- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-27-350/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31775-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- A. Z.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas E. T. priklausantis automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 46 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 22 val. 55 min. jam buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas, 23 val. 15 min. – 1,98 promilės girtumas).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, sušvelninant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi – tai įgalino teismą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodydamas, kad jo gailėjimasis yra formalus, tačiau nuteistasis mano, jog nuoširdus gailėjimasis yra kiekvieno asmens individualus dalykas. Įstatymų leidėjas numato nuoširdų gailėjimąsi dėl konkretaus nusikaltimo, kurį nagrinėja teismas. Tai nesiejama su buvusiomis nusikalstamomis veikomis ar administraciniais nusižengimais. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pripažinus šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelninama.
2.2. Teismo išvada, kad nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą, yra klaidinga. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinį darbą, faktinę šeimą, finansinių įsipareigojimų. Paskyrus realią bausmę, nebegalės rūpintis šeima, vykdyti savo finansinių įsipareigojimų UAB „F“ ir UAB „T“. Atsižvelgiant į visa tai, teismas turėjo sudaryti galimybę permąstyti savo netinkamą elgesį, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Jam galėtų būti paskirta intensyvi priežiūra, todėl jo elgesys galėtų būti kontroliuojamas, nors ir be to pasižada nebenusikalsti. Pripažįsta, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo ir tai tikrai turės įtakos jo tolimesniam elgesiui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Šiuo atveju buvo įvertinta tai, jog A. Z., žinodamas, kad jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei kad apskritai jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, ne tik vairavo kelių transporto priemonę, bet tai jis darė ir būdamas neblaivus. Be to, jis nemoka administracinių baudų, paskirtų už pažeidimus transporto srityje, nors dirba ir finansines galimybes tam turi. Taigi, toks A. Z. elgesys nėra atsitiktinis, priešingai, yra sistemingas, kas rodo, kad pastarasis visiškai nekritiškas savo elgesiui, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog jis tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir teismas tai turėjo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paskirti švelnesnę bausmė, yra nepagrįstas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nepadarė bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo. Nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo metu, būdamas baustas administracine tvarka. Jo padaryta veika yra ypatingai pavojinga visuomenei, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Z. nesuprato anksčiau jam skirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, sumenkino teismo jam išreikštą pasitikėjimą, todėl nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina per griežta, o jos atidėti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme, prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nuteistasis prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
6. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir prašymo sušvelninti bausmę
7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.
8. Teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-49-976/2020 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą nepripažinti, kad A. Z. atžvilgiu egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodė, jog jo gailėjimasis dėl nusikaltimo yra formalus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiais argumentais.
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Z. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už analogišką nusikaltimą (t. 1, b. l. 142-148), taip pat jis 2022 m. rugpjūčio 20 d. vairavo automobilį, nors minėtu nuosprendžiu jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d., nemoka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų baudų (t. 2, b. l. 23-25). Be to, kaip matyti iš A. Z. ir E. T. parodymų, nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį – įgijo ir lizingo įmokas už jį mokėjo būtent nuteistasis, kas leidžia vertinti, kad jis planavo vairuoti šią transporto priemonę, nors neturi tam teisės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei A. Z. nustatytą girtumo laipsnį (1,98 promilės), akivaizdu, kad apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, nekeičia gyvenimo būdo, netgi priešingai – turi susiformavusį niekinamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nes, būdamas neblaivus ir akivaizdžiai tą suvokdamas, ir toliau vairuoja transporto priemones, o nuteistojo apeliaciniame skunde deklaruojamas nuoširdus gailėjimasis dėl nusikaltimo šiuo atveju rodo tik tai, kad A. Z. siekia sušvelninti savo padėtį baudžiamąją atsakomybę, suvokdamas, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, o ne tai, kad jis išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų ir ateityje jų nebedarys.
11. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
12. Nuteistasis taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai yra iš esmės pagrindinis kriterijus, lemiantis išvadą, kad bus/ nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas šios bausmės vykdymo, tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Teismas nustatė, kad A. Z. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, taip pat akcentavo, jog nuteistasis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nurodė įsigijęs automobilį ir už jį mokėjęs įmokas; už analogišką nusikaltimą skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir jis nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio teigiamos korekcijos.
15. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad priimant sprendimą netaikyti A. Z. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, buvo tinkamai įvertintos visos šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Visi pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai iš esmės eliminuoja BK 75 straipsnio taikymo galimybę ir tokios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis turi darbą, faktinę šeimą, finansinių įsipareigojimų ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Svarbu ir tai, jog, nors apeliantas deklaruoja pradėjęs gydytis nuo alkoholizmo, tačiau iš Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad jis šioje įstaigoje lankosi nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.13), tačiau tai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui ir nuostatoms neturėjo, o suvokdamas, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nuteistasis nesiėmė jokių aktyvesnių priemonių šios problemos sprendimui. Taigi, A. Z. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.