- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-3926-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03413-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauskminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., jo atstovui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka nebaustas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2015-09-05, apie 16.09 val., Kretingos g. 69 namo kieme, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono, ko pasekoje kliudė stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
J. L. paaiškino, kad pažeidimą iš esmės pripažįsta, bet neketino bėgti iš įvykio vietos. Susitarė su J. G. eiti į krepšinio varžybas ir paimti jį nuo namų (duomenys neskelbtini). Atvyko jo paimti, laukė kieme. Parkuojantis, priekine dešiniąja dalimi įvažiavo į kitos mašinos „Opel Meriva“ priekinę dešinę dalį. Suveikė automobilio signalizacija. Pasimetė, nežinojo, ką daryti, išlipo, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį. Kai įtrenkė, nufotografavo mašiną. Pasitraukė atgal, kad kitiems eismo dalyviams netrukdytų, pasistatė automobilį už 5-10 metrų. Manė, kad tie keli metrai irgi yra įvykio vieta. J. G. pasirodė po 5-10 minučių po įvykio. Apžiūrėjo abu automobilius, nufotografavo automobilį, kurį apgadino. Aplink žmonių nematė. Planavo palikti raštelį, bet visą laiką lijo, tą raštelį būtų nuplovę. J. G. pasiūlė kreiptis į namo pirmininkę, gyvenančią 1-ame aukšte. Atidarė duris moteris, pasakė, kad nėra namuose pirmininkės, tuomet jai parodė automobilio nuotrauką. Ji pasakė, kad kai grįš pirmininkė, jai parodys automobilio nuotrauką ir paklaus. Paliko tai moteriai savo kontaktus, kad jei ką, iš karto susisiektų su juo. Apsižiūrėjo, kad žmonių nėra ir nuvyko į varžybas. Neketino bėgti. Labai norėjo pažiūrėti rungtynes, nes žaidė draugai. Buvo planas po rungtynių grįžti ir spręsti tą situaciją. Po rungtynių paskambino mamai (po poros valandų) vėl atvyko į įvykio vietą, mama taip pat atvyko ten iš namų. Kreipėsi pas J. mamą, bet ji nežinojo automobilio savininko. Mamai atvykus, automobilio savininko paieškos truko iki pusvalandžio. Tikėjosi, kad išsiaiškins. Norėjo užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuomet mama paskambino policijai ir pasakė, kad įvyko incidentas. Policijoje pasakė, kad apie eismo įvykį pranešė kitas žmogus, pasakė atvykti į Kelių policiją. Su jų šeima niekas nesusiekė dėl to. Reikėjo iš karto kreiptis į policiją. Nesikreipė, nes matyt buvo panikoje, nežinojo, kaip pasielgti. Neketino išvengti atsakomybės ar bėgti iš įvykio vietos. Vairuotojo pažymėjimą įgijo rugpjūčio mėnesio pradžioje. „Volkswagen Golf“ markės automobilis yra registruotas jo tėčio vardu.
E. L. paaiškino, kad jo sūnus kliudė kitą automobilį. Sūnus susisiekė su mama, ji iškvietė policiją, bet pasirodė, kad buvo jau įvykis užfiksuotas. Po keleto dienų jis nuėjo į policiją, pasakė, kad yra automobilio savininkas, kad nori sužinoti, kaip ten kas įvyko, susipažinti su byla, ten jam pasakė, kad teismas leis susipažinti su byla. Dėl įvykio jam niekas neskambino, jo niekas neieškojo. Automobilis yra registruotas jo vardu. Jis pirko automobilį. Sūnus pasakojo, kad užkliuvo, pasimetė. Įsijungė signalizaciją. Sūnus atitraukė mašiną, ir su draugu išėjo ieškoti pagalbos ar mašinos savininko. Praėjo kažkiek laiko, vėliau susiekė su mama. Pats vairuoja senai. Tokioje situacijoje jis taip pat būtų išlipęs iš automobilio parūkęs, gal būtų automobilį atitraukęs, žiūrint pagal situaciją, jeigu jis trukdytų eismui. Sūnus jam sakė, kad perstatė automobilį. Kad nuvažiavo iš įvykio vietos, jam nežinoma aplinkybė.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad stovėjo 6-o aukšto balkone, išgirdo smūgį. Pamatė, kaip į kaimynų automobilį yra atsitrenkęs kitas automobilis. Vairuotojas pavažiavo atgal, tuomet arba išlipo, arba pro langą pasižiūrėjo, nuvažiavo į kiemo galą apžiūrėjo savo automobilį. Vairuotojas dar kartą grįžo prie automobilio, į kurį atsitrenkė, žvilgtelėjo, atsitraukė atgal, sulaukė draugo, kuris įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo. Pažeidėjo anksčiau nėra matęs. Vairuotojo draugas išėjo iš to paties namo, prie kurio stovėjo automobilis. Tas draugas lyg iš matymo matytas. Pasišalinusį automobilį matė puikiai, jo markė „Vokswagen Golf“, valstybinis numeris lygtai (duomenys neskelbtini) Gale buvo užklijuotas klevo lapas. Pažeidėjas nebuvo užėjęs į namą, draugas įlipo į automobilį ir jie iš karto išvažiavo. Pranešė policijai, kad atsitrenkė automobilis ir pabėgo. Atvyko policija, apžiūrėjo. Jis parašė pareiškimą kaip liudytojas. Kaimyno numerio neturi, bet tuo metu sutapo, kad policijos pareigūnams apžiūrint automobilį, grįžo kaimynas kitu automobiliu. Jo namo numeris 71, namas sujungtas su kitu namu. Tuo metu nelijo. Buvo labai geras oras. Saulė net švietė. Pažeidėjas automobilio, į kurį atsitrenkė, nefotografavo. Matė, kaip pažeidėjas nervinosi, savo rankas daužė vieną į kitą. Vairuotojo draugas ėjo ir praėjo pro apgadintą automobilį ir iš karto nuvažiavo, jie nebuvo įėję į namą. Signalizacija, galbūt, suveikė, bet labai trumpai. Dar vienas vyriškis, kuris netoliese tvarkė savo automobilį, galimai taip pat matė minėtą įvykį, nes jis matė, kaip tas vyriškis kalbėjo su policijos pareigūnais.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme dirbo prie savo automobilio. Pamatė, kaip jaunas vaikinas, atvažiavęs automobiliu, bando prisiparkuoti. Šiam vaikinui nelabai sekėsi. Pamatęs, kad tai pradedantysis vairuotojas, nes ant automobilio buvo užklijuotas žalias klevo lapas, nekreipė dėmesio ir darbavosi toliau. Paskui išgirdo stuktelėjimo duslų garsą, pamatė, kad vairuotojas prisiparkavo. Kaip suprato iš garso, vaikinui nepavyko sėkmingai prisiparkuoti. Vaikinas išvažiavo iš įvykio vietos, pravažiavo pro jį, nuvažiavo prie darželio, kur turėjo apsisukti. Ten sustojo ir kaip vėliau suprato, laukė savo draugo. Ar jis ten apsisuko, ar atbulas išvažiavo iš darželio kiemo, nebepamena. Po kiek laiko, gal po 5-7 minučių, iš namo išėjo vairuotojo draugas, jis sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Išėjęs draugas yra jo kaimynas, jį pažįsta iš matymo. Pamanė, kad nieko ypatingo neįvyko, kad gal paliko kokį raštelį. Dėl visa ko, užsirašė nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) ir SMS žinute jį nusiuntė žmonai. Buvo tamsios spalvos automobilis, gal VW Golf, tiksliai nepamena. Jis nematė, kad vairuotojas butų išlipęs iš automobilio ir kur nors nuėjęs, jo manymu, vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje. Matė, kad iš įvykio vietos nuvažiavęs automobilis ten sukiojosi, važiavo tai pirmyn, tai atgal, o paskui privažiavo, paėmė draugą ir jie maždaug 16.40 val. išvažiavo iš kiemo. Tą dieną, kai jis išėjo į kiemą tvarkyti savo automobilio, buvo nuliję, tačiau lietus nebelijo. Buvo apie 16.20 -16.30 val. Nuo jo buvimo vietos iki įvykio vietos buvo apie 100-150 metrų, per 8-9 automobilius. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, buvo priėję žmonių, kaip suprato, kad kažkas lygtai per langus matė įvykį. Kaip tik tuo momentu sutapo, kad grįžo ir automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, savininkas. Jis priėjęs prie policijos pareigūnų paklausė kas atsitiko, o pareigūnai jo paklausė ar nežino, kam priklauso šis automobilis, pasirodo, automobilis priklausė jam. Signalizacija nesuveikė. Parkavosi lygtai galu, bet tiksliai atsakyti negali. Tikėjosi, kad vaikinas sąmoningas, kad sustos, lauks savininko, išsikvies policiją, galvojo, gal užkišo lapelį ir išvažiavo. Tiksliai nepamena, bet lygtai vaikinas buvo išlipęs iš automobilio, apėjo apie savo automobilį ir įsėdo atgal. Ta diena buvo labai lietinga, nes jam užpylė automobilio variklį. Bet įvykio momentu nelijo. Vaikinas draugo laukė automobilyje. Draugui įsėdus į automobilį jie iš karto išvažiavo, sustoję prie nukentėjusiojo automobilio nebuvo.
Liudytojas Ž. B. paaiškino, kad grįžo namo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pamatė policijos pareigūnus, paklausė kas atsitiko, policijos pareigūnai parodė įdaužtą automobilį „Opel Meriva“, kuris priklauso jam. Buvo apgadintas dešinės pusės keleivių durelės, dešinės pusės priekinis sparnas ir ratlankis. Liudytojas, kaimynas iš kito namo, kalbėjo su policijos pareigūnais, pasakojo, kad matė automobilį, kuris įvažiavo į jam priklausantį automobilį. Oras buvo normalus. Lyti pradėjo po įvykio. Šiame name gyvena aštuonis metus, automobilį „Opel Meriva“ įsigijo prieš 6 metus, jį stato namo kieme.
Liudytoja Ž. G. paaiškino, kad apie 18.00 -19.00 val. grįžo į savo namo (duomenys neskelbtini) kiemą ir rado stovinčius savo sūnų, jo draugą J. ir jo mamą. Paklausė, kas atsitiko, jie pasakė, kad draugas įvažiavo į automobilį, kad neranda automobilio savininko. Ji pasakė, kad šį automobilį savo namo kieme mato pirmą kartą ir kad greičiausiai šiuo automobiliu kas nors atvažiavo į svečius. Paklausė kiek jie čia stovi ir ką jie darė. Jie pasakė, kad ieško savininko, kad buvo nuėję pas namo pirmininkę paklausti kam priklauso automobilis. Ji pasiūlė paskambinti į policiją. Tuo metu labai lijo, todėl ji nebelaukė ir nuėjo namo. Kelintą valandą buvo apgadintas automobilis, ji neklausė. Kad buvo prieš tai jau atvažiavusi policija, nežinojo. Kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinti automobiliai, nežino. Kokia automobilio pusė buvo apgadinta, neįsidėmėjo. Grįžęs namo sūnus, papasakojo, kad buvo policijoje, kad J. įvažiavo į kitą automobilį, po ko, laukė savininko, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jo nesulaukę išvažiavo į varžybas. Po varžybų grįžo į įvykio vietą. Dar sakė, kad ėjo pas bendrijos pirmininkę, kad sužinoti automobilio savininką. Iš pirmininkės nesužinojo, kam priklauso automobilis.
Liudytojas J. G. paaiškino, kad tą dieną su J. L. buvo susitarę 17.00 val. važiuoti į varžybas ir kad J. L. jį paims iš namų. Apie 16.30 val. jam paskambino J. L., pasakė nusileisti. Susitikus, J. L. paaiškino, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jie abu nuėjo apžiūrėti apgadinto automobilio. Sprendė ką daryti. Norėjo palikti raštelį su nurodytais kontaktais, bet lauke labai lijo. Kadangi jis gyvena tame name, pasiūlė nueiti pas namo pirmininkę ir paklausti, kam priklauso automobilis. Pirmininkės nebuvo, bet buvo kita moteris. Jai apibūdino automobilį, pasakė valstybinius numerius, tačiau minėta moteris nežinojo, kam priklauso automobilis. Savininko paieškos užtruko apie 15-a minučių. Tuomet jie priėmė sprendimą važiuoti į varžybas, o po varžybų grįžti į įvykio vietą ir ieškoti protingiausių sprendimo būdų. Į varžybas pavėlavo apie 5-ias minutes. Į kiemą, prie (duomenys neskelbtini) namo, grįžo apie 18.00 val. Ten jau laukė J. L. mama, kuriai jis telefonu po varžybų pranešė apie įvykį. Tuo metu grįžo ir jo mama Ž. G.. Ji pasiūlė nueiti pas pirmininkę, jie paaiškino, kad jau buvo pas ją. Pasakė paskambinti į policiją, taip ir padarė. Policijos pareigūnai nurodė atvykti į kelių policijos biurą. Kadangi abu yra nepatyrę jauni vairuotojai, pasimetė, bandė ieškoti automobilio savininko, tik tuomet kai jo nerado, jau po varžybų, apie įvykį pranešė policijai.
Liudytoja G. L. paaiškino, kad tą dieną, po 18.00 val. jai paskambino jos sūnus J. L. ir pasakė, kad įvyko nelaimė, kad jis padarė autoįvykį. Smulkiai nieko neišsiaiškinusi, iš karto atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, ten sutiko savo sūnų ir jo draugą J.. Manė, kad nieko čia ypatingo, kad užpildys eismo deklaracijas ir išsiskirstys. Dviejų atsitiktinai sutiktų žmonių paklausė kam priklauso automobilis, tačiau jie nežinojo. Antrame, ar trečiame namo aukšte pamatė prie lango stovinčią moterį, kuri stebėjo visą veiksmą, jos paklausė, kam priklauso automobilis, ji pravėrusi langą taip pat pasakė, kad nežino. Visi stovėjo po stogeliu ir mastė ką daryti, tuo momentu prie jų priėjo J. mama, nurodė, kad jai nematytas šis automobilis ir galimai atvyko pas ką nors į svečius. Tuomet ji suprato, kad patiems problemos išspręsti nepavyks. Nutarė paskambinti į policiją. Paskambino 112, papasakojo apie įvykusį autoįvykį, paprašė nustatyti automobilio savininką. Jai buvo nurodytas policijos telefono numeris. Paskambinus nurodytu numeriu, policijos pareigūnui papasakojo visą situaciją, jai buvo atsakyta, kad gali nebesivarginti, kad apie įvykį jau pranešta. Buvo liepta važiuoti į kelių policijos biurą. Buvo pildomi dokumentai, laukiama kol nustos lyti, kad nufotografuoti J. L. automobilį. Kitą dieną ji nuvažiavo pas moterį, į kurią kreipėsi jos sūnus J. L. ieškodamas pirmininkės. Ji paliudijo, kad 2015-09-05 į ją kreipėsi J. L., norėdamas sužinoti, kam priklauso automobilis į kurį jis atsitrenkė, kad J. L. paliko savo telefono numerį. Ši moteris surašė paliudijimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. L. advokatas E.Staponkus paaiškino, kad ATPK 130 straipsnyje numatytas administracinio teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. J. L. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jis ieškojo automobilio savininko, kreipėsi į bendrijos pirmininkę dėl automobilio savininko nustatymo, po krepšinio varžybų grįžo atgal ir toliau bandė surasti savininką. Galiausiai kreipėsi į policiją pranešdamas apie įvykusį autoįvykį. Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo kaltę pripažįsta pilnai. Prašo teismo J. L. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. administracinę bylą nutraukti, nesant J. L. veikoje tiesioginės tyčios.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, foto lentelės, įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, J. L. paaiškinimas ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų Ž. B. ir A. S. parodymai, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio dešinės pusės sparnas, dešinės pusės durelės ir ratlankis. Minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajam Ž. B.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl J. L. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik J. L. vairuojama transporto priemonė, bet ir nukentėjusiojo Ž. B. transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad J. L. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. L. apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš jos pasišalino. Tai patvirtino liudytojų A. S., V. B., J. G., Ž. B., G. L. bei paties J. L. parodymai. Tiek A. S., tiek V. B. paaiškino, kad J. L. po susidūrimo su kita transporto priemone, sulaukė savo draugo ir išvažiavo iš kiemo, sudaužyto automobilio nefotografavo, iš automobilio nebuvo išlipęs ir į namą nebuvo nuėjęs, kad autoįvykio metu lauke lietus nelijo. J. L. parodymai, kad jis ieškojo automobilio savininko, kad kreipėsi į namo pirmininkę, kad negalėjo palikti raštelio su savo kontaktiniais duomenimis nes lauke lijo, vertintini kaip gynybos priemone, kad išvengti administracinės atsakomybės.
J. L. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-37414241-15, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų A. S., V. B., Ž. B., J. G., G. L., Ž. G. ir J. L. parodymais, foto lentelėmis, įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga.
J. L. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šį administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). J. L. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, nesenai įgijęs vairuotojo pažymėjimą. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, J. L. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutarė:
J. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;
J. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti J. L. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 15050991189, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.