- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1940-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1712-199/2015 pagal ieškovo UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2015-02-12 patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1 350,67 Eur (4 663,60 Lt) skolą, susidariusią nuo 2010-08-01 iki 2015-01-01, 41 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,29 Eur už žyminio mokesčio pavedimą. Ieškovas nurodė, kad ieškovas (iki 2010-02-03 buvusi Kauno savivaldybės įmonė Panemunės butų ūkis, nuo 2010-02-03 iki 2011-11-25 – UAB Panemunės butų ūkis), vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, 2012-07-01 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai“ ir CK 4.84 straipsniu, administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą R. K. g. 131, Kaune (toliau – Namas). Atsakovei 1 350,67 Eur (4 663,60 Lt) Lt skola iki 2014-12-31 susidarė už administravimo mokestį (347,31 Lt nuo 2010-10-01), remonto darbus (576,55 Lt nuo 2011-03-01), techninę priežiūrą–eksploataciją (749,59 Lt nuo 2010-10-01), šildymo sistemų priežiūrą (1 060,89 Lt nuo 2010-10-01) ir kaupiamąsias lėšas remontui (1 884,26 Lt nuo 2007-11-01). Skolininkei kartu su kitais namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos ji privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kiekvieną mėnesį atsakovei jos buto adresu yra teikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodytomis priskaičiuotomis mokėtinomis sumomis, kurios turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos ar bus suteiktos paslaugos, paskutinės dienos, tačiau skolininkė prievolės atsiskaityti už paslaugas nevykdo. Atsakovė privalo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nes kitaip būtų pažeisti kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Buto ar kitos patalpos savininko pareiga mokėti mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir inžinerinės įrangos priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą, techninę priežiūrą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl jas turi atlyginti ir atsakovė. Be to, atsakovei nemokant už bendro naudojimo objektų priežiūrą, administravimo mokesčių, remonto darbus, techninės priežiūrą yra pažeidžiami interesai kitų bendraturčių, kurie jau sumokėjo už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą, ir tai turėtų būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas teise.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė sutarties dėl bendrųjų patalpų ir namo inžinerinės įrangos priežiūros su ieškovu nepasirašė, ji susitarė su dviem trečdaliais apklaustų Namo gyventojų, kad jos butas Nr. 30 nebūtų apmokestinamas jokiais tos sistemos eksploatavimo ir priežiūros mokesčiais. Gyventojų apklausos teisėtumą patvirtina protokolas, kurį kartu su atsakove pasirašė namo administratorės atstovai bei kaimynai. Atsakovė atjungė šildymą iš centralizuotų šaltinių ir įrengė savo dujinį katilą, kurį pati su savo sūnumi prižiūri, tvarko, eksploatuoja. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė pažeidžia namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus ar daro namui žalą. Priešingai, atsakovė namo bendraturčiams padeda taupyti, už tai negaudama jokių kompensacijų, nes jos butas yra kraštinis, ir atsakovė, šildydama butą, pati apmoka visus mokesčius. Namo laiptinės nėra šildomos, todėl laiptinės sušyla nuo gretimų patalpų sienų. Skirtingose namo dalyse esančių butų sienos su laiptine ribojasi nevienodai. Atsakovei priklausantis 30 butas, kurio plotas 74 kv. m, apšildo 17,03 kv. m laiptinės, sutaupo vidutiniškai 14,48 Eur (50 Lt) per mėnesį kitiems namo gyventojams. Ieškovas savo keršto įkaitais pavertė visus namo gyventojus. AB „Kauno energija“ sutiktų sumažinti R. K. (duomenys neskelbtini) namo gyventojams šildymo sąskaitas tuo atveju, jeigu ieškovas pateiktų namo energijos vartojimo pažymą. Atsakovei 1 350, 67 Eur sąskaita išaugo už avarinius namo remonto darbus, techninę priežiūrą ir kitą abstrakčią bendrovės veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-05-21 sprendimu (t. 2, b. l. 182–188) ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovui 1 350,67 Eur (4 663,60 Lt) skolą, 40,52 Eur (139,91 Lt) žyminį mokestį, 0,84 Eur (2,90 Lt) už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą, 0,87 Eur (3 Lt) už nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,29 Eur (1 Lt) už žyminio mokesčio pavedimo spausdinimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčių mokėjimo už namo administravimą, už avarinio remonto darbus, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už kaupiamąsias lėšas remontui, už namo techninę priežiūrą. Atsakovės skola susidarė už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2015-01-01: už administravimą 347,31 Lt(ekvivalentas 100,59 Eur); už remonto darbus, t. y. už vamzdžių pakeitimą šiluminiame mazge 576,55 Lt (ekvivalentas 166,98 Eur); už techninę priežiūrą-eksploataciją 794,59 Lt (ekvivalentas 230,13 Eur); už šildymo sistemų priežiūrą 1 060,89 Lt (ekvivalentas 307,25 Eur); už kaupiamąsias lėšas remontui 1 884,26 Lt (ekvivalentas 545,72 Eur), viso 4 663,60 Lt (ekvivalentas 1 350,67 Eur) (t. 1, b. l. 93, 94). Ieškovas, atskirsdamas į atsakovės argumentą dėl neteisingo apskaičiavimo prašomų priteisti mokesčių, pateikė raštišką paaiškinimą (t. 1, b. l. 93–94), kad 2009-07-13 ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti įsiskolinimą 760,92 Lt už remonto darbus, administravimo išlaidas, eksploatacines išlaidas, už šildymo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2009-03-31. 2009-10-26 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-16212-848/2009 sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 760,92 Lt. 2011-01-18 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 788,18 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2010-09-30 už remonto darbus, administravimo išlaidas, eksploatacines išlaidas, už šildymo sistemų aptarnavimą, kiemo teritorijos priežiūrą. 2011 m. balandžio mėnesį atsakovė sumokėjo sprendimais priteistus mokesčius, išskyrus mokestį už šildymo sistemų aptarnavimą. Dėl to ieškovas pateikė ieškinį 359,43 Lt sumai už šildymo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2010-09-30, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu Nr. 2-03876-364/2011 (paliktu nepakeistu 2012-01-23 Kauno apygardos teismo nutartimi) buvo patenkintas ir priteista iš atsakovės už šildymo sistemų aptarnavimą 359,43 Lt. 2012 metų sausio mėnesį atsakovė sumokėjo priteistus 359,43 Lt, ką patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo sprendimai 2009-10-26 Nr. 2-16212-848/2009, 2011-07-07 Nr. 2-03876-364/2011, Kauno apygardos teismo nutartys 2010-05-26 ir 2012-01-23 (t. 1, b. l. 93–94,155–169). A. N. stogo remonto, kaminų perstatymo, apmūrijimo, skardinimo, laiptinių remonto, lietvamzdžių remonto, šildymo sistemos keitimo, likviduojant avariją, šalto ir karšto vandens magistralinių vamzdynų keitimo darbai ir kiti remonto darbai, kurie priskirtini prie bendro naudojimo patalpų būtinų remonto darbų, ir kurie patvirtina, kad ieškovė turėjo sąnaudų, išlaidų, susijusių su atliktais darbais (t. 1, b. l. 95–152). Teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės įsiskolinimas už daugiabučio Namo administravimą, už avarinius remonto darbus, už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, už kaupiamąsias lėšas remontui, už techninę priežiūrą (eksploataciją) neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotas. Ieškovas kaip administratorius administruoja Namą, kuriame yra atsakovės butas Nr. 30, administratorius veikia pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus nuostatus, o, kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kitas (CK 4.82 str. 1 d., 3 d). Administratorius neprivalo iš savo lėšų daryti administruojamo turto remonto, be to, neatsako už administruojamo turto nusidėvėjimą (CK 4.244 str.). Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji turi teisę savo nuožiūra pirkti ir gauti Namo administratoriaus paslaugas, o, nesutikdama su šiomis paslaugomis, nemokėti komunalinių mokesčių, kadangi atsakovę, kaip buto Nr. 30, esančio Name, savininkę su Namo administratoriumi sieja ne vartojimo teisiniai santykiai, o daiktinės teisės santykiai, atsakovė, būdama šio buto savininke, privalo apmokėti visas išlaidas ne tik tai susijusias su butu, tačiau ir su Namo, kuriame yra butas, bendromis patalpomis, o ieškovė administruoti namą. Teismas sprendė, kad taikytina ne Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio nuostata, kai vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas, o CK 4.82–4.84 straipsniai. Atsakovės argumentą, kad tai, jog atsakovės butas yra atjungtas nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos sudaro pagrindą ieškovei neskaičiuoti mokesčių už namo administravimą, už remonto darbus, t. y. šalto ir karšto vandens vamzdynų keitimą, šildymo sistemos reguliavimą, už techninę priežiūrą (eksploataciją), už kaupiamąsias lėšas remontui, teismas atmetė, kadangi atsakovei kaip Namo bendraturtei priklauso Namo bendrojo naudojimo patalpos, o 2010-05-18 vykdytos namo savininkų ir gyventojų apklausos išvados, užfiksuotos balsų skaičiavimo protokole 2010-10-08 Nr. 24 (t. 1, b. l. 44), atleido atsakovę tik nuo mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Atsakovė privalo mokėti už tenkančią jai bendrąją dalinę nuosavybę mokesčius už techninę priežiūrą, remonto darbus, kaupiamąsias lėšas, administravimą, šildymo sistemų aptarnavimą, administravimo mokestį. Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pagal CK 4.85 str. 8 d. namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovė CK 4.85str. nustatyta tvarka gali kreiptis į namo bendraturčius dėl mokesčių koregavimo, o įgyvendinti šias teises atsakovei turėtų padėti namo administratorius, tai nurodė ir AB „Kauno energija“ 2014-09-02 rašte Nr. 20-5068 (t. 1, b. l. 175).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 16–18) prašo panaikinti 2015-05-21 teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, teismo sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis jos pilietines teises, apsunkinantis jos gyvenimo ir buities sąlygas. Teismas tik perrašė ieškovų pretenzijas, o į atsakovės argumentus nekreipė dėmesio. Atsakovė nesutinka nė su viena teismo išvada. CK 6.390 straipsnis nurodo, kad daugiabučiame name gyvenantis asmuo atsijungti nuo šilumos tinklų gali tik tuo atveju, jeigu tai nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Jos butas nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungė teisėtai, pagal visas tuo metu, 1998-aisiais, galiojusias taisykles. Ieškinyje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovė kaip nors pažeidė kaimynų, visos namo bendruomenės interesus. Atsakovė 2010 m. gegužės mėnesį apklausė namo gyventojus, ką jie mano apie 30-ojo buto pasirinktą šildymosi būdą. Du trečdaliai namo gyventojų savo parašais patvirtino, kad 30 butas, nuo 1998-ųjų pabaigos nesinaudojantis centralizuotąja šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, nebūtų apmokestinamas jokiais tos sistemos eksploatavimo ir priežiūros mokesčiais, taip pat ir neteisingai primetamu nešildomų bendrojo naudojimo patalpų šildymo mokesčiu. Gyventojų apklausos teisėtumą patvirtino bendras protokolas, kurį pasirašė atsakovė, namo administratoriaus (ieškovo) atstovai ir kaimynai. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183.8 punktas nurodo, kad namo administratorius turi susitarti su atsijungusio buto savininku dėl bendrųjų patalpų ir namo inžinerinės įrangos priežiūros. Reikalauti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos aptarnavimo mokesčių ieškovas galėtų tik sudaręs su atsakove individualią sutartį. CK 6.383 ir 6.388 straipsniai aiškina, kad šilumos vartotojas moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį. Vieninteliai Namo bendrieji šildymo įrenginiai – radiatoriai laiptinėse – atjungti jau prieš 40 metų, dar sovietų laikais. 2014-11-20 LR Seimas papildė Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį antrąja dalimi, kad daugiabučio namo gyventojai nemoka už nešildomas namo bendrojo naudojimo patalpas. Tad ieškovo bandymas priversti atsakovę atsilyginti už nesuteiktas paslaugas prieštarauja naujausioms įstatymų pataisoms. Ieškovas naudojasi tuo, kad mūsų visuomenė, kuriai centralizuotojo šilumos tiekimo monopolininkai ir namų administratoriai beveik neleidžia atsiskirti nuo šilumos tinklų, mažai žino apie individualų butų šildymą. Šiuolaikiniai dujų katilai – tai kompaktiškos katilinės ir patalpoms šildyti, ir karštam vandeniui ruošti. Vien savomis lėšomis 30 bute įrengtas toks katilas (jam įsigyti atsakovė išleido beveik visas santaupas), atsakovė pati jį prižiūri, kviečia specialistus taisyti gedimus, tačiau nuo 2007 m. (praėjus 9 m. po atsiskyrimo nuo centralizuotosios šildymo sistemos) ieškovas ėmė reikalauti mokesčių už Namo centralizuotosios šildymo sistemos eksploataciją, nors net ir tuo atveju, jeigu ta pasenusi sistema sugestų ir neveiktų, individualiai šildomas 30 butas to nė nepajustų. Atsakovei 1998 m. tvarkant atsiskyrimo nuo šilumos tinklų dokumentus nė vienas valdininkas neužsiminė apie kokius nors gresiančius papildomus mokesčius. Teisinės valstybės kertinis principas – Lex retro non agit (Įstatymas negalioja atgal). Tą patį principą pabrėžia ir Lietuvos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Ieškovas stengiasi primesti atsakovei tokias gyvenimo ir buities sąlygas, kurios iš esmės pažeidžia vartotojo teises, akivaizdžiai prieštarauja CK 6.188 straipsniui. LAT 2004-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004 pabrėžė, kad pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnį vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas. Ieškovas reikalauja, kad 30-asis butas mokėtų ieškovo nustatytas pinigų sumas į namo „kaupiamųjų lėšų fondą“ būsimiems pastato inžinerinių konstrukcijų remontams. Tačiau Vyriausybė tik 2015-04-15 nustatė griežtas taisykles ir metodiką, pagal kurią administratoriai gali kaupti lėšas namui atnaujinti. Ieškovas nuo 2007 m. kaupiamąsias lėšas rinko ir jų tarifus nustatė savavališkai, neteisėtai, neatsiklausęs gyventojų, nesitaręs su jais dėl įmokų dydžio. Be to, Namas netrukus bus renovuojamas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Gyventojai turės bendrai prisidėti nuosavomis lėšomis arba imti bankų paskolas. Ieškovo valdininkai nekalba, koks likimas laukia iš žmonių surinktų namo remonto „kaupiamųjų lėšų“, kurias dabar laiko ieškovai. 2008 m. ieškovas nesutiko skirti dalies „kaupiamųjų lėšų“ senoms medinėms 3-iosios laiptinės durims pakeisti į tvirtas šarvuotas su kodine spyna. Metalinės durys laiptinės gyventojams kainavo 1 600 Lt, 30-asis butas sumokėjo 150 Lt. Įsigaliojusi teismo nutartis, palanki ieškovui, labai pablogintų atsakovės galimybes naudotis įstatymų numatytomis asmens teisėmis ir laisvėmis (šiuo atveju – pigiau ir racionaliau šildyti savo butą gamintis karštą vandenį). Teisinėje valstybėje svarbiausi turi būti gyvybiniai paprasto žmogaus, o ne siauri pelno siekiančios monopolinės įmonės interesai. LR Konstitucija, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (6 straipsnis) pabrėžia, saugo ir gina tikrąjį, o ne formalų, tariamą teisingumą, kuris gegužės 21 d. triumfavo Kauno apylinkės teisme. Ieškovas remiasi pasenusiais vietinės valdžios potvarkiais ir ignoruoja visus pastaraisiais metais šalies prezidentės pasiūlytus, Seimo patvirtintus teisės aktus, kurių tikslas – pasiekti, kad svarbiausias šilumos tiekimo sistemos veikėjas būtų vartotojas, o ne šilumos tinklų monopolininkai ir daugiabučių namų administratoriai. Taigi atsakovė gina ne tik savo teises, bet ir visuomenės poreikius. Atsakovė sąžiningai vykdo visas skaidrias mokestines prievoles, laiku atsiskaito už dujas, šaltą vandenį, išvežamas šiukšles, neprašo iš valdžios jokios pagalbos (nors 84 metų atsakovei priklauso socialinės lengvatos, ji pripažinta nukentėjusi nuo 1939-1990 metų okupacinių režimų), atsakovė kitų namo gyventojų interesams nekenkia.
Atsiliepime (t. 2, b. l. 23–25) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliantės argumento dėl šildymo ir karsto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo mokesčio. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė atjungė savo butą nuo namo šildymo ir jį apšildo autonominiu būdu, tačiau tai nesudaro ieškovei pagrindo neskaičiuoti mokesčių už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą, nes atsakovei kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtei priklauso dalis inžinerinės namo įrangos bei bendrojo naudojimo patalpos, o atsakovė 2010-10-08 buvo atleista tik nuo mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. 2012-01-23 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-88-264/2012 konstatavo, kad mokesčiai už namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, kurias turi atlyginti ir apeliantė. CK 4.82 str. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios nuosavybės išlaikymu. Gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo centrinė šildymo sistema ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai būtų naudojami tinkamai. Dėl to už bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos techninę būklę bei laiku atliekamą jos priežiūrą yra atsakinga ir atsakovė, kaip bendrų daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturtė. Todėl atsakovė, nors ir būdama atsijungusi nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, privalo kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtė rūpintis šia bendrojo šildymo bei karšto vandens tiekimo komunikacijų sistema.
Dėl apeliantės argumento dėl mokesčio kaupiamųjų lėšų remontui. Atsakovei kartu su kitais Namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą tai pat daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Kiekvieną mėnesį atsakovei jos buto adresu buvo pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodytomis priskaičiuotomis mokėtinomis sumomis, kurios turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos ar bus suteiktos paslaugos, paskutinės dienos, tačiau atsakovė iki šios dienos prievolės atsiskaityti už šias paslaugas nevykdo. Todėl atsakovė privalo susimokėti susidariusį įsiskolinimą, nes kitaip būtų pažeisti kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo kaupiamąsias įmokas remontui, interesai. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovę, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.) (Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2352-657/2011). Vadovaujantis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (2007-04-27 įsakymo Nr. A-1492 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymo Nr. A-788 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir kai kurių Kauno miesto savivaldybės valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bendrosios nuosavybės administravimo klausimais pakeitimo“ pakeitimo“ redakcija, toliau – Nuostatai), 2002-07-01 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir CK 4.84 str., 2007-11-30 SĮ Panemunės butų ūkio direktoriaus pavaduotojo B. M. tarnybiniu pranešimu buvo apmokestinti Namo butų ir kitų patalpų savininkai kaupiamosiomis lėšomis stogo remontui po 0,30 cnt.. Kaupimą vykdo kiekviena laiptinė atskirai. Atsakovės butas priklauso III laiptinei, kurios butų ir kitų patalpų savininkai 2015-03-01 datai yra sukaupę 1 226,54 Eur (4 235 Lt). Iš sukauptų lėšų remontui buvo atlikti šie darbai: 2011-12 mėn. avarinės būklės šilumokaičio pakeitimas; 2012-06 mėn. nupirkta LR vėliava su kotu; 2012-10 mėn. šalto vandens ir karšto vandens vamzdžių keitimas; 2013-10 mėn. atliktas III laiptinės remontas. Pažymėtina, kad pagal minėtų Nuostatų, kurie galiojo 2007 metais, 7.1 punktą Administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. vienašališkai ir be bendraturčių sutikimo; taip pat pagal šių Nuostatų 8.2 punktą Administratorius privalėjo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus nenumatytus pastatų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus namo naudojimo ir priežiūros, privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, o teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir todėl paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kuriai priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos ir šildomas kitokiu būdu, iki 2014-12-31 susidariusio įsiskolinimo už administravimo mokestį (347,31 Lt nuo 2010-10-01), remonto darbus (avarinės būklės vamzdžių ir šildymo sistemos reguliatoriaus pakeitimas šiluminiame mazge 576,55 Lt nuo 2011-03-01), techninę priežiūrą–eksploataciją (749,59 Lt nuo 2010-10-01), šildymo sistemų priežiūrą (1 060,89 Lt nuo 2010-10-01) ir kaupiamąsias lėšas remontui (1 884,26 Lt nuo 2007-11-01).
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei kartu su kitais namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą tai pat daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Kiekvieną mėnesį atsakovei jos buto adresu buvo pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodytomis priskaičiuotomis mokėtinomis sumomis. Mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos ar bus suteiktos paslaugos, paskutinės dienos, tačiau atsakovė iki šios dienos prievolės atsiskaityti už šias paslaugas nevykdo. Todėl atsakovė privalo susimokėti susidariusį įsiskolinimą, nes kitaip būtų pažeisti kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo kaupiamąsias įmokas remontui, interesai. Buto ar kitos patalpos savininko, įskaitant ir atsakovę, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.).
Pažymėtina, jog bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų pasirinktas CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas.
Apeliantės argumentai, jog apeliantės butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos, o laiptinėje nėra radiatorių, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčių už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą, nes atsakovei kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtei priklauso dalis inžinerinės namo įrangos bei bendrojo naudojimo patalpos, o 2010-10-08 patalpų savininkų balsų skaičiavimo komisijos protokolui Nr. 24 (1 t., b. l. 154) atsakovė buvo atleista tik nuo mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kuris šiuo atveju atsakovei nėra skaičiuojamas. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Mokesčiai už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir inžinierinės įrangos priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlygintos ir apeliantės. Nors 2014-11-20 LR Seimas papildė Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį antrąja dalimi, pagal kurią daugiabučio namo gyventojai nemoka už nešildomas namo bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtina, jog jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovo skaičiuojamas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą galėtų būti vertinamas kaip mokestis už nešildomas namo bendrojo naudojimo patalpas.
Apeliantės teiginys, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183.8 punktas nurodo, kad namo administratorius turi susitarti su atsijungusio buto savininku dėl bendrųjų patalpų ir namo inžinerinės įrangos priežiūros, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi nei šių Taisyklių redakcijos, galiojusios iki 2015-01-01 (būtent kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju), nei dabar galiojančiose Taisyklėse nėra tokio 183.8 punkto su tokia nurodyta nuostata.
Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas prejudicinę galią nagrinėjamai byla turinčioje 2012-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-88-264/2012, išnagrinėjęs šių išlaidų priteisimą iš atsakovės už kitą laikotarpį (nuo 2009-04-01 iki 2010-10-01), konstatavo, kad mokesčiai už namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlygintos ir apeliantės. CK 4.82 str. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios nuosavybės išlaikymu. Gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo centrinė šildymo sistema ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai būtų naudojami tinkamai. Dėl to už bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos techninę būklę bei laiku atliekamą jos priežiūrą yra atsakinga ir atsakovė, kaip bendrų daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturtė. Todėl atsakovė, nors ir būdama atsijungusi nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, privalo kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtė rūpintis šia bendrojo šildymo bei karšto vandens tiekimo komunikacijų sistema.
Dėl apeliantės argumento dėl mokesčio kaupiamųjų lėšų remontui. Vadovaujantis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (2007-04-27 įsakymo Nr. A-1492 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymo Nr. A-788 „Dėl Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir kai kurių Kauno miesto savivaldybės valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų bendrosios nuosavybės administravimo klausimais pakeitimo“ pakeitimo“ redakcija, toliau – Nuostatai), 2002-07-01 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir CK 4.84 straipsniu, 2007-11-30 SĮ Panemunės butų ūkio direktoriaus pavaduotojo B. M. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 170–171) buvo apmokestinti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovė, kaupiamosiomis lėšomis stogo remontui po 0,30 Lt / m2.. Ieškovo teigimu, laiptinės, kuriai priklauso atsakovės butas, savininkai 2015-03-01 datai yra sukaupę 1 226,54 Eur (4 235 Lt). Pažymėtina, kad pagal aukščiau paminėtų Nuostatų, kurie 2007 metais jau galiojo, 7.1 punktą Administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. vienašališkai ir be bendraturčių sutikimo. Pagal Nuostatų 8.2 punktą Administratorius privalėjo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus pastatų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus namo naudojimo ir priežiūros, privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, taip pat lėšų poreikį šiems darbams atlikti, nustatyti būtinąjį kaupiamojo mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kaip visiškai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai ir neteisėtai nuo 2007-11-01 iki 2014-12-31 paskaičiuoto 1 884,26 Lt mokesčio kaupiamųjų lėšų remontui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog atsakovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir todėl paliktinas nepakeistu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.