Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2020 m. liepos 17 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią atliko 2021 m. spalio 11 d.;

2) 2021 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 3 metų teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą; 300 Eur vertės konfiskuotino turto išieškojimą. Bausmę atliko 2022 m. birželio 3 d.;

3) 2022 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 29 parų arešto bausme, kurią atliko 2023 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. K. 2024 m. vasario 11 d. apie 20.06 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,68 prom. neblaivumas.

Taip pat D. K., žinodamas, kad 2021 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams, 2024 m. vasario 11 d. apie 20.06 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

2024 m. vasario 11 d. policijos pareigūnės M. O. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. vasario 11 d., 19.49 val. iš Utenos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties Toliejų k. po kelią pavojingai manevruoja automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis važiuoja Utenos kryptimi. Apie 20.06 val. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtos automobilio šviečiančios šviesos, kurios staiga išsijungė. Privažiavus buvo rastas automobilis Opel Atara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo išjungtas, variklio dangtis šiltas. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo D. K., o keleivio vietoje - M. M.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, abu asmenys aplinkybes dėstė nerišliai, judesiai nekoordinuoti. Pranešėjas R. M. atvykęs į įvykio vietą nurodė, kad asmuo, kuris sėdi prie automobilio vairo, kaip nustatyta D. K., vairavo automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. vasario 11 d. 20.09 val. pirmu tikrinimu D. K. nustatytas 4,00 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 20.27 val. - 3,68 prom. neblaivumas. Automobilio savininkui M. M. 20.17 val. nustatytas 2,25 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 28-30).

Iš 2024 m. vasario 11 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. K. pirmu tikrinimu 20.09 val. nustatytas 4,00 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 20.27 val. - 3,68 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 31-33).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (1 t., b. l. 39).

Iš 2024 m. vasario 13 d. Vairuotojų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog D. K. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (1 t., b. l. 145).

2021 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 3 metų teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą (1 t., b. l. 107-109).

Iš 2024 m. vasario 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pranešimo matyti, jog D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teistų asmenų registrą įrašytas 2021 m. lapkričio 12 d., vykdant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus. D. K. 2021 m. lapkričio 25 d. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškintos jam galimos teisinės pasekmės dėl nevykdymo (1 t., b. l. 44-48).

III. Įrodymų vertinimas. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nors kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino teigdamas, kad nieko nepamena, tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tuo tarpu kaltinamojo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktą versiją, kad jis nepamena nei įvykio aplinkybių, nei apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. 2024 m. vasario 13 d., t. y. praėjus 2 dienom po įvykio, pirminės apklausos metu kaltinamasis labai detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kad vairavo automobilį neblaivus. Apklausos metu jis nurodė, kad nors įvykio metu buvo stipriai neblaivus, bet įvykio aplinkybes pamena, savo kaltę pripažino, savo parašu patvirtino, kad su apklausos protokolu susipažino, pastabų neturi (1 t., b. l. 160-163). 2024 m. vasario 28 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prašė jais vadovautis, papildė savo anksčiau duotus parodymus aplinkybėmis apie tai, kad neturi teisės vairuoti, nurodė žinantis, kad jam uždrausta 3 metus vairuoti automobilį, taip pat nurodė, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės nesilaikant paskirto draudimo. Pažymėtina, kad papildomoje apklausoje dalyvavo ir kaltinamojo gynėjas. Kaltinamasis savo parašu patvirtino, kad su apklausos protokolu susipažino, pastabų neturi (1 t., b. l. 173-176). Be to, 2024 m. kovo 12 d. kaltinamajam D. K., dalyvaujant gynėjui, buvo išaiškinta apie sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme sąlygas. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu kaltinamasis sutiko (1 t., b. l. 181-182), taip pat, dalyvaujant gynėjui, 2024 m. kovo 12 d. susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, jokių pastabų nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nepareiškė, proceso veiksmų protokoluose kaltinamasis ir jo gynėjas pasirašė (1 t., b. l. 183-187). Nurodyti duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pasikeitusi kaltinamojo pozicija yra gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią teismo išvadą sustiprina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. 99U-8/2024 specialistės, teismo psichiatrijos ekspertės A. S., įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, pateikta išvada, kad D. K. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, nes tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 134). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė patvirtino, kad kaltinamajam nebuvo nustatytas joks lėtinis psichikos sutrikimas, kuris įtakotų jo atmintį ar gebėjimą suvokti savo veiksmus, nėra duomenų, kad D. K. būtų išsivystęs psichikos sutrikimas, kuris trukdytų jam prisiminti ir atgaminti įvykius, o priklausomybė nuo alkoholio neturi įtakos atminčiai (2 t., b. l. 55-56). Be to, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo apklausą atlikusios pareigūnės J. T. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad apklausos metu D. K. iš išvaizdos atrodė blaivus, įtarimų dėl jo neblaivumo nekilo, apklausų metu pasakojimas buvo nuoseklus (2 t., b. l. 55-56).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jis nepamena įvykio aplinkybių ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu, vertina kritiškai, kaip nepatikimus ir neįtikinamus, todėl priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja. Kaltinamojo pasirinktą elgesį, kaip minėta, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokios neįtikinamos kaltinamojo versijos, be jo paties teisiamajame posėdyje duotų parodymų, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Tuo tarpu kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas laiko patikimais, nes juose nurodytos aplinkybės visiškai patvirtinamos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad D. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,68 prom. neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. K. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes. D. K. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais – liudytojų N. V. – M., R. M., M. O. ir M. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros bei policijos pareigūnų kūno kameros užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymų kvitai. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, šiuo konkrečiu atveju jis žinojo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam yra uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Transporto priemonę D. K. neblaivus vairavo baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. K. veiksmuose yra visi BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. 2021 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 3 metų teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą (1 t., b. l. 107-109), ir jis, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu (1 t., b. l. 44-48), 2024 m. vasario 11 d. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 3,68 promilės girtumas). Kaltinamajam nustatytas 3,68 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, teismo vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Taigi, neginčijamai nustatyta, kad D. K. žinodamas, kad jam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę, sąmoningai vėl sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu vengė vykdyti jam paskirtą paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. K. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus, iš jų vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 97-102), praeityje buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neturtint teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 120-122). Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai. Pažymėtina, kad kaltinamajam anksčiau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, du kartus buvo paskirtos arešto bausmės. 2021 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu D. K. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį maksimalia įstatymo numatyta 90 parų arešto bausme, tačiau paskirta bausmė ir jos atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto padarydamas analogišką veiką.

Atsižvelgiama ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – D. K. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo sunkų girtumo laipsnį; be to, jo vairavimas esant 3,68 prom. neblaivumui buvo itin pavojingas, kėlė pavojų ne tik jam pačiam ir kartu važiuojančiam keleiviui, bet ir kitų asmenų saugumui, sveikatai bei gyvybei, jų turtui. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad D. K. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, skaičiuojant bausmių terminus nuo vidurkio link maksimumo. Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirtinos bausmės už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, skirtinai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, skirtiną už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą itin didelį neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamajam jau buvo paskirtas draudimas trejus metus vairuoti transporto priemones, tačiau toks draudimas kaltinamojo nesulaikė nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, jam nustatytinas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas - šešeri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą M. M. vardu, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, minėtas automobilis pripažintinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai byloje nustatyta, kad prieš kaltinamajam vairuojant automobilį, jis kartu su transporto priemonės savininku M. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip nurodė M. M., alkoholio vartojimo metu rakteliai visada buvo automobilyje, pats M. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltas, kad raktelius paliko automobilyje. Nors liudytojas M. M. nurodė nepamenantis, kaip atsidūrė automobilyje, ir nepamenantis, ar leido kaltinamajam automobilį vairuoti neblaiviam, tačiau kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymus teismas pripažino patikimais) nurodė, kad M. M. pats sutiko, jog kaltinamasis vairuotų neblaivus, nes neturi teisės vairuoti, taigi – neturi ko prarasti. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad M. M. turėjo ir galėjo užkirsti kelią jo turtą naudoti nusikalstamai veikai daryti, tačiau to sąmoningai nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonė konfiskuotina.

V. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobilis Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti D. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, konfiskuoti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobilį Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.