur negrąžintą kreditą, 46,89 Eur bendrą kredito kainą, 360,57 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 200 Eur kreditas, galutinis kredito grąžinimo terminas 2016 m. kovo 21 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodo, kad pripažįsta ieškinį dalyje dėl 173,12 Eur negrąžinto kredito, 46,89 Eur bendros kredito kainos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, tačiau nesutinka su ieškiniu dalyje dėl 360,57 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Sutartyje nustatyti kiti prievolės neįvykdymo padariniai, šalys buvo susitarusios dėl netesybų, t. y. 0.05 proc. dydžio delspinigių už pradelstą sumokėti sumą, kurie ir galėtų būti taikomi, jei toks reikalavimas būtų pareikštas. Sutartimi nėra susitarta dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Iš sutarties turinio matyti, kad nurodomos palūkanos, skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu ir kurios skaičiuojamos iki faktinio kredito grąžinimo. Tiek sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte, tiek ir bendrųjų sąlygų 10.1 punkte aptartos mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos. Teismui vis dėlto pripažinus teisę į kompensuojamąsias palūkanas, prašo teismo įvertinti jų dydį šiuo konkrečiu atveju ir jas sumažinti, kadangi 104,14 procentų dydžio palūkanos (kai įstatymas numato 5 proc.), akivaizdžiai peržengia bet kokias „sveiko proto“ ribas. Ieškovės reikalaujama priteisti suma už ieškinio parengimą yra per didelė, kadangi civilinė byla nėra sudėtinga, ieškinys parengtas iš esmės pagal tą patį šabloną tokio paties pobūdžio bylose, todėl jam paruošti nebuvo sugaišta daug laiko, nereikėjo specialių teisinių žinių. Pažymi, jog 2012-2016 m. turėjo labai rimtą priklausomybę nuo azartinių lošimų. 2012-2015 m. įvairių kredito bendrovių išduoti kreditai/paskolos buvo naudojamos jo potraukiui/priklausomybei nuo azartinių lošimų patenkinti. Pripažino savo ligą/priklausomybę, kai jau 2016 m. dėl susikaupusių įsiskolinimų įvairioms kredito bendrovėms, jos galiausiai nustojo teikti kreditus/paskolas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. tarp vartojimo kredito davėjos UAB „Ferratum“ (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Halex“) (pradinė kreditorė) ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą kredito kainą iki 2016 m. kovo 21 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Ieškovė 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 perėmė reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Iš 2019 m. birželio 18 d. ieškovės pranešimo „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“ nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta dėl nevykdomų įsipareigojimų.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.
CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Šalys neginčija fakto, kad ieškovė atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 200 Eur kreditą ir nurodytą sumą atsakovas gavo. Ieškovė prašo priteisti 173,12 Eur negrąžintą kreditą ir 46,89 Eur bendros kredito kainos, viso – 220,01 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės prašoma priteisti 173,12 Eur negrąžinto kredito suma pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 46,89 Eur bendra kredito kaina sutinka. Ginčo tarp šalių dėl prašomos priteisti 220,01 Eur skolos (173,12 Eur negražintas kreditas, 46,89 Eur bendra kredito kaina) nėra. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų grąžinti kreditą, sumokėti bendrą kredito kainą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, o ieškovei iš atsakovo priteistinas 173,12 Eur negrąžintas kreditas, 46,89 Eur bendra kredito kaina.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 360,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. kovo 21 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2018 m. kovo 21 d., taikant 104,14 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pradelstos vartojimo kredito grąžinimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydamas, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų, t. y. 0,05 % dydžio delspinigių už pradelstą sumokėti sumą. Atsakovo manymu, sutartimi nėra susitarta dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte bei sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte aptariamos palūkanos, skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu ir skaičiuojamos iki faktinio kredito grąžinimo, todėl šios palūkanos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją. Su šia atsakovo pozicija teismas nesutinka, kadangi iš sutarties turinio matyti, kad šalys dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų susitarė vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 punkte, o sutarties 5.2 punkte, bendrųjų sąlygų 10.1 punkte yra numatytos palūkanos, mokamos už laiku negrąžintą kreditą, t. y. palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe, kurios laikytinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte, bendrųjų sąlygų 10.1 punkte (antrasis sakinys) numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja negrąžinus kredito laiku mokėti specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas nuo pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito grąžinimo, t. y. palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte (trečiasis sakinys) numatyta, kad, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 360,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2016 m. kovo 21 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2018 m. kovo 21 d., taikant 104,14 proc. metinę palūkanų normą, o ne 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 104,14 proc.
Minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina šias taisykles: pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (104,14 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto sąlyga (antrasis sakinys), kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, minėta sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-479-739/2020).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi pareigą savo iniciatyva (lot. ex officio) pripažinti vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte įtvirtintą sąlygą (antrasis sakinys), kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 104,14 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas negaliojančia ab initio, ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl 360,57 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pripažįsta ieškovo teisę reikalauti priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 136,00 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama priteisti 121,00 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą, mano, kad ji yra per didelė, kadangi civilinė byla nėra sudėtinga, ieškinys parengtas iš esmės pagal tą patį šabloną tokio paties pobūdžio bylose, todėl jam paruošti nebuvo sugaišta daug laiko, nereikėjo specialių teisinių žinių. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės reikalaujama priteisti 121,00 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą yra per didelė. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas patvirtintas 2015 m. kovo 19 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, todėl nėra mažintinos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimų dydis byloje – 580,58 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 220,01 Eur, t. y. 38 procentus prašomos priteisti sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5,70 Eur žyminio mokesčio, 45,98 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 10.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 104,14 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173,12 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 12 centų) negrąžintą kreditą, 46,89 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 89 centus) bendros kredito kainos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,68 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 68 centus) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.