Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-318/2014

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00588-2013-4

2014 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 24 d. apie 19.40 val. prie Vilniaus pataisos namų esančio tilto, kuris yra Balstogės g.2/Rasų g. 18, Vilniuje, iš kito asmens vardu Andrej, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropinę medžiagą - 0,108 g metamfetamino. Ją laikydamas prie savęs, tą patį vakarą apie 20.05 val. atgabenęs prie Vilniaus pataisos namų teritorijos, adresu Rasų g. 8, Vilnius, nuo šalia esančio pastato stogo, adresu Rasų g. 6, Vilnius, įmetė į Vilniaus pataisos namų teritoriją. Po to buvo iš karto sulaikytas Vilniaus pataisos namų prižiūrėtojų.

Savo skunde nuteistasis tvirtina, jog nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 20 str. reikalavimų, nes, spręsdamas jo kaltės klausimą, vadovavosi tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų J. R., F. J., V. K., I. K., O. Š. parodymais, tačiau jų nevertino kartus su kitais įrodymais. Tai įtakojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Nuteistasis pažymi, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad pastarasis įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir ją permetė per tvorą į Vilniaus pataisos namų teritoriją. Nors A. M. nuosekliai aiškino, jog gavo jau supakuotą paketą ir buvo įsitikinęs, kad jame yra tik du telefonai, nežinojo, kad jame yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau apylinkės teismas į jo parodymus neatsižvelgė. Be to ant įvykio vietoje rasto paketo nebuvo jokių jo biologinių pėdsakų.

Apeliaciniame skunde A. M. pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 260 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o ši tyčia byloje neįrodyta. Todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Dėl išvardintų argumentų nuteistasis A. M. mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja Rūta Danutė Paltarokaitė prašė skundą tenkinti. Prokuroras Tomas Uldukis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. M. 2013 m. balandžio 24 d. apie 19.40 val. prie Vilniaus pataisos namų esančio tilto, kuris yra Balstogės g.2/Rasų g. 18, Vilniuje, iš kito asmens vardu Andrej, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropinę medžiagą - 0,108 g metamfetamino. Ją laikydamas prie savęs, tą patį vakarą apie 20.05 val. atgabenęs prie Vilniaus pataisos namų teritorijos, adresu Rasų g. 8, Vilnius, nuo šalia esančio pastato stogo, adresu Rasų g. 6, Vilnius, įmetė į Vilniaus pataisos namų teritoriją.

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas įgyti, parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-281-2009).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kas jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės (kasacinė nutartis Nr. 2K-353/2007). Kaltininkas nebūtinai turi žinoti tikslius šių medžiagų pavadinimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-278/2008).

Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentas, jog jo dalyvavimas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padaryme nebuvo įrodytas, nepagrįstas. Pats nuteistasis A. M. neneigia, kad jis 2013 m. balandžio 24 d. apie 19.40 val. prie Vilniaus pataisos namų esančio tilto iš asmens Andrej paėmė paketą, o tą patį vakarą apie 20.05 val. paketą atsinešęs prie Vilniaus pataisos namų teritorijos, adresu Rasų g. 8, Vilnius, nuo šalia esančio pastato stogo, adresu Rasų g. 6, Vilnius, įmetė į Vilniaus pataisos namų teritoriją. Jo aiškinimą, kad jis, permesdamas paketą į Vilniaus pataisos namų teritoriją nežinojo, jog pakete yra psichotropinė medžiaga, paneigia objektyvūs byloje nustatyti duomenys.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas F. J. patvirtino, kad vaizdo kameromis buvo užfiksuotas paketo permetimo į pataisos namus faktas (T. 2, b. l. 35-36). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. 20.04 val. ant pastato esantis vyriškis, apsirengęs džinsais ir tamsios spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis, priėjo prie stogo krašto ir kažką metė į apačią (T. 1, b. l. 22-23). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. M. patvirtino, kad vaizdo įraše, esantis vyriškis, tai jis (T. 2, b. l. 44-45). Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. apie 20.05 val. į Vilniaus pataisos namus buvo įmestas ryšulys, kuriame buvo 4 mobilūs telefonai ir milteliai panašūs į narkotines medžiagas (T. 1, b. l. 3, 4). 2013 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2416)-IS1-2939 nurodyta, jog į pataisos namus 2013 m. balandžio 24 d. įmestame ryšulyje, kurio viduje rastas bespalvis plastikinis maišelis, jame esančių rudos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas (T.1, b. l. 58-59). Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. R. patvirtino, kad jis surado nurodytu laiku į Vilniaus pataisos namų teritoriją permestą paketą (T. 2, b. l. 33-34). Nuteistasis A. M. buvo užkluptas ir sulaikytas iš karto po nusikaltimo padarymo. (T. 1, b. l. 106-107). Tai patvirtino liudytojas R. V., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėdami informacijos, jog iš senosios zonos į pataisos namų teritoriją gali būti permetimas, jis su kolega budėjo senojoje zonoje, o maždaug apie 20.10 val. per raciją išgirdęs, jog permetimas įvyko, sulaikė du asmenis, kurie sulaikymui nesipriešino (T. 2, b. l. 34-35). Tokiam R. V. aiškinimui neprieštaravo liudytojo I. K. parodymai, kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas A. M. bei A. S. sulaikymo aplinkybes (T. 2, b. l. 45-46). Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, kad 2013 m. balandžio 24 d. vakarą į Vilniaus pataisos namų teritoriją buvo ruošiamasi, bandoma permesti, ar buvo permestas dar vienas paketas su jame esančiais draudžiamais daiktais, byloje nėra. Pirmos instancijos teismo ištirti faktiniai duomenys patvirtina, kad į Vilniaus pataisos namus buvo permestas vienas paketas, kurį permetė A. M. Taigi nuteistojo aiškinimas, kad rastas paketas objektyviai su juo nebuvo susietas, nes ant jo nebuvo rasta jo piršto antspaudų ar kitų jo kūno dalių pėdsakų, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, A. M. aiškinimą, kad jis apie pakete esančias psichotropines medžiagas nežinojo, vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios griežtos bausmės. Tokį A. M. aiškinimą, paneigia pastarojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jis prieš permetimą buvo atidaręs paketą, tačiau ten rado tik du telefonus (T. 2, b. l. 30). Liudytojas F. J. parodė, kad apžiūrint į pataisos namų teritoriją permestą ryšulį, buvo nustatyta, jog maišelis su milteliais buvo įdėtas tarp telefonų (T. 2, b. l. 35-36). Aplinkybė, jog maišelis nebuvo paslėptas viename iš telefonų ir jo suradimas nebuvo apsunkintas kitomis priemonėmis rodo, kad A. M. atidaręs paketą ir jį vėl supakuodamas, maišelį su milteliais matė ir suprato, jog į pataisos namų teritoriją permes narkotikus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. apie savo nusikalstamus veiksmus nieko nesakė kartu su juo buvusiam A. S.. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. S. aiškino, kad jis su A. M. ėjo rinkti metalo. Jis negirdėjo apie ką prie tilto nuteistasis kalbėjosi su vyru vardu Andrej. Pastarajam taip pat nebuvo žinoma, kas buvo A. M. vyriškio perduotame maišelyje. Liudytojas nežinojo, kad nuteistasis nuo pastato stogo į pataisos namų teritoriją permetė paketą su jo viduje esančiomis psichotropinėmis medžiagomis (T. 2, b. l. 31-32, 50-51). Taigi pirmos instancijos teismas A. M. nenorą į nusikalstamą veiką įtraukti kartu su juo buvusį A. S., pagrįstai vertino kaip aplinkybę patvirtinančią, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Aptarti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia, t.y. įgijo psichotropinę medžiagą, ją gabeno ir permetė į pataisos namų teritoriją, turėdamas tikslą ją platinti, t.y. perduoti pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims, su kuriais iki permetimo jis kontaktavo telefonu (T. 1, b. l. 52).

Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi vien bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų J. R., F. J., I. K. ir O. Š. parodymais, nevertindamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais, nepagrįstas. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Tokių duomenų nepateikė ir A. M.. Be to liudytojų parodymams neprieštarauja kita bylos medžiaga. Todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais įrodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis bei savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Paskirdamas nuteistajam A. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. A. M. praeityje buvo nusikaltęs 5 kartus. Tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Pirmos instancijos teismas įvertino permestos į pataisos namų teritoriją psichotropinės medžiagos kiekį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę: jis neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nedirba, į priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Taigi teisėjų kolegija, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes daro išvadą, jog A. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą. Todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.