- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-815-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03413-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- J. L.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nubaustas aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 16.09 val., Kretingos g. 69 namo kieme, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl to kliudė stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. advokatas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą – panaikinti nutarimo dalį, kuria J. L. yra pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį J. L. nutraukti. Pripažinus, jog J. L. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėtis, panaikinti teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad bylos aplinkybės, kurios yra susijusios su ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymu, buvo ištirtos nevisapusiškai ir neišsamiai. Pasak advokato, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. neneigia fakto, kad atvažiavęs automobiliu „Volkswagen Golf“ paimti draugo į kiemą ir bandydamas pastatyti automobilį kliudė prie šio namo stovėjusį automobilį, tačiau jis kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis iš įvykio vietos pasišalino norėdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Advokato teigimu, J. L. paaiškino, kad savo vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos nuo automobilio, kurį apgadino, pasitraukė gal dešimt metrų, taip sudarydamas galimybę pro namą pravažiuoti kitiems automobiliams. Po to nuėjo prie kliudyto automobilio, jį nufotografavo. Kadangi suveikus šio automobilio signalizacijai niekas nepasirodė, todėl J. L. savo automobilyje laukė draugo, su kuriuo kartu buvo sutarę važiuoti pažiūrėti krepšinio rungtynių. Už kelių minučių, iš namo išėjus draugui, jis jam pasakė apie įvykį. Jie nusprendė, kad reikėtų pildyti eismo įvykio deklaraciją, dėl to policijai apie tokį įvykį pranešti nereikia. Kadangi jo draugas nežinojo, kam priklauso automobilis, jie aptarė galimybę už lango užkišti raštelį, nurodydami savo kontaktus, tačiau šios idėjos atsisakė, nes lijo. Tuomet J. L. draugas J. G. pasiūlė apie įvykį pranešti namo pirmininkei, gyvenančiai pirmame aukšte. Jie nuėjo į pirmininkės butą, tačiau jos nerado, o duris atidarė kita moteris. J. L. jai parodė automobilio nuotrauką ir paklausė jos, ar ji žino automobilio savininką. Kadangi ji nežinojo, todėl jis jai paliko savo telefono numerį. Tada nutarė važiuoti pažiūrėti krepšinio varžybų, o po jų grįžti ir toliau ieškoti automobilio savininko. Tai, kad J. L. nesiekė išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po rungtynių jis kartu su draugų grupe ir motina ėmėsi iniciatyvos, – klausinėjo aplinkinių žmonių, gal jie žino, kas automobilio savininkas. Vėliau, nepavykus nieko sužinoti, G. L. paskambino į policiją, tačiau apie įvykį jau buvo pranešta. J. L. parodė, kad iš karto policijai nepranešė, nes buvo pasimetęs, o, be to, galvojo, kad bus surastas automobilio savininkas ir bus užpildyta eismo įvykio deklaracija be policijos pagalbos. Liudytoja G. L. patvirtino šias aplinkybes. Nors teismo buvo prašoma į teismą iškviesti ir apklausti moterį, kuriai J. L. paliko savo kontaktus, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas vadovaudamasis liudytojų A. S. ir V. B. paaiškinimais padarė išvadą, kad J. L. ir J. G. į namą po autoįvykio įėję nebuvo, tačiau šių liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi vienas liudytojas iš balkono to matyti negalėjo dėl techninių kliūčių, o kitas buvo toli, remontavo automobilį, todėl į įvykį neatkreipė dėmesio. Kad J. L. nesiekė tyčia nuvažiuoti iš įvykio vietos, patvirtina ir tai, kad sukėlęs eismo įvykį, jis neišvažiavo visiškai iš kiemo, tačiau pavažiavo apie dešimt metrų ir ten keletą minučių laukė išeinančio savo draugo. Advokato įsitikinimu, J. L. elgesys, kad jis po įvykio išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo apgadintą automobilį, jį nufotografavo, iš kiemo neišvažiavo, o nuvažiavęs į kiemo gilumą laukė draugo, jo ėjimas kartu su J. G. ieškoti pirmininkės ir pranešimas apie įvykdytą autoįvykį, palikimas savo koordinačių, po krepšinio rungtynių grįžimas į įvykio vietą rodo, kad J. L. veikoje tikrai nebuvo tiesioginės tyčios nuvažiuoti iš įvykio vietos, kaip teigiama teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. L. kaltė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį neginčijama, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo J. L. veikoje. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kvestionuojant kaltę, yra tai, kad J. L. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes apgadinęs svetimą transporto priemonę iš įvykio vietos iš karto neišvažiavo, bandė ieškoti apgadinto automobilio savininko, be to, po kurio laiko buvo sugrįžęs į įvykio vietą, todėl, advokato teigimu, J. L. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad J. L. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad J. L., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį „Opel Meriva“ priklausantį Ž. B., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinti abu automobiliai, ir pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. KET 222 p. nedviprasmiškai numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. L. pasielgė KET 222 p. nenumatytu būdu ir užuot iškvietęs policijos pareigūnus iš įvykio vietos pasišalino. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybių po įvykusio eismo įvykio aiškinimui, bandant pateisinti J. L. elgesį, tačiau šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad asmuo, įgijęs vairuotojo pažymėjimą, išlaikęs teorijos ir praktikos egzaminus, turėjo žinoti apie tai, kad kilus eismo įvykiui esant nukentėjusiojo automobilio savininkui privaloma užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant automobilio savininko reikia kviesti policijos pareigūnus, tačiau šių Kelių eismo taisyklių 222 p. numatytų pareigų nevykdė, nors tokią galimybę turėjo. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl streso po įvykusio eismo įvykio, intensyvaus bandymo savo iniciatyva surasti transporto priemonės savininką ir t. t. negali būti vertinamos kaip pažeidimo padarymą pateisinančios ir atsakomybę šalinančios aplinkybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad J. L. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam ar policijai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taigi byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad J. L. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, kai turėjo galimybę laikytis KET reikalavimų ir būti įvykio vietoje iki aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, pagrįstai pripažino juos pakankamais neginčytinai nustatyti J. L. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai papildomai netyrė bylai esminės reikšmės neturinčių aplinkybių, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. L. paskirta administracinė nuobauda – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 Eur dydžio bauda – yra neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu Lietuvos Aukščiausiais Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Taigi panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (LAT nutartys Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015).
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių – pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, žala svetimam turtui padaryta nedidelė, savo kaltę dėl eismo įvykio J. L. pripažino, gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. J. L. administracine tvarka nėra baustas. Šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos J. L. išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad dėl savo jauno amžiaus, patirties stokos bei didelio susijaudinimo netinkamai suvokė ir įvertino susidariusią situaciją. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad J. L. apie įvykį vis dėlto pranešė policijos pareigūnams, nors ir praėjus nemažam laiko tarpui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas sprendžia, kad J. L. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paliekant apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. L. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė paskirta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą pakeisti:
J. L., taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams – panaikinti.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. L. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur dydžio (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.