Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-472-790/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e2-472-790/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00211-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-472-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00211-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus, kai ji vykdė pirkimus iš atsakovės UAB Lokomotyvų serviso nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, ir panaikinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. atsakovių sudarytą sandorį dėl aušinimo sekcijų įsigijimo.

2. Ieškovė nurodė, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ir teismai yra ne kartą konstatavę, jog atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas yra perkančioji organizacija, todėl ji turi vykdyti pirkimus laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų reikalavimų. Tačiau atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, nepaisydama savo, kaip perkančiosios organizacijos statuso, sudarė su atsakove UAB Lokomotyvų servisu ginčijamą sandorį nesilaikydama jai keliamų reikalavimų, todėl šis sandoris turi būti panaikintas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas įgijo iš atsakovės UAB Lokomotyvų serviso 96 aušinimo sekcijas už 27 840 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodytas sandoris buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, be to, ji net nenurodė, iš kokių aplinkybių sprendžia, kad toks sandoris egzistavo. Teismas įpareigojo ieškovę pašalinti šį ieškinio trūkumą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės yra sudariusios ginčijamą sandorį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi įvertinti, ar ieškinį padavęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ar pateikė nepakankamai įrodymų, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai yra aiški reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos, o tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas nieko nepakeistų, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu.

5.2. Pareikšdama ieškinį, ieškovė aiškiai pagrindė savo suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą sandorį, taip pat ji aiškiai suformulavo reikalavimą panaikinti konkretų atsakovių sudarytą sandorį. Ieškovė, sužinojusi apie ginčijamą sandorį, pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus ir jos interesus, gali neturėti dokumento, patvirtinančio tokio sandorio sudarymo faktą. Atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas viešai neskelbia apie jos sudarytus imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sandorius ir nenurodo tokių sandorių sudarymo aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, sužinojusi apie tokį sandorį, negali ginti savo teisių. Teismo pozicija, kad ieškinio priėmimo stadijoje ieškovė turi pateikti visus įrodymus apie sudarytą sandorį, įskaitant sandorio sudarymą patvirtinantį dokumentą, užkerta kelią ieškovei apginti savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

8. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

9. Pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau jame taip pat privalo būti nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas), taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

10. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto šis CPK nustatytas institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus, kad atsakovės sudarė ieškovės ginčijamą sandorį. Nustatydamas ieškovei tokį įpareigojimą, teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama panaikinti atsakovių sudarytą sandorį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ir kada jis buvo sudarytas, taip pat nenurodė, remdamasi kokiomis aplinkybėmis ji vertino, kad toks sandoris egzistuoja. Teismas vertino, kad ieškovė, nepateikusi įrodymų, patvirtinančių ginčijamo sandorio sudarymą, nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, todėl įpareigojo ją šį trūkumą ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

12. Įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir UAB Lokomotyvų serviso sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinio 1 punkte ieškovė nurodė, kad šia sutartimi atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas įgijo iš atsakovės UAB Lokomotyvų serviso 96 aušinimo sekcijas už 27 840 Eur kainą. Taigi, teikdama ieškinį, ieškovė nurodė teismui siekiamo nuginčyti sandorio šalis, taip pat konkretų ginčijamo sandorio objektą ir šio sandorio kainą. Tokiu būdu ieškovė aiškiai apibrėžė sandorį, dėl kurio teisėtumo jai kilo abejonių ir kurio panaikinimo ji siekia šioje byloje. Ieškovės pateikti duomenys ieškinio priėmimo stadijoje leidžia teismui įvertinti, kokį sandorį ieškovė ginčija ir nustatyti ieškinio sumą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis.

13. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimus, nepateikė teismui įrodymų apie ginčijamo sandorio sudarymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir įpareigojo ją pateikti teismui įrodymus apie ginčijamo sandorio sudarymą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turėtų įvertinti, ar ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra suformuluoti tinkamai. Toks poreikis kyla dėl to, kad ieškovė, ieškinio 1 punkte nurodžiusi siekianti pripažinti negaliojančia konkrečią atsakovių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas nupirko iš atsakovės UAB Lokomotyvų serviso 96 aušinimo sekcijas už 27 840 Eur, ieškinio reikalavimus suformulavo abstrakčiai ir nesusiejo su minėta sutartimi. Formuluodama 2 ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovės UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus jai vykdant pirkimus ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taigi, ieškovė prašo pripažinti neteisėtais ne atsakovės veiksmus vykdant konkretų pirkimą, kurio pagrindu buvo sudaryta ieškinio 1 punkte nurodyta aušinimo sekcijų pirkimo–pardavimo sutartis, bet jai vykdant neapibrėžtą pirkimų skaičių. Tokiu būdu ieškinio 2 reikalavimu ieškovė kelia klausimą ne tik dėl jos įvardinto sandorio, bet ir dėl kitų konkrečiai neapibūdintų sandorių sudarymo teisėtumo. Savo ruožtu reikšdama 3 ieškinio reikalavimą ieškovė prašo panaikinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. atsakovių sudarytą sandorį dėl aušinimo sekcijų įsigijimo, tačiau, priešingai nei ieškinio 1 punkte, nedetalizuoja konkretaus ginčijamo sandorio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Marius Bajoras