Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) viršininko 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. 85-ANR_N-1055-2025 O. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 75 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2024 m. vasario 1 d., 07.46 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę reguliuojamoje sankryžoje, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. S., su kuriuo susidūrė. Tokiais savo veiksmais O. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 5, 8, 9 ir 157 punktų reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. L. atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis apskundė teismui.

2. Skundžiama 2025 m. birželio 20 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas minėto skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje N. 85-ANR_N-1055-2025 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. L. neigia, kad padarė jai inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodama iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydama tas pačias aplinkybes, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jai būtų nutraukta.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog O. L. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl O. L. kaltės yra motyvuotos, paremtos pakankamai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl apeliantės kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad O. L. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl O. L. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų.

8. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

9. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą KET pažeidimų bylose daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2023).

10. Šioje byloje O. L. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra nubausta už tai, kad ji 2024 m. vasario 1 d., 07.46 val., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę reguliuojamoje sankryžoje, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. S., su kuriuo susidūrė, taip pažeidė KET 5, 8, 9 ir 157 punktų reikalavimus.

11. Apeliaciniame skunde O. L. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo kartodama, kad dėl 2024 m. vasario 1 d. eismo įvykio kalta yra ne ji, o automobilio Toyota Verso vairuotoja G. S., nes būtent ji įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo tarpu O. L. negalėjo tikėtis, kad G. S. nesilaikys KET reikalavimų. Tačiau ši apeliantės pateikiama versija laikytina gynybine, ji neatitinka bylos įrodymų visumos.

12. Iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. P. 2024 m. liepos 7 d. ekspertizės akto Nr. 11K-126(24) matyti, jog jame buvo padaryta išvada, kad techniniu požiūriu automobilių Toyota Verso ir BMW 530 susidūrimas nebūtų įvykęs, jo būtų išvengta, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje automobilio BMW 530 vairuotoja O. L., prieš vykdydama posūkio į kairę manevrą, būtų davusi kelią priešinga kryptimi per sankryžą važiavusiam automobiliui Toyota Verso. Vėliau buvo atlikta dar viena eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų V. P. ir K. G. 2025 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. 11K-469(24), 11K-60(25) yra padaryta kategoriška išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos O. L. veiksmai, – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Toyota Verso ir su juo susidūrė (b. l. 26). Apylinkės teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. P. parodė, kad eismo įvykio tyrimas buvo atliktas dviejų ekspertų, jie tyrė vaizdo medžiagą, ją sinchronizavo, tyrė situaciją įrašuose. Ekspertas patvirtino savo pateiktą išvadą. Žalias mirksintis šviesoforo signalas eismo nedraudžia, degant geltonam šviesoforo signalui galima tęsti judėjimą. Šio įvykio kilimo priežastis buvo automobilio BMW sukimas į kairę pusę nepraleidžiant tiesiai važiuojančio automobilio Toyota Verso. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui automobilio Toyota Verso vairuotoja negalėjo sustoti „stabdydama puse intensyvumo“, kad jos automobilis sustotų prie STOP ženklo. Tokioje situacijoje buvo galima tęsti judėjimą degant geltonam šviesoforo signalui, o tie, kas buvo įvažiavę į sankryžą ir laukė posūkio į kairę, turėjo įvertinti situaciją, kuri vyksta sankryžoje ir sankryžos aplinkoje, matyti ir stebėti, kad yra artėjantis nestojantis automobilis, sulaukti jo pravažiavimo ir pravažiavus automobiliui užbaigti savo manevrą. Toyota Verso vairuotojos pasirinkime važiuoti per sankryžą, techniniu požiūriu, neįžvelgiama priežastinio ryšio su įvykio kilimu. Apylinkės teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2024 m. vasario 1 d. ryte važiavo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai, įvertindama aplinkybes, kad sustoti nespės, pabaigė manevrą. Mirksėjo žalias šviesoforo signalas, jos greitis buvo apie 50 km/h. Du automobiliai stovėjo sankryžoje, įvažiavus į sankryžą, vienas automobilis dideliu greičiu pajudėjo iš vietos prieš ją. Sustoti neturėjo galimybės, tas automobilis stovėjo pirmas prie O. L., ji tikėjosi, kad ją turi praleisti, tačiau užkirto kelią ir ji važiavo nestabdydama, nes tęsė manevrą ir viduryje sankryžos susidūrė. Matė, kad mirksi žalias šviesoforo signalas, ji manė, kad pabaigs manevrą (b. l. 35–37).

13. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog tiesioginį priežastinį ryšį su 2024 m. vasario 1 d. eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos O. L. veiksmai, nes ji šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Toyota Verso ir su juo susidūrė. Bylos medžiaga patvirtina, kad analogiškoje situacijoje O. L. laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad O. L. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

14. Apeliacinio skundo argumentai apie nukentėjusiosios G. S. įvykio metu padarytus KET pažeidimus, kurie, apeliantės nuomone, nulėmė eismo įvykio kilimą, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Aptariamas eismo įvykis (jo eiga) yra objektyviai ir kokybiškai užfiksuotas vaizdo kamerų įrašuose, juose užfiksuotas įvykio aplinkybes (taip pat ir abiejų jame dalyvavusių vairuotojų veiksmus) pasitelkdami technines priemones itin kruopščiai išanalizavo 2025 m. vasario 6 d. ekspertizės aktą Nr. 11K-469(24), 11K-60(25) parengę ekspertai, kurių išvada, kad tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga jam kilti buvo O. L. veiksmai, yra kategoriška. Bylos medžiaga atitinka būtent nukentėjusiosios G. S. keliamą versiją apie įvykio aplinkybes – jos, kaip automobilio Toyota Verso vairuotojos, atliktus veiksmus, priimtų sprendimų pagrįstumą. Apylinkės teismo posėdyje apklausiamas ekspertas V. P. ne tik patvirtino savo pateiktas išvadas, bet ir nurodė, kad Toyota Verso vairuotojos G. S. veiksmuose neįžvelgiama priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Jis pažymėjo, kad pagal objektyviai nustatytas aplinkybes automobilio BMW vairuotoja buvo įvažiavusi į sankryžą ir laukė posūkio į kairę, todėl ji turėjo įvertinti situaciją, kuri vyksta sankryžos aplinkoje, matyti ir stebėti, kad artėja nestojantis automobilis, sulaukti jo pravažiavimo ir tik tada užbaigti savo manevrą. Ekspertas akcentavo ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje G. S. turėjo teisę tęsti judėjimą (važiuoti toliau) ir degant geltonam šviesoforo signalui, kadangi neintensyviai stabdydama ji nebūtų galėjusi sustoti prie STOP linijos. Apygardos teismas pažymi, jog tokia susiklosčiusi situacija atitinka KET 73.7. punkte nurodytas išimtis, kada galima nestabdyti esant geltonam šviesoforo signalui. Tai reiškia, kad bylos įrodymų visuma neleidžia daryti ir išvados, jog eismo įvykio metu abi vairuotojos pažeidė KET reikalavimus, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad ji negalėjo tikėtis, jog G. S. nesilaikys KET reikalavimų, laikytini subjektyviais, dėl to atmestini.

15. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.