Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ atstovams I. H. ir advokatui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statimeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inoda“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovė UAB „Statimeda“ ir atsakovė UAB „Inoda“ sudarė tris statybos rangos sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti pagal atsakovės užsakymą rangos darbus. Šalys 2021 m. vasario 25 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimo (e.b.l. 8-9). Sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties objekto darbų kaina sutartinė ir susideda iš atliktų darbų valandinio kiekio padauginto iš 11,25 EUR/val. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Pagal minėtą sutartį ieškovas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras: 2021 m. kovo 15 d. STM Nr. 004 4140 EUR sumai be PVM (e.b.l. 12); 2021 m. balandžio 1 d. STM Nr. 006 10 620 EUR sumai be PVM (e.b.l. 13); 2021 m. balandžio 15 d. STM Nr. 008 7020 EUR sumai be PVM (e.b.l. 14); 2021 m. balandžio 30 d. STM Nr. 010 4950,00 EUR sumai be PVM; 2021 m. gegužės 17 d. STM Nr. 013 3375,00 EUR sumai be PVM (e.b.l. 17).

Tarp šalių 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl apdailos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-7). Sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties objekto darbų kaina sutartinė ir susideda iš atliktų darbų valandinio kiekio padauginto iš 11,25 EUR/val. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Pagal minėtą sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 011 720 EUR sumai be PVM (e.b.l. 16).

Šalys 2021 m. balandžio 20 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl bendrastatybinių darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10-11). Sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties objekto darbų kaina sutartinė ir susideda iš atliktų darbų valandinio kiekio padauginto iš 11,25 EUR/val. Sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas už atliktus darbus rangovui sumoka pagal atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą per 15 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pasirašymo dienos. Pagal minėtą sutartį ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą STM Nr. 014 1125 EUR sumai be PVM ir 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 013 3375,00 EUR sumai be PVM (e.b.l. 17).

Minėtų sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Užsakovo pareiga sumokėti už atliktus darbus taip pat yra įtvirtinta CK 6.687 straipsnio 1 dalyje. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryti ir abiejų sutarčių šalių pasirašyti keturi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. 2021 m. vasario – kovo mėnesiais objekte (duomenys neskelbtini), atliktus darbus šalys įformino priėmimo perdavimo aktu Nr. 006, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbų iš viso už 14760,00 EUR sumą be PVM, 17859,60 EUR su PVM (e.b.l. 19). Minėtas aktas pasirašytas be pastabų atsakovės direktoriaus A. B.. Aktu Nr. 3 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2021 m. balandžio mėnesį objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2021 m. balandžio 3 d. atliktus darbus už 720 EUR be PVM, 871,20 EUR su PVM (e.b.l. 21). Minėtas aktas pasirašytas be pastabų atsakovės direktoriaus. Aktu Nr. 1 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė laikotarpiu 2021 m. gegužės 1-15 d. objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. vasario 25 d. sutartį atliktus darbus už 3375 EUR sumą be PVM, 4083,75 EUR su PVM (e.b.l. 22). Minėtas aktas pasirašytas ne atsakovo direktoriaus, o kito atstovo. Pagrindą laikyti, jog minėtą aktą pasirašė įgaliotas atsakovės atstovas, sudaro šio akto patvirtinimas atsakovės įmonės anspaudu. Aktu Nr. 2 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė už 2021 m. balandžio mėn. objekte (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2021 m. vasario 25 d. atliktus darbus 14483,70 EUR sumai su PVM, 11970,00 EUR be PVM. Minėtas aktas taip pat pasirašytas atsakovės direktoriaus be pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės ir kainos (e.b.l. 20).

Iš viso pagal aukščiau nurodytas sutartis ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė pagal priėmimo – perdavimo aktus be pastabų dėl atliktų darbų kiekio, kokybės kainos darbų 30825,00 EUR sumai be PVM. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė sumokėjo iš viso 14100,00 EUR už ieškovės atliktus ir perduotus darbus pagal aukščiau nurodytas sutartis. Likusi nesumokėta suma sudaro 16725,00 EUR be PVM (ieškovė skolą prašo priteisti be PVM ir teigia, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas nurodo be PVM, tačiau faktiškai kai kurias sumas nurodo su PVM, pvz. 2021 m. balandžio 3, d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 010, todėl ieškinyje nurodyti PVM sąskaitų – faktūrų duomenys ir skolos apskaičiavimas neteisingi). Pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bendra mokėtina suma sudaro 33698,00 EUR be PVM. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai apskaičiavo pagal PVM sąskaitas – faktūras 37073,25 EUR sumą be PVM. Ieškovė du kartus įtraukė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 013 3375,00 EUR sumai.

Pagal faktinius duomenis ieškovės išrašytose atsakovei PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta bendra suma 33698,00 EUR be PVM nesutampa su atliktų darbų aktuose nurodyta ieškovės perduotų ir atsakovės priimtų darbų bendra kaina – 30825 EUR be PVM.

Kadangi abiejų šalių pasirašytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyta darbų kaina nesutampa su ieškovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta suma, be to, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 014, išrašyta pagal aktą Nr. 4, 1361,25 EUR sumai, nepasirašyta atsakovo įgalioto atstovo ir byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo pateikta apmokėti atsakovei (e.b.l. 18), teismas nustato ieškovės atliktų ir atsakovei perduotų darbų kainą pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, pagal kuriuos atsakovės skola už atliktus darbus sudaro iš viso 16725,00 EUR be PVM (30825 EUR – 14100,00 EUR).

Pagrindinė PVM sąskaitos - faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, be to, PVM sąskaitomis - faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas, apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalyje PVM sąskaita - faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita–faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar paslaugas. Taigi PVM sąskaitos–faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių ar paslaugų tiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos - faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos konkrečios prekės ar paslaugos (jų rezultatas) jam buvo perduotos. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Taigi ne PVM sąskaita- faktūra, o atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Dėl atsakovės argumento, jog atliktų darbų priėmimo aktuose yra neteisingai apskaičiuota atliktų ir perduotų darbų kaina pažymėtina, jog ieškovė pateikė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Grenata plius“ pažymą, kurioje yra paaiškintas bendros darbų kainos aktuose Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 006 apskaičiavimo mechanizmas, t. y. jog aktuose nurodytas valandų kiekis daugintas iš 8, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną (e.b.l. 166). Pažymėtina, jog atsakovės direktorius visuose minėtuose aktuose pasirašė be pastabų dėl juose nurodytos darbų kiekio ir kainos, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodyti valandų kiekio neatitikimai bendrai darbų kainai yra akivaizdūs elementarias aritmetines žinias turinčiam asmeniui. Be to, iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio ir kainos, nei dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ar sąskaitų – faktūrų turinio ar pagrįstumo. Atsakovė sumokėjo ieškovei 14100,00 EUR sumą, kas iš esmės viršija jos procesiniuose dokumentuose nurodytą darbų kainą, su kuria ji sutinka (5996,25 EUR). Atsakovė negalėjo nurodyti ir pagrįsti priežasčių, dėl kurių jų atstovai pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, jei laikė, jog jų turinys neatitinka tikrovės, taip pat sumokėjo ieškovei 14100,00 EUR sumą, kuri 2,5 karto viršija sumą, kurią atsakovė pripažįsta savo procesiniuose dokumentuose. Įvertinęs šalių elgesį tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, taip pat elgesį iki civilinės bylos iškėlimo, atsakovės nesutikimą su aktuose nurodyta bendra darbų kaina ir jos apskaičiavimo būdu teismas laiko atsakovės gynybine pozicija, kuri nepagrįsta leistinais įrodymais ir todėl teismo atmetama.

Kadangi atsakovė yra pasirašiusi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus be pastabų, taip pat priėmusi ieškovės jai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ne mažesnei, nei aktuose nurodytai sumai, pagal CPK 178 straipsnyje įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles įrodinėjimo pareiga, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodytas darbų kiekis ir kaina neatitinka faktiniam, tenka atsakovei. Atsakovė, kaip užsakovas, disponuoja duomenimis apie atitinkamais laikotarpiais statybos objektuose dirbusius rangovus, darbuotojų skaičių, jų darbo laikotarpį, koks darbų frontas buvo perduotas ieškovei, ar ieškovei buvo pavesta atlikti darbus visuose rangos sutartyse nurodytuose statybos objektuose, ar tik atitinkamose jų dalyse. Tačiau atsakovė savo pozicijos, jog atliktų darbų kaina apskaičiuota klaidingai ir yra mažesnė, nei nurodyta atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose, nepagrindė įrodymais apie faktiškai aktualiu laikotarpiu objekte vykdytų statybos darbų apimtį, o savo nesutikimą su aktuose nurodyta kaina grindė tik deklaratyviu teiginiu, jog aktuose padaryta aritmetinė klaida, apskaičiuojant galutinę darbų kainos sumą. Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, kodėl ji laiko, jog darbų priėmimo – perdavimo aktuose padaryta klaida, nurodant galutinę darbų kainą, o ne mato vienetą. Tuo tarpu ieškovė savo poziciją dėl kainos apskaičiavimo tvarkos atsakovės ginčijamuose aktuose pagrindė buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės pažyma.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog ieškovė įrodė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 16725,00 EUR be PVM už ieškovės atliktus darbus pagal statybos rangos sutartis. Bendra darbų kaina įrodyta šalių pasirašytais atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais, todėl susidariusi skola priteisiama iš atsakovės ieškovei. Priteista skola apskaičiuota be PVM ieškovės pareikštų reikalavimų ribose.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Statybos rangos sutarčių 8 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovės naudai 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal statybos rangos sutarčių 3 punktus atsakovė turėjo apmokėti už ieškovės atliktus darbus per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Pagal visas ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už atliktus darbus atsakovė pavėlavo atsiskaityti daugiau nei 183 dienas. Todėl vadovaujantis sutarčių 8 punkte įtvirtintu šalių susitarimu dėl netesybų ir jų dydžio, atsakovė kaip užsakovas privalo sumokėti ieškovei kaip rangovui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju delspinigiai apskaičiuojami taip: 16725 x 0,05 proc. x 183 = 1530,34 EUR.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydis, kai abi šalys yra ūkio subjektai, gali būti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1200,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (93,70 proc.); atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 900 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (6,3 proc.); procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 11,12 EUR, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir viršijančios 5,00 EUR priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inoda“ ieškovei UAB „Statimeda“ 16725,00 EUR skolą ir 1530,34 EUR delspinigių, iš viso 18255,34 EUR.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inoda“ ieškovei UAB „Statimeda“ 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 18255,34 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inoda“ ieškovei UAB „Statimeda“ 410,75 EUR žyminio mokesčio ir 1124,40 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 1535,15 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus, penkiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Statimeda“ atsakovei UAB „Inoda“ 56,70 EUR (penkiasdešimt šešis eurus, septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inoda“ valstybei 10,42 EUR (dešimt eurų, keturiasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.