- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-88-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- UAB „Panemunės butų ūkis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Onai Martinaitytei,
dalyvaujant atsakovei J. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panemunės butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos už šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panemunės butų ūkis“ patikslintu ieškiniu (b.l. 102-104) prašė priteisti iš atsakovės J. A. 359,43 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas - 67,00 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą, 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,00 Lt kanceliarinių išlaidų. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pagal sutartį Nr. 53-10-1 ieškovas teikia Kauno m. Petrašiūnų seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas, taip pat teikia daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų - pagrindinių namo laikančiųjų ir kitų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, taip pat nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūros ir administravimo paslaugas. Nors ieškovės butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos, tačiau ji vis vien, remiantis CK 4.82 str. ir 4.86 str. nuostatomis, proporcingai savo daliai, privalo išlaikyti daugiabučiame name esančią bendro naudojimo inžinerinę įrangą bei apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos išlaikymui ir priežiūrai. Tačiau atsakovė už minėtas šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas tinkamai nemoka. Todėl nuo 2009-04-01 iki 2010-10-01 atsakovė įsiskolino ieškovui 359,43 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės J. A. 359,43 Lt skolos už šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą ir bylinėjimosi išlaidas - 67,00 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą, 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 1,00 Lt kanceliarinių išlaidų ieškovui UAB „Panemunės butų ūkis“ bei 10,92 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad už bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos techninę būklę bei laiku atliekamą jos priežiūrą, yra atsakinga ir atsakovė, kaip bendrų daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturtė. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-16 įsakymu Nr. A-4790 UAB „Panemunės butų ūkis“ paskirtas Kauno m. Petrašiūnų seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Pagal minėto įsakymo priedą UAB „Panemunės butų ūkis“ vykdo ir namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučius gyvenamuosius namus negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Todėl atsakovė, nors ir būdama atsijungusi nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, privalo kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtė rūpintis bendrojo naudojimo patalpomis, pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine, centrinio šildymo sistemomis ir kitokia įranga, kuria laikytina ir bendroji šildymo bei karšto vandens tiekimo komunikacijų sistema.
Šalies argumentai
Atsakovė J. A. apeliaciniu skundu (b.l. 124-128) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmesti UAB „Panemunės butų ūkis“ ieškinio dalį dėl centralizuotosios šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos įrenginių priežiūros išlaidų, pripažinti teisėtomis tik tas ieškovo paslaugas, kurios iš tikrųjų buvo suteiktos. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių, neįsigilino į gynybos argumentus, nepaisė atsakovės procedūrinių prašymų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantės butas nuo centralizuotosios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos pagal visus tuo metu galiojusius teisės aktus atjungtas 1998 m. Butas yra kraštinis ir randasi pačiame trijų aukštų namo viršuje. Jam sušildyti reikia apie 40 proc. daugiau energijos negu namo viduryje esantiems butams. Visą tą laiką atsakovė apmoka už savus pinigus įsirengtos autonominio šildymo sistemos priežiūros ir eksploatacijos išlaidas bei savo lėšomis šildo namo bendrojo naudojimo patalpas - 17 m² laiptinės, taip pat padengia 4,1-4,8 proc. visų namo šilumos nuostolių. Nuo 2006 m. AB „Kauno energija“ ir UAB „Panemunės butų ūkis“ į atsiskaitymo lapelius pradėjo rašyti karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūros mokesčius, nustatytus pagal sunkiai suvokiamą metodiką. Vieninteliai (duomenys neskelbtini) namo bendrieji šildymo įrenginiai - radiatoriai laiptinėse - atjungti jau prieš 30 metų. Tad bandymas priversti ieškovę atsilyginti už nesuteiktas paslaugas prieštarauja ne tik įstatymams, bet ir sveikam protui bei sąžiningumo principams. Ieškovo atstovė juristė I. G. net du kartus nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau I. G. nebuvo už tai nubausta. Teisėja suprantamai nepaaiškino atsakovei J. A., kad ji galinti nesutikti, jog byla būtų tęsiama už akių, o teismas tada turi palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas privalo ginti silpnesniąją bylos šalį ir viešąjį interesą. Atsakovė atskyrė savo butą nuo šilumos tinklų, nes nenorėjo būti našta valstybei, neketino prašyti socialinių pašalpų. Kauno m. apylinkės teismui patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, tokia nutartis labai pablogina J. A. galimybes naudotis įstatymų numatytomis asmens teisėmis ir laisvėmis (šiuo atveju - pigiau ir racionaliau, atsižvelgus į šeimos biudžetą, šildyti savo butą, gamintis karštą vandenį). Teisinėje valstybėje pirmiausia turi būti žmogaus, o ne siauri pelno siekiančios monopolinės įmonės interesai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Panemunės butų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 133-134) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad už bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos techninę būklę bei laiku atliekamą jos priežiūrą, yra atsakinga ir atsakovė, kaip bendrų daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių bendraturtė. Todėl atsakovė, nors ir būdama atsijungusi nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos privalo kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtė rūpintis šia bendrojo šildymo bei karšto vandens tiekimo komunikacijų sistema. Kadangi bendrojo naudojimo objektų priežiūrą teisėtai vykdė paskirtas administratorius UAB „Panemunės butu ūkis“ ir jis turi teisę reikalauti, kad atsakovė atliktų teisinę pareigą išlaikyti bendrąsias šildymo bei karšto vandens sistemų komunikacijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kuriai priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos ir šildomas kitokiu būdu, įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą.
Bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų pasirinktas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-16 įsakymu Nr. A-4790 „Panemunės butų ūkis“ paskirtas Kauno m. Petrašiūnų seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi (b.l. 39), kuriam pagal minėto įsakymo Nr. A-4790 priedą Kauno savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“ buvo paskirta vykdyti ir namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (b l. 40-43). 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4808 Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ pertvarkyta į UAB „Panemunės butų ūkis“. Ieškovas yra Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ teisių ir pareigų perėmėjas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantės butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos, o laiptinėje nėra radiatorių, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mokesčiui, dėl kurių kilęs ginčas. Nesvarbu, kokiu būdu šildomos bendraturčiui priklausančios patalpos. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog bendroje laiptinėje atjungti radiatoriai ir ji nešildoma, neįrodo atsijungimo teisėtumo, nes atlikus šiuos darbus būtina gauti Valstybinės energetikos šilumos įrenginių techninės būklės aktą-pažymą bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti kitus dokumentus, o dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui.
Mokesčiai už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir inžinierinės įrangos priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlygintos ir apeliantės J. A.. Nors apeliantė teigia, kad namo laiptinė nėra šildoma, tačiau vien ta aplinkybė nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos, apeliantė teisės vėl prisijungti prie bendros gyvenamojo namo šildymo sistemos nepraradusi. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams.
Apeliantės argumentai, kad karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūros mokesčiai nustatyti pagal sunkiai suvokiamą metodiką neatitinka tikrovės. Iš byloje esančio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus , kuri yra ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo neteismine tvarka nagrinėjanti institucija (Šilumos ūkio 21 str. 1 d. 1 p.) rašto ( b. l. 86) matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra apeliantės butas, taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildymo kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, numatytas 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41, pagal kurį skaičiuojamas mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą, kuris yra vienodas visiems pastate esantiems atsijungusiems vartotojams. Atsakovė neįrodinėjo, kad bendraturčiai yra atlikę namo energetinį auditą ar su ieškove yra sudarytas susitarimas dėl šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo. Ieškovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, ginčijamą skolą, nurodytą apyvartos žiniaraštyje už 2009-04-01 – 2010-09-30 laikotarpį, kurią sudaro kasmėnesinės įmokos (b. l. 15), apskaičiavo remdamasis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2005-03-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-788 ( 2009-12-15 įsakymo Nr. A-4671 redakcija) 9. 3 p. proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, atitinka 2010-07-23 Kauno miesto Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T- 463 nustatytus maksimalius priežiūros tarifus. Pagal paminėtų administravimo nuostatų 8. 5 p. administratorius privalo, patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos raštu pateikti paaiškinimus dėl jiems apskaičiuotų įmokų, jų skaičiavimo tvarkos, duomenis, pagal kuriuos šios įmokos apskaičiuojamos. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi raštu į ieškovą šiuo klausimu. Byloje pateikti 2010-10-12 ieškovo raštas bei daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų balsų skaičiavimo komisijos 2010-10-08 protokolo ( b. l. 25-26) išvada dėl namo gyventojų apklausos dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų nešildymą neskaičiavimo atsakovei nagrinėjamu atveju įtakos neturi, nes tvarka už ginčijamu laikotarpiu apskaičiuotą skolą nebuvo pakeista.
Apeliantės argumentai, jog neatvykus ieškovo atstovei du kartus į teismo posėdį, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, atmestinas, nes apeliantė dalyvavo teismo posėdyje, prašė bylą nagrinėti iš esmės ( b. l. 118), todėl ieškovo atstovo neatvykimas nebuvo kliūtimi teismui išspręsti bylą iš esmės, nes teismo pareiga teisingai išnagrinėti bylą, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2, 7, 8 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.