Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1206-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
e2A-1206-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00421-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė Tauragės autobusų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1206-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00421-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1429-513/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Tauragės autobusų parkas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vlasava“ pateikė ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl konkurso „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Tauragės rajone paslaugos“, pirkimo Nr. 183691, (toliau – Pirkimas, Konkursas) rezultatų (laimėjusio pasiūlymo ir preliminariosios pasiūlymų eilės); įpareigoti atmesti UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymą kaip ekonomiškai nepagrįstą, siūlant sudaryti sutartį su neįprastai maža paslaugų kaina; įpareigoti atsakovę nustatyti naują Konkurso laimėtoją ir sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę iš likusių pasiūlymus pateikusių vežėjų – AS „Liepājas autobusu parks“ ir UAB „Vlasava“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinys grindžiamas dviem pagrindais. Pirmasis – interesų konfliktas ir diskriminacija. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė yra Konkurso laimėtojos UAB Tauragės autobusų parko akcininkė, o Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai yra viešųjų pirkimų komisijos nariai, todėl viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas privalėjo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Antru ieškinio pagrindu ieškovė nurodė laimėtojos UAB Tauragės autobusų parko neįprastai mažą pasiūlytą kainą. Ieškovės teigimu, net ir imant pačius minimaliausius įkainius ir skaičiuojant, kad keleivių vežimo Tauragės rajone minimali kaina negali būti mažesnė nei 560 365 Eur, tai ta kaina vis tiek yra daug didesnė nei deklaruoja UAB Tauragės autobusų parkas. Ieškovė teigė, kad laimėtojos pasiūlyta kaina nepadengtų nei papildomų, nei pagalbinių, nei tiesioginių sąnaudų (kintamųjų ar fiksuotų kaštų). Net ir tuo atveju, jei laimėtoja eksploatuotų turimus senus autobusus, pagal jos pasiūlytą kainą šių paslaugų teikimas būtų nuostolingas, o tai reiškia, kad bus reikalinga savivaldybės pagalba, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais remiama savivaldybės bendrovės veikla.Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti bylą tuo pagrindu, jog ieškovė UAB „Vlasava“ šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, nes, net ir tenkinus ieškinį, ieškovė nebūtų tas subjektas, kuris sudarytų Pirkimo sutartį. Netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, atsakovė prašė bylos dalį dėl ieškovės UAB „Vlasava“ teiginių apie tariamą interesų konfliktą nutraukti tuo pagrindu, jog buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, kitus ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės UAB „Vlasava“ priteisė atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai 2 698,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB Tauragės autobusų parkui - 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neatitinka nė vienos VPĮ 33 straipsnyje numatytos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Pirkimo pasiūlymus būtų vertinę trečiojo asmens darbuotojai, valdymo organo nariai ar kiti fiziniai asmenys, susiję su trečiuoju asmeniu, be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės darbuotojai darė įtaką Pirkimo rezultatams taip, jog Pirkimo laimėtoju būtų nustatyta UAB Tauragės autobusų parkas. Teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama Pirkimą, nepažeidė sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančių nuostatų, sudarė lygias galimybes visiems tiekėjams dalyvauti Konkurse ir jį laimėti, todėl ieškovės deklaratyvius teiginius dėl interesų konflikto ir diskriminavimo pasirenkant vežėją teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija laikėsi VPĮ reikalavimų ir neįprastai mažos kainos patikros procedūras atliko tinkamai. Įvertinęs UAB Tauragės autobusų parko neįprastai mažos kainos pagrindimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tiekėjas išsamiai bei visapusiškai pagrindė pasiūlytą kainą. Teismo nuomone, tai, kad trečiasis asmuo siūlo tas pačias paslaugas teikti už mažesnę kainą nei konkurentai, negali būti kliūtis trečiajam asmeniui sudaryti Pirkimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija yra suinteresuota kuo ekonomiškiau išleisti prekėms, paslaugoms ir darbams skirtas lėšas, todėl racionalus lėšų panaudojimas užtikrina viešąjį interesą. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovės teiginį, kad, perkančiajai organizacijai sudarius keleivių vežimo viešosios paslaugos sutartį su trečiuoju asmeniu, ji būtų teikiama nuostolingai, todėl atsakovė, kaip trečiojo asmens akcininkė, būtų priversta finansiškai remti savo įmonę. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 3-457 patvirtintas „Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkto nuostatas, vežėjo nuostoliai, jei tokių būtų, bus kompensuojami bet kuriam Pirkimo laimėtojui.Ieškovės teiginius dėl blogos trečiojo asmens finansinės padėties teismas vertino kaip nesusijusius su Konkursui pateikta trečiojo asmens pasiūlymo kaina.Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo nutraukti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neįžvelgia pagrindo išvadai, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.Atmetus ieškinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dalį dėl bylos dalies nutraukimo dėl ikiteisminės ginčų tvarkos nesilaikymo. Nurodė, kad savo atsikirtimus dėl interesų konflikto vykdant Konkursą atsakovė turėjo galimybę pateikti nagrinėjant bylą teisme.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vlasava“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, su apeliaciniu skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų (2017 m. rugpjūčio 25 d. CVP IS pranešimų kopijas ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 19-3470 kopiją). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepaneigė to, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Teismas nevertino trečiojo asmens pasiūlytos vieno kilometro kainos ekonominio pagrįstumo įrodymų. Teismas, kaip ir atsakovės viešųjų pirkimų komisija, netikrino trečiojo asmens 2017 m. birželio 1 d. pateikto neįprastai mažos kainos pagrindime „Nusidėvėjimas“ („Palūkanos“) eilutės pagrįstumo ir pripažino tokį pagrindimą tinkamu. Neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindime tiesioginių sąnaudų eilutė susideda iš darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokos, kuro, tepalų, nusidėvėjimo, medžiagų, atsarginių detalių, padangų ir t. t. Trečiasis asmuo neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindime nurodo 237 336 Eur sąnaudų sumą, kuria remiantis ir buvo apskaičiuota pasiūlymo kaina (237 336 Eur (sąnaudos)/458 828,60 km = 0,52 Eur). Trečiojo asmens B pasiūlymo formoje yra nurodyta vieno km kaina Eur, bet ne vieno km savikainos kaina. Trečias asmuo nepagrįstai neįprastai mažos kainos pagrindime nurodė, kad nusidėvėjimas per vienerius kalendorinius metus yra tik 34 800 Eur. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens bloga finansinė padėtis nėra susijusi su Pirkimui pateikta pasiūlymo kaina.Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad trečiasis asmuo, kuris yra perkančioji organizacija, nebuvo paviešinęs planų, paskelbtų konkursų, pateiktų ataskaitų ar paviešintų minėtų sutarčių bei pasiūlymų dėl autobusų pirkimo arba preliminarios pirkimo sutarties sudarymo dėl autobusų tiekimo, kaip to reikalavo VPĮ 2 straipsnio 15 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, 19 straipsnis, 18 straipsnio 9 dalis ir IV skyrius. Taigi trečiojo asmens autobusų pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis dėl autobusų tiekimo buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ normas. Apie autobusų pirkimą nebuvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) taip pat nebuvo paviešinta kita susijusi informacija, o minėta preliminarioji sutartis dėl autobusų tiekimo, kuriomis grindžiamas pasiūlymas, buvo sudaryta neatlikus viešai skelbtinų viešųjų pirkimų procedūrų tik tam, kad trečiasis asmuo atitiktų Konkurso reikalavimus ir įgytų pranašumą prieš kitus tiekėjus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos nuostatas. Vežėjas, pagal pasiūlytą kainą sudarydamas keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais sutartį, turi prisiimti jo užtikrinamų viešųjų paslaugų eksploatavimo riziką. Dėl šių paslaugų teikimo patiriami nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 3-457 „Dėl nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”) ir/ar savivaldybių (Transporto pagrindų įstatymo 13 str. 1 ir 2 dalys). Atskirais maršrutais užtikrinti keleivių vežimą gali būti sudėtinga, nes dėl komercinių interesų vežėjai gali neprisiimti arba neprisiimti tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio teikti vežimo paslaugas. Dėl šios priežasties savivaldybės turi užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei, o teikiant šias viešąsias paslaugas patiriamus nuostolius vežėjams kompensuoti, su jais sudarydamos šių viešųjų paslaugų teikimo sutartis. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus:Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas atitinka tiek teisės aktus, tiek ir finansinių rodiklių standartus. Subjektyvus apeliantės pateikiamas vertinimas negali būti pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, kadangi kiekvienas pirkime dalyvaujantis tiekėjas pats savarankiškai atlieka savo turto apskaitą ir taiko vienus ar kitus metodus bei normatyvus tiek turtui apskaityti, tiek ir pasiūlymo kainai apskaičiuoti. Perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai atliko teisės aktuose nustatytus veiksmus ir laikėsi teisės aktų reikalavimų. Trečiasis asmuo tinkamai įvykdė perkančiosios organizacijos reikalavimus ir laiku bei laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų perkančiajai organizacijai pateikė kainos pagrindimą. Vertinimas, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina yra tinkama, yra perkančiosios organizacijos diskrecija. 2017 m. liepos 25 d. nutartimi ne viešais pripažinti dokumentai patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas kainos atžvilgiu visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pasiūlyta kaina atitinka ir Lietuvos teismų praktikos nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017).Apeliantės teiginiai dėl tariamai neteisėtų trečiojo asmens sudarytų sandorių šioje byloje apskritai nevertintini, kadangi jie nėra susiję su ginčo dalyku ir neturi jokios įtakos nei ginčo Pirkimo rezultatams, nei šios bylos baigčiai. Atsakovė, vykdydama Pirkimą, tinkamai parinko vežėją, kadangi laikėsi konkurencingos procedūros reikalavimų, numatytų tiek VPĮ, tiek ir kituose teisės aktuose.Teismas negali įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus ar nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas. Dėl šios priežasties apeliantės reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus, yra nepagrįsti ne tik materialiniu atžvilgiu, bet ir procedūriniu požiūriu. Trečiasis asmuo UAB „Tauragės autobusų parkas” atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos atmetimo dėl tariamai nepagrįstos neįprastai mažos kainos, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Ieškovei buvo žinoma trečiojo asmens pasiūlyta kaina, be to, kaip matyti iš skundo turinio, ieškovei buvo žinomos ir kai kurios pasiūlytos kainos sudedamosios dalys, todėl ieškovė turėjo visas galimybes įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nepagrįsta, tačiau to taip ir nepadarė. Vien tai, jog trečiasis asmuo pasiūlė neįpratai mažą kainą, negali būti pagrindas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Nustačiusi, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų ir teismų praktikos, atliko nuodugniai ir tinkamai visas neįprastai mažos kainos patikros procedūras. Trečiajam asmeniui pagrindus siūlomą kainą, nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Pagrindinis viešojo pirkimo tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ir paslaugų už racionalią kainą. Būtent trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas nagrinėjamu atveju ir padeda perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas. Perkančioji organizacija atskirai nesubsidijuoja ir bet kokia forma neremia trečiojo asmens. Pagal Pirkimo sąlygų 3 priedo „Viešųjų paslaugų pirkimo sutartis“ 44 punktą turi būti įrašoma vežėjo pasiūlyme pateikta transporto priemonės 1 km ridos savikaina, o pagal 1.1 punktą – ridos savikaina ir rentabilumas. Taigi pasiūlymo B formoje yra nurodoma savikaina (kas pasiūlymų palyginimo tikslais yra laikoma pasiūlymo kaina), o atlyginimą tiekėjui sudarys savikainos ir rentabilumo suma. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutinka su apeliantės teiginiu, kad trečiojo asmens B pasiūlymo formoje yra nurodyta vieno km kaina Eur, bet ne vieno km savikaina. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad trečiojo asmens autobusų pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis dėl autobusų tiekimo buvo sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ normas. Trečiasis asmuo nėra perkančioji organizacija ir jam netaikytinos VPĮ imperatyviosios nuostatos, todėl trečiasis asmuo neprivalo apie sudarytas autobusų pirkimo sutartis skelbti CVP IS.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovė UAB „Vlasava“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovės 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 19-3470 kopiją, kuriuo tiekėjai informuojami apie toliau tęsiamas Pirkimo procedūras ir tai, kad sutartį su Konkurso laimėtoja UAB Tauragės autobusų parkas planuojama pasirašyti 2017 m. rugpjūčio 31 d. 10 val.; 2017 m. rugpjūčio 25 d. CVP IS pranešimų Nr. 5487096, 5488207 ir 5488538, iš kurių matyti, kad ieškovė perkančiosios organizacijos teiravosi, kodėl sutartį planuojama pasirašyti neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, kopijas.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014;2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė, su apeliaciniu skundu pateikdama naujus rašytinius įrodymus, nenurodė, kokias konkrečias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes šie nauji rašytiniai įrodymai patvirtina ar paneigia. Įvertinusi minėtų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 17 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Tauragės rajone paslaugos“, Pirkimo Nr. 183691. Pirkimo objektas - keleivių vežimo numatytais vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Tauragės rajone paslaugos, orientacinė paslaugų apimtis – 458 828,6 km metinė rida. Pirkime buvo gauti trys pasiūlymai: UAB „Vlasava“, AS „Liepajas autobusu parks“ ir UAB Taurgės autobusų parko (e. bylos t. 1, b. l. 19–21). Atsakovė susipažinusi su techniniais vežėjų (A pasiūlymo forma) pasiūlymais, 2017 m. balandžio 24 d. visus vežėjus supažindino su jiems skirtais balais bei informavo, jog neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. 2017 m. birželio 2 d. tiekėjai buvo informuoti apie preliminarią pasiūlymų eilę, nustatytą ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir Konkurso laimėtoją. UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymas buvo įvertintas 90 ekonominio naudingumo balų, AS „Liepājas autobusu parks“ – 44,9 ekonominio naudingumo balais, o UAB „Vlasava“ – 43,5 ekonominio naudingumo balais (e. bylos t. 1, b. l. 24). Susipažinusi su vežėjų pasiūlymais ir Konkurso rezultatais, ieškovė 2017 m. birželio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Konkurso rezultatų, kurioje nurodė, kad UAB Tauragės autobusų parko pasiūlyta vidutinė 1 km kaina eurais be PVM yra daugiau nei 50 procentų mažesnė už visų dalyvių pasiūlytų kainų vidurkį, dėl to komisija turėtų atlikti neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo procedūras bei nustatyti UAB Tauragės autobusų parko pasiūlytos kainos ekonominį pagrįstumą (e. bylos t. 1, b. l. 50–51). Išnagrinėjusi pretenziją, atsakovė, nurodydama, kad UAB Tauragės autobusų parko pasiūlyta pagrindė pasiūlytą neįprastai mažą kainą, 2017 m. birželio 6 d. ieškovės pretenziją atmetė (e. bylos t. 1, b. l. 52–54).2017 m. birželio 21 d. ieškovė UAB „Vlasava“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimą dėl Konkurso rezultatų; įpareigoti atmesti UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymą kaip ekonomiškai nepagrįstą, siūlant sudaryti sutartį su neįprastai maža paslaugų kaina; įpareigoti atsakovę nustatyti naują Konkurso laimėtoją ir sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę iš likusių pasiūlymus pateikusių vežėjų – AS „Liepājas autobusu parks“ ir UAB „Vlasava“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepaneigė to, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra ekonomiškai nepagrįsta; 2) trečiojo asmens autobusų pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis dėl autobusų tiekimo, kuriomis grindžiamas pasiūlymas, sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ normas; 3) pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos nuostatas.Kadangi šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, nagrinėjamam ginčui taikytina būtent VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).

Dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl UAB Tauragės autobusų parko pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl neįprastai mažos UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymo kainos fakto, ginčas tarp šalių kilo dėl šios kainos pagrindimo – tiekėjo pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo bei perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos kainos pagrindimo įvertinimo pakankamumo.Perkančiųjų organizacijų pareiga taikyti neįprastai mažos kainos institutą grindžiama tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (liet. pats savaime) priimtiniausias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo jurisprudenciją dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015), laikosi nuoseklios praktikos, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.Reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą įgyvendinamas taikant rungimosi principą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2202/2012; 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017). Taigi, ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija, vykdydama šią įstatymo nuostatą, 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į UAB Tauragės autobusų parkas su prašymu iki 2017 m. gegužės 29 d. pagrįsti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, vėliau terminas pasiūlymui pagrįsti buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 1 d. (e. bylos t. 4, b. l. 175; 176). 2017 m. birželio 1 d. trečiasis asmuo pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą (e. bylos t. 4, b. l. 12–15). Atsakovė 2017 m. birželio 21 d. vykusiame posėdyje susipažino su trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimu, įvertino jį ir nusprendė, kad UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymas yra tinkamas Kaip matyti iš neįprastai mažos kainos pagrindimo, UAB Tauragės autobusų parkas, siekdamas pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą pasiūlymo kainą, pagrindime nurodė, kas sudaro bendrą sąnaudų sumą, detaliai argumentuodamas kiekvieną eilutę, kuri buvo padalinta iš metinės ridos, ir tokiu būdu buvo gauta pasiūlymo kaina – 0,52 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo asmens pateiktas kainos pagrindimas yra paremtas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais bei atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Apeliantė teikia savo pačios parengtą keleivių vežimo Tauragės rajone minimalios paslaugos kainos detalizavimą. Nors, ieškovės teigimu, ji atliko skaičiavimus, vadovaudamasi trečiojo asmens pasiūlymu ir rinkoje vyraujančiomis kainomis, tačiau pažymėtina, kad detalią keleivių vežimo paslaugos teikimo išlaidų skaičiavimą objektyviai gali pateikti tik pats paslaugos teikėjas, o ne kitas suinteresuotas pirkimo dalyvis, kadangi kiekvienas pirkime dalyvaujantis tiekėjas savarankiškai atlieka savo turto apskaitą ir taiko vienus ar kitus metodus bei normatyvus tiek turtui apskaityti, tiek ir pasiūlymo kainai apskaičiuoti. Apeliantė niekaip nepagrindė, kodėl, skaičiuodama metinę nusidėvėjimo sumą, taikė būtent tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, kodėl įsigijimo vertę apskaičiavo būtent pagal M3 klasės autobusų viešojo pirkimo sutartį ir pan. Vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina iš esmės yra netinkama, nes yra dvigubai mažesnė už kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainą, nesudaro pagrindo spręsti, kad už tokią kainą paslaugos negalės būti suteiktos tinkamai. Pažymėtina, kad tiekėjas, pasiūlęs kainą, prisiima riziką įvykdyti sutartį už tokią kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne vien tik piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, siekti patekti į tam tikrą rinką ir iš pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-216/2010).Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kilus ginčui, teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remiantis faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra pagrįsta ir reali, o trečiajam asmeniui pateikus pakankamus ir realius duomenis, jog jo pasiūlyta kaina iš tiesų yra reali, pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad trečiojo asmens finansinės situacijos vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės teiginiai dėl blogos trečiojo asmens finansinės padėties vertintini kaip nesusijusę su Konkursui pateikta trečiojo asmens pasiūlymo kaina. Bet kuriuo atveju, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei trečiojo asmens finansinė būklė ir nėra itin gera, tai savaime nereiškia, kad įmonė, jeigu ji atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ neatima galimybės viešuosiuose pirkimuose dalyvauti net ir restruktūrizuojamoms įmonėms, kurios akivaizdžiai yra susidūrusios su finansiniais sunkumais (VPĮ 33 str. 1 d.).

Dėl nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos

Apeliantė tvirtina, jog perkančiajai organizacijai sudarius keleivių vežimo viešosios paslaugos sutartį su trečiuoju asmeniu, ji būtų teikiama nuostolingai, todėl atsakovė, kaip trečiojo asmens akcininkė, būtų priversta finansiškai remti savo įmonę.Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosios Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007. (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17¹ str. 1 d.). Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles (17¹ str. 3 d.).Pirkimo sąlygų dalimi esančios Viešųjų paslaugų tiekimo sutarties 50 punkte detalizuojama kompensacijų už vežėjo patirtus nuostolius mokėjimo tvarka, kuri vykdoma pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintą Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 16 d.). Aprašas nustato vežėjų nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais, išskyrus maršrutinių taksi maršrutus, kompensavimo, kompensacijų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką. Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Vežėjų nuostolių kompensavimo iš savivaldybių biudžetų tvarką detalizuojama Aprašo 6–10 punktuose. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 20 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms patirtų nuostolių, susidariusių dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo, ataskaitas pagal 1 ir 2 priedus. (Aprašo 6 p.). Minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad perkančioji organizacija vežėjų patirtus nuostolius kompensuotų teisės aktuose nustatyta tvarka visiems ginčo Pirkimą laimėjusiems tiekėjams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtos kompensacijos paskirtis yra ne apskritai vežėjo nuostolių padengimas, o siekis kompensuoti vežėjams negautas pajamas dėl socialiai būtinų maršrutų užtikrinimo visuomenei. Nurodytų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės samprotavimai, kad atsakovė subsidijuotų trečiąjį asmenį vien dėl to, kad ji yra jo akcininkė.

Dėl trečiojo asmens UAB Tauragės autobusų parkas statuso

Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad trečiojo asmens UAB Tauragės autobusų parko pirkimo sutartis ir preliminarioji sutartis dėl autobusų tiekimo buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ normas, kadangi trečiojo asmens tinklapyje nebuvo paviešinti planai, paskelbti konkursai, nebuvo pateiktos ataskaitos, be to, nebuvo paviešintos minėtos sutartys bei pasiūlymai dėl autobusų pirkimo arba preliminarios pirkimo sutarties sudarymo dėl autobusų tiekimo.Iš VPĮ normų išplaukiančių reikalavimų privalu laikytis tik ūkio subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos. VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kartu taikomame su šio straipsnio 2 dalimi, įtvirtinta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas), jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. Taigi tam, kad įmonė pripažintina perkančiąja organizacija VPĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu, jos veikla, kaip nurodyta pirmiau, bent jau tam tikra dalimi turi būti susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Teisingumo Teismo praktikoje nurodyti ir kiti svarbūs vertinamieji kriterijai: ar subjektas savo veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais, ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos, ar galimi nuostoliai padengiami valstybės, ir kt. (Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimas UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas, C‑567/15,ECLI:EU:C:2017:736).Vertindama minėto apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių tai, jog trečiasis asmuo UAB Tauragės autobusų parkas yra subjektas, turintis perkančiosios organizacijos statusą, kaip tai numato VPĮ 4 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas. Ieškovei neįrodžius, kad trečiasis asmuo yra perkančioji organizacija, nėra jokio pagrindo iš jo reikalauti pirkimus vykdyti VPĮ nustatyta tvarka. Be to, pastebėtina, kad trečiojo asmens sudarytų pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių dėl autobusų tiekimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai aiškino VPĮ nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, spręstina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia net 2 101,96 Eur.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytas maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį į skundą parengimą užmokesčio dydis – 1 062,88 Eur (1,3 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimai į apeliacinį skundą rengti 2017 m. rugsėjo mėnesį, o užpradėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 817,6 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ (j. a. k. 152633168) atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188737457) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ (j. a. k. 152633168) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės autobusų parkas (j. a. k. 179286788) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėEgidija Tamošiūnienė