Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-10-20 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant D. Š. tęsti darbą, netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 68 straipsniu, D. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020-08-09.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. Š. 2020-08-08 apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 3,50 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 3,07 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

2. D. Š. taip pat 2020-08-08 apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam 2019-11-28 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo D. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija nuteistajam paskirtų bausmių dydžius bei galutinės bausmės atidėjimą, nurodo, kad nuteistajam turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su D. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir nuteistojo asmens charakteristika, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas ir nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino sunkinančia asmens teisinę atsakomybę ir paskyrė neproporcingą, per švelnią bausmę. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-10-20 nuosprendis keistinas.

Dėl paskirtos bausmės

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, pagal BK 243 straipsnį – bauda arba areštu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-10-20 nuosprendžiu D. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 243 straipsnį – 20 parų arešto bausmė, kurias subendrinus apėmimo būdu ir sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. Š. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir baudžiamasis nusižengimas teisingumui), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), į nuteistojo atsakomybę (teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 52-57), taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam), nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir konstatavo, kad bausmės paskirtis D. Š. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus sankcijoje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, nustatant terminus, trumpesnius nei sankcijoje numatytas vidurkis.

14. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos per švelnios, nurodo, kad D. Š. anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino sunkinančia nuteistojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas). Teisėjų kolegija, įvertinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, konstatuoja, kad tokios prokuroro išvados yra pagrįstos.

15. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-28 nuosprendžiu D. Š. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę bausmę bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus. Nusikalstamas veikas, už kurias D. Š. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2020-08-08, jau būdamas teistas už kito tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad D. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje, padarė kaip recidyvistas ir, kaip pagrįstai teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs šios aplinkybės sunkinančia D. Š. teisinę atsakomybę, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas spręsdamas dėl D. Š. skirtinos bausmės nepakankamai įvertino nuteistojo asmens charakteristiką. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nevykdymą, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir kitus šiurkščius KET pažeidimus – transporto priemonės vairavimą, neturint tokios teisės, eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam, policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymą, per 2017-2020 m. laikotarpį analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – vairavimą transporto priemonę esant neblaiviam, padarė 5 kartą, o nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos 3 mėnesiams nuo po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kurioje atliko bausmę už analogišką nusikalstamą veiką. Taigi, laikytina, kad ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės D. Š. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė tokio paties pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, žinodamas apie galimai kilsiančias pasekmes.

19. Kaip pagrįstai teigia prokuroras apeliaciniu skundu, nors D. Š. duodamas parodymus teisme nurodė, kad savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi, pažada, kad alkoholio daugiau nevartos, iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis analogiškus teisės pažeidimus daro sistemingai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, supranta, kad negali vairuoti, tačiau sistemiškai pažeidžia įstatymą vairuodamas girtas, tai daro, nes važiuoja trumpus atstumus, supranta, kad kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, bet gerai mato, todėl ir vairuoja, turi lengvąjį automobilį Volvo, kurį nusipirko prieš 2-3 metus, jis nedraustas privalomuoju civiliniu draudimu ir nėra praėjęs techninės apžiūros, supranta, kad, kai automobilis nepraėjęs techninės apžiūros, neturi teisės jo eksploatuoti, bet yra kvailas, todėl ir važinėja juo, norėjo nuvažiuoti išsimaudyti, iki vandens yra 1 km atstumas, nebandė eiti pėsčias, nusprendė važiuoti, nepaisant to, kad buvo išgėręs alaus (b. l. 40), duodamas parodymus teisme D. Š. paaiškino, jog norėjo pravažiuoti per gatvę patikrinti automobilį, buvo išgėręs, negalėjo važiuoti, bet kažkaip nutiko.

20. Nors nusikalstamų veikų recidyvas savaime nėra laikytinas pagrindu griežtinti nuteistajam skirtiną bausmę, vis dėlto, itin neigiamai charakterizuoja D. Š. ir leidžia manyti, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo veiksmų, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs D. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmens charakteristiką, tai, kad yra nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė, daro išvadą, kad nuteistajam skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys ir jų terminai nustatytini ilgesni nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

21. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. Š. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias veikas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

22. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo galimumo. Apylinkės teismas vertindamas, ar nagrinėjamu atveju gali būti taikomas BK 75 straipsnis, nurodė, kad nors D. Š. yra praeityje teistas, tačiau yra jauno amžiaus, dirbantis asmuo, gyvena su mama, taip pat atsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad nuteistasis yra kurčnebylys, bus keičiamas kojos protezas, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nors anksčiau D. Š. paskirtos baudos, arešto bei laisvės atėmimo bausmės tikslų nepasiekė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, parodžius pasitikėjimą juo. Apeliacijos instancijos teismo vertinimu, tokios apylinkės teismo išvados yra prieštaringos ir neatitinkančios BK 75 straipsnio nuostatų.

23. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2014). Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus – nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, skirtina bausmė negali viršyti vienerių metų laisvės atėmimo, taigi D. Š. atitinka BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas, ar D. Š. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, D. Š. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus net ir nepaisydamas to, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jam ne kartą buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis baudžiamas administracine tvarka už KET pažeidimus, teisės nuostatas pažeidžia sistemingai, pats pripažįsta, kad toks elgesys yra netinkamas, tačiau teigiamų išvadų nedaro, toliau nusikalsta.

25. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-549/2007, 2K-61-895/2015, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, susijusias su D. Š. ankstesniais teistumais už tapačias veikas ir jo požiūrį į teisės nuostatas, konstatuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimas D. Š. prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant objektyvių duomenų apie teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, daryti išvadas, jog D. Š. susilaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vykdys paskirtus įpareigojimus, kurie padėtų tinkamai integruotis į visuomenę, jo neizoliavus nuo visuomenės, nėra tikslinga, todėl bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-10-20 nuosprendį:

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. Š. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-10-20 nuosprendžio dalį, dėl D. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 10 punktų taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.