Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2197-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-09
Bylos Nr.: e2A-2197-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28480-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: UAB „LBR OIL“
Atsakovas: UAB „Vaisvija“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinės bylos Nr. e2A-2197-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28480-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaisvija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2710-819/2021 pagal ieškovės UAB „LBR OIL“ ieškinį atsakovei UAB „Vaisvija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „LBR OIL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vaisvija“ 17 000 Eur skolą, 13 Eur banko komisinį mokestį už tarptautinį pavedimą, 483,45 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė UAB „Vaisvija“ kreipėsi į ieškovę su prašymu pervesti 17 000 Eur už atsakovę įmonei Borovnica Klub pagal 2020 m. gegužės 18 d. sąskaitą už braškes. Atsakovė įsipareigojo nurodytą sumą ieškovei grąžinti iki 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė įvykdė atsakovės prašymą ir pervedė 17 000 Eur atsakovės nurodytai įmonei, tačiau atsakovė iki šiol skolos ieškovei negrąžino. Atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai suteikė tarpininkavimo paslaugas dėl prekių pirkimo–pardavimo tarp Serbijos įmonės ir atsakovės, tačiau tarpininkavimo klausimas nėra susijęs su atsakovės pareiga grąžinti skolą. Tarp šalių buvo susiklostę draugiški santykiai, nes atsakovė parduodavo palankesnėmis kainomis vaisius ir daržoves ieškovės direktoriaus sūnui V. N., kuris dar tik pradėjęs prekybos verslą, ieškovė atsakovės prašymu nurodydavo kontaktus tiekėjų, kurie prekiaudavo kokybiškais vaisiais ir daržovėmis. Atsakovės darbuotojas A. G. turėjo kalbos barjerą, todėl V. N. jam padėdavo susikalbėti su tiekėjais (anglų kalba), perduodamas jo prašomą informaciją ar dokumentus. Ieškovė nėra atsakinga už kitų importuotų prekių kiekį, dokumentų sutvarkymą. Ieškovė niekada neteikė atsakovei tarpininkavimo paslaugų ir nebuvo įsipareigojusi parengti dokumentų Lietuvos Respublikos veterinarijos ir maisto tarnybai. Atsakovė pati sprendė, iš kur, kokias prekes importuoti, rūpinosi transportu, dokumentais bei kitais klausimais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Vaisvija“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2020 m. gegužės mėn. pateikė atsakovės UAB „Vaisvija“ vadovės ir akcininkės A. G. sutuoktiniui A. G., kuris taip pat yra UAB „Vaisvija“ pardavimų vadovas, pasiūlymą iš Serbijos įmonės Borovnica Klub įsigyti braškių. 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė „Viber“ ir „WhatsApp“ programėlėmis pateikė informaciją apie braškes, jų kainą, jų kiekius, pakavimą, gabenimą ir tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 18 d., ieškovės surasta Serbijos įmonė išrašė UAB „Vaisvija“ sąskaitą už 17 000 kg šviežių braškių 17 000 Eur sumai. UAB „Vaisvija“ pateikė ieškovei prašymą apmokėti šią sąskaitą ir įsipareigojo apmokėti ieškovei 17 000 Eur sumą. Ieškovė pervedė 17 000 Eur sumą, tačiau Serbijos įmonė prekių nepristatė. 2020 m. birželio 23 d. UAB „Vaisvija“ darbuotojas A. G. iš įmonės kasos išėmė 17 000 Eur sumą, skirtą atsiskaityti su ieškove. 2020 m. birželio 24 d. su ieškove buvo bendraujama dėl pinigų perdavimo. 14 500 Eur sumą ieškovei grąžino A. G., kuris (duomenis neskelbtini) mirė, o likusią 2 500 Eur sumą perdavė UAB „Vaisvija“ vadovė A. G. 2020 m. birželio 26 d. su atsakove taip pat buvo tariamasi dėl šilauogių. 2020 m. birželio 29–30 d. ieškovė pasiūlė iš Serbijos įmonės įsigyti šilauogių bei vyšnių, siūlė kainas, pakuotes, kiekius. UAB „Vaisvija“ sutiko su pasiūlymu, todėl 2020 m. liepos 1 d. šilauogės ir vyšnios buvo pradėtos transportuoti ir 2020 m. liepos 2 d. buvo atvežtos, tačiau kilo problemų dėl dokumentų. Lietuvos Respublikos veterinarijos ir maisto tarnyba atmetė prašymus dėl prekių kontrolės su sertifikatais dėl netinkamų dokumentų. 2020 m. liepos 9 d. atsakovė per ieškovę išsiuntė Serbijos įmonei pranešimą, kad dėl nepristatytų dokumentų prekės yra grąžinamos, tačiau Serbijos įmonė atsisakė priimti prekes ir prekės 2020 m. liepos 16 d. vėl buvo atvežtos į Lietuvą. Dėl trūkusio svorio ir netinkamos kokybės buvo realizuota tik maža dalis prekių. Akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, kadangi ieškovė veikė, kaip tarpininkė tarp jos ir Serbijos įmonės dėl prekių pirkimo–pardavimo. Visas komunikavimas su Serbijos įmone vyko tik per ieškovę. Atsakovė dėl netinkamai teiktų tarpininkavimo paslaugų patyrė 14 500 Eur nuostolį. Kadangi ieškovė savo sąskaita ir rizika netinkamai vykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį, neužtikrino tinkamo prekių kiekio bei dokumentacijos pateikimo atsakovei, padarė atsakovei nuostolį, ieškinys negali būti tenkintas, juolab, 17 000 Eur suma ieškovei jau buvo sumokėta. Aplinkybė, kad ieškovė, gavusi 17 000 Eur sumą, neišrašė kasos pajamų orderio, nereiškia, kad skola negrąžinta. A. G. anglų kalbos barjero neturėjo, o ieškovė, neišrašydama kasos pajamų orderio, pasinaudojo sunkia jo sveikatos būkle. Serbijos įmonės atstovai nekalbėjo anglų ir rusų kalba, todėl tarpininkavo ieškovės atstovai. Ieškovė pradėjo reikalauti sumokėti skolą tik po A. G. mirties, žinodama, kad betarpiškai pinigus ieškovei perdavęs asmuo negalės to paliudyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovės UAB „LBR OIL“ naudai iš atsakovės UAB „Vaisvija“ 17 000 Eur skolą, 13 Eur banko komisinį mokestį, 483,45 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 404,23 Eur sumos nuo 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 92,22 Eur sumos nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 613,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 18 d. Serbijos įmonė Borovnica Klub išrašė atsakovei UAB „Vaisvija“ sąskaitą 17 000 Eur sumai už 17 000 kg šviežių braškių pirkimą. Sąskaita atsakovei buvo išrašyta derybų su Serbijos įmone dėl braškių iš Serbijos pirkimo metu, kuriose atsakovė dalyvavo per ieškovės sūnų V. N., padėjusį atsakovės atstovams susikalbėti su Serbijos įmonės atstovais. Apie Serbijos įmonę, jos parduodamas braškes atsakovei tapo žinoma per ieškovę, tačiau neįrodyta, kad atsakovės santykiuose su Serbijos įmone dėl braškių pirkimo ieškovė dalyvavo sutarties ar kitokiu teisiniu pagrindu. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą, kuriuo paprašė pervesti 17 000 Eur Serbijos įmonei už atsakovę pagal 2020 m. gegužės 18 d. sąskaitą už braškes. Prašyme atsakovė taip pat įsipareigojo grąžinti 17 000 Eur sumą ieškovei iki 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo Serbijos įmonei 17 000 Eur, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimas atliekamas už atsakovę pagal Serbijos įmonės 2020 m. gegužės 18 d. išrašytą sąskaitą.

5. Teismas konstatavo, kad pagal Serbijos įmonės išrašytą sąskaitą pinginę prievolę sumokėti 17 000 Eur sumą, kilusią iš braškių pirkimo teisinių santykių, susiformavusių tarp atsakovės ir Serbijos įmonės, pagrindu, turėjo atsakovė. Ieškovė atsakovės piniginę prievolę Serbijos įmonei pagal sąskaitą įvykdė ne be atsakovės žinios, bet atsakovės prašymu. Teismo vertinimu, nors pagal CK 6.101 str. ieškovės įvykdymas prievolės už atsakovę, t. y. ieškovei už atsakovę Serbijos įmonei sumokėjus 17 000 Eur sumą pagal sąskaitą, yra įstatyminis reikalavimo teisės perėjimo pagrindas, tačiau tarp ieškovės ir atsakovės laisva valia buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl ieškovės prievolės įvykdymo už atsakovę, kuri įsipareigojo piniginę prievolę pagal ieškovei perėjusią reikalavimo teisę į 17 000 Eur sumą įvykdyti iki 2020 m. gegužės 21 d.

6. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes 17 000 Eur sumos ieškovė nebuvo perdavusi atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad pinigų perdavimas yra būtina sąlyga paskolos teisiniams santykiams kilti. Tiek 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės prašymas ieškovei, tiek ieškovės 2020 m. gegužės 18 d. mokėjimo pavedimas Serbijos įmonei, paskirtyje nurodant, kad tai mokėjimas už atsakovę pagal sąskaitą, patvirtina atsakovės prievolės Serbijos įmonei įvykdymą ieškovės už atsakovę CK 6.50 str. nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovę 17 000 Eur sumai.

7. Teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog atsakovė grąžino ieškovei 17 000 Eur sumą iki 2020 m. gegužės 21 d. ar po šios datos. Atsakovės darbuotojui A. G. 2020 m. birželio 23 d. kasos išlaidų orderio pagrindu buvo išduoti 17 000 Eur, turint tikslą atsiskaityti su ieškove, tačiau neįrodyta, kad nurodyta suma buvo perduota ieškovei. Lėšų judėjimas ieškovės banko sąskaitose ir kasoje laikotarpiu iki 2021 m. sausio 31 d. neįrodė, kad į ieškovės sąskaitą šiuo laikotarpiu įnešti pinigai yra pinigai, kuriuos atsakovė grąžino ieškovei pagal 2020 m. gegužės 18 d. susitarimą. Atsakovės vadovės paaiškinimus, kad atsakovės darbuotojas A. G. perdavė ieškovei 14 500 Eur, o ji pati perdavė ieškovei per ieškovės vadovo sūnų V. N. 2 500 Eur, nelaikė pakankamais, patikimais, išsamiais, nuosekliais įrodymais, nes kitų įrodymų atsakovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nebuvo pateikta. Atsakovės vadovė bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių apie pinigų perdavimą ieškovei (laiko, vietos, sumų, pinigų perdavimo aplinkybių, kt.). Liudytoju byloje apklaustas V. N. neigė pinigų, skirtų ieškovei, gavimo iš atsakovės atstovų faktą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie A. G. pateiktus pranešimus atsakovei apie tai, kur jis panaudojo jam 2020 m. birželio 23 d. kasos išlaidų orderiu išmokėtą 17 000 Eur sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, turėjo pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kurie surašomi į avanso apyskaitas (9 punktas). Tai atskaitingas asmuo turėjo daryti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Teismo vertinimu, įrodymai apie A. G. mirties laiką ir mirties priežastį nepatvirtina, kad būtent jo liga kaip nors nulėmė pareigos grąžinti pinigines lėšas atsakovei neįvykdymą, juolab, atsakovės atstovė nurodė, jog liga A. G. buvo diagnozuota 2020 m. birželio mėn., o paūmėjo 2020 m. rugsėjo mėn.

9. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad atsakovė 2020 m. liepos 30 d. elektroniniu laišku prašė ieškovės išduoti kasos pajamų išlaidų orderį 17 000 Eur sumai, tačiau ieškovė į šį prašymą nesureagavo. Teismas nurodė, kad neįrodyta, jog ieškovė būtų išdavusi pakvitavimą, liudijantį, jog atsakovė įvykdė jai tenkančią 17 000 Eur piniginę prievolę pagal 2020 m. gegužės 18 d. susitarimą, todėl įrodinėti, kad prievolė buvo įvykdyta, tenka tai teigiančiam asmeniui – atsakovei. Atsakovė neįrodė, kad grąžino ieškovei 17 000 Eur sumą, todėl teismas nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 17 000 Eur skolą ieškovės naudai.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiformavo tarp dviejų juridinių asmenų, veikiančių verslo srityje, kurie paprastai turi patirties teisiniuose santykiuose. Atsakovės nurodytą, kaip pasirinktą piniginės prievolės vykdymą, atsakovės atstovams grąžinant dideles pinigų sumas ieškovei, tokių ūkinių operacijų jų atlikimo metu nepaprašant ieškovės įforminti įstatymo nustatyta tvarka, teismas vertino, kaip veikimą savo rizika ir atsakomybe, jog kilus ginčui atsakovei teks negalimumo tokią aplinkybę pagrįsti įrodymais pasekmės. Tokios rizikos ir atsakomybės nešalina ir atsakovės įrodymais nepagrįstos aplinkybės, kad ieškovė sąmoningai neišdavė kasos pajamų orderio atsakovei, nors atsakovė to prašė. Atsakovė neįrodė, kad jai ar jos atstovams buvo kliudoma pasinaudoti teise sustabdyti prievolės vykdymą, ieškovei nesutinkant išduoti pakvitavimą pinigų perdavimo–priėmimo momentu, o tai tik patvirtino teismo įsitikinimą dėl pačios atsakovės prisiimtos rizikos ir atsakomybės dėl negalimumo šią aplinkybę pagrįsti įrodymais.

11. Teismas sprendė, kad atsakovė taip pat turi atlyginti ieškovei 13 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo, kaip banko komisinį mokestį, atlikdama tarptautinį mokėjimą Serbijos įmonei.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė 17 000 Eur sumą turėjo grąžinti ieškovei iki 2020 m. gegužės 21 d., tačiau šios pareigos nevykdė, todėl už vėlavimą įvykdyti prievolę 2020 m. gegužės 21 d.–2020 m. lapkričio 10 d. (173 dienas) laikotarpiu privalo sumokėti 483,45 Eur palūkanų.

13. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 404,23 Eur sumos (17 000 Eur skola, 13 Eur banko komisinis mokestis, 391,23 Eur palūkanos) nuo teismo įsakymo priėmimo 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o nuo priteistos 92,22 Eur sumos (likusi palūkanų dalis) – nuo ieškinio priėmimo 2020 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl tarpininkavimo teisinių santykių, perkant vaisius iš Serbijos įmonės, tarp šalių egzistavimo, neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui. Neįrodyta, kad tarp šalių buvo susiformavę tarpininkavimo teisiniai santykiai, jų pobūdis, apimtis. Tarpininkavimo santykiai, jeigu jie šalis ir siejo, negali būti siejami su atsakovės pareiga grąžinti ieškovei jos už atsakovę Serbijos įmonei sumokėtą 17 000 Eur pagal 2020 m. gegužės 18 d. susitarimą. Nors atsakovė teigė, kad braškės, už kurias ieškovė sumokėjo Serbijos įmonei 17 000 Eur pagal 2020 m. gegužės 18 d. susitarimą, taip ir nebuvo atvežtos į Lietuvą, o vėliau iš Serbijos įmonės atsakovės pirktos uogos ir vaisiai negalėjo būti pardavinėjami Lietuvos Respublikoje dėl juos lydinčių dokumentų trūkumų, jokių priešinių materialinių teisinių reikalavimų (pvz., dėl nuostolių atlyginimo) šioje byloje ieškovei atsakovė, teigdama, kad už santykius su Serbijos įmone tarpininkavimo sutarties pagrindu buvo atsakinga ieškovė, nereiškė. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo kitokie teisiniai santykiai (pvz., priešpriešinių reikalavimų įskaitymas), kurių pagrindu jos 17 000 Eur piniginė prievolė ieškovei pagal 2020 m. gegužės 18 d. susitarimą ieškovei pasibaigė. Teismas nusprendė dėl atsakovės argumentų apie šalių tarpininkavimo santykius plačiau nepasisakyti, įvertindamas ir tai, kad pagal šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus santykiuose dėl vaisių ir uogų pirkimo iš Serbijos dalyvavo Serbijos įmonė, kuri šioje byloje nėra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CK 6.37–6.38 str., 6.50 str., 6.57 str., 6.63 str., 6.65 str., 6.101 str., 6.123 str., 6.156 str., 6.213 str., 6.189 str., 6.210 str., 6.870 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Vaisvija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes juo buvo sudaryta galimybė ieškovei nesąžiningai pasinaudoti nepalankiai atsakovei susiklosčiusia padėtimi, t. y. atsakovės atstovo A. G. dėl sunkios ligos negauto pakvitavimo apie atsiskaitymą ir nedelsiant po jo mirties pirminio pinigus perdavusio asmens liudijimo negalimumo. Aplinkybę, kad su ieškove buvo atsiskaityta, patvirtina: 1) atsakovės 2020 m. birželio 23 d. kasos išlaidų orderis, kuriuo išimta tiksli ieškovei mokėtina suma, taip pat konkrečiai įvardijant, kad suma skirta atsiskaityti su ieškove; 2) šalių atstovų komunikacija, kurioje nedviprasmiškai yra susitariama dėl susitikimų laiko lėšoms perduoti (2020 m. birželio 24 d., liepos 2 d. komunikacija, tarpusavio praktikos patvirtinimui – 2020 m. liepos 31 d. komunikacija); 3) atsakovės 2020 m. liepos 30 d. siųstas elektroninis laiškas, kuriuo reikalaujama išduoti pakvitavimą apie gautas lėšas; 4) atsakovės vadovės paaiškinimai, kuriais patvirtintas lėšų perdavimo faktas; 5) aplinkybė, kad ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl tariamos skolos grąžinimo, o tik nesąžiningai, pasinaudodama lėšas perdavusio asmens mirtimi, vos po savaitės kreipėsi tiesiogiai į teismą, bandydama lėšas atgauti antrą kartą. Teismas ignoravo tarp šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius ir jų kvalifikavimą. CK 6.50 str. 3 d. numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Net ir tokiu atveju CK 6.107 str. 1 d. numato, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškovei tarsi įvykdžius prievolę už atsakovę ir atsistojus Serbijos įmonės vietoje, atsakovė ieškovei gali atsisakyti mokėti tais pačiais pagrindais, kaip ir pirminio kreditoriaus atžvilgiu, t. y. jei prekės nebuvo pristatytos, ar nekokybiškos. Tarp šalių susiklostė ir specifiniai tarpininkavimo klausimai. Nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau faktinė situacija patvirtina, kad braškių pristatymas iš Serbijos vyko ieškovės iniciatyva, ieškovei viską organizuojant ir bendraujant su tiekėju. Atsakovė su Serbijos įmone neturėjo jokio kontakto, nes viską organizavo ieškovė. Tarp šalių sudarytas susitarimas įformintas, kaip prašymas apmokėti už atsakovei išrašytą sąskaitą, faktiškai reiškė atsakovės atsiskaitymą su ieškove už tarpininkavimo paslaugas. Atlygis už tarpininkavimą buvo galimybė ieškovei (jos vadovo sūnui) prekiauti į Lietuvą pristatyta produkcija, ją iš atsakovės gaunant už savikainą, nes pati ieškovė importuoti prekių į Lietuvą savarankiškai negalėjo. Atsakovė, kaip paslaugos iš ieškovės gavėja, negavo iš ieškovės tinkamos tarpininkavimo paslaugos, nes atsakovė braškių už 17 000 Eur sumą negavo, o šilauogių ir vyšnių pagal kitą sąskaitą buvo vežama bendrai 10 126, 80 Eur sumai, nors realiai buvo atvežta dar mažiau. Kilusios problemos dėl dokumentacijos nebuvimo ir Serbijos įmonės atsisakymas priimti prekes atgal sąlygojo nesavalaikį prekių patiekimą į rinką ir realizavimą, todėl didžioji dalis prekių buvo priverstinai nurašyta, kaip sugedusios. Ieškovė taip pat neužtikrino tinkamos komunikacijos su Serbijos įmone, kad prekės būtų priimtos atgal, nors pati rengė pretenzijas šiai įmonei. Atsakovė realizavo tik 531,51 kg šilauogių ir 1 008,1 kg vyšnių, o tai sudaro maždaug apie 2 500 Eur bendrą sumą, nors ieškovei buvo sumokėta 17 000 Eur suma. Akivaizdu, kad atsakovė patyrė 14 500 Eur nuostolį. Ieškovė savo sąskaita ir rizika netinkamai vykdė tarpininkavimo paslaugų sutartį, neužtikrino tinkamo prekių kiekio bei dokumentacijos pateikimo atsakovei, sukėlė atsakovei reikšmingą nuostolį, todėl ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas (CK 6.50 str., 6.107 str., 6.665 str., 6.716–6.717 str., 6.720 str., 6.724 str.).

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „LBR OIL“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, nes nurodoma, jog atsakovė yra atsiskaičiusi, tačiau tarpininkavimo paslaugos nėra gavusi, todėl net ir neprivalėtų atsiskaityti. Apeliantė nurodė, kad 2020 m. birželio 24 d. perdavė ieškovei (neaiškią) pinigų sumą, nors šilauogių ir vyšnių organizavimas vyko tik 2020 m. liepos 16 d., t. y. pagal apeliantės logiką, apeliantė atsiskaitė anksčiau nei gavo prekes. Apeliantės argumentai dėl tarpininkavimo teisinių santykių yra visiškai nepagrįsti, nes šios aplinkybės nėra susijusios su atsakovės pareiga grąžinti 17 000 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo Serbijos įmonei atsakovės interesais. Ieškovė jokių tarpininkavimo paslaugų atsakovei niekada neteikė. Tiesioginis kontaktus su tiekėjais turėjo atsakovės darbuotojas A. G., kuris pasirūpindavo transportu. Atsakovė pati sprendė, iš kur, kokias prekes importuoti, rūpinosi transportu, dokumentais bei kitais klausimais. Ieškovė padėjo atsakovei tik susikalbėti su tiekėjais užsienio kalba ir nurodydavo kontaktus tiekėjų, kurie prekiaudavo kokybiškais vaisiais bei daržovėmis, o atsakovė parduodavo palankesnėmis kainomis vaisius ir daržoves UAB „LBR OIL“ direktoriaus sūnui V. N., kuris nuo 2020 m. vasario 10 d. dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, siekiant vystyti neseniai pradėtą mažmeninę prekybą vaisiais bei daržovėmis. Atsakovė jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė, todėl tai tik patvirtina apeliantės argumentų nepagrįstumą. Atsakovės vadovė konkrečiai ir logiškai nepaaiškino, kodėl po 2020 m. birželio 23 d., t. y. pinigų iš atsakovės sąskaitos išėmimo, 2020 m. birželio 24 d., 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 31 d. tarp šalių vyko komunikacija, tačiau pinigai taip ir nebuvo perduoti ieškovei, o buvo laikomi pas atsakovės darbuotoją ir kodėl buvo daromi daliniai mokėjimai. Byloje esančios ieškovės kasos knygos už 2020 m. birželio 1 d.–2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį ir bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Ieškovė savo vardu 2020 m. balandžio mėn. buvo užsakiusi braškes atsakovei, už kurias atsakovė sumokėjo 8 598,26 Eur 2020 m. liepos 8 d. pavedimu. Atsakovės nurodytomis datomis jokių atsiskaitymų su ieškove dėl 17 000 Eur negalėjo atlikti, kadangi atsakovė dar nebuvo atsiskaičiusi už 12 920 kg braškes pagal 2020 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą. Jei atsakovė būtų perdavusi 17 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, tai ieškovė būtų privalėjusi apie tai pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 str. Atsakovė nepateikė į bylą kasos pajamų orderio, pinigų priėmimo kvito, atskaitingo asmens avanso apyskaitos, kurie patvirtintų, kad su ieškove buvo atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje kilo ginčas dėl 17 000 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovės interesais prekių tiekėjui, grąžinimo ieškovei.

19. Pagal CK 1.71 str. 1 d. sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

20. CK 6.101 str. 4 d. nurodyti atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.101 str. 4 d. įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 str. 3 d., pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

21. Pagal CK 6.50 str. 1 d. prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. CK 6.50 str. 2 d. nurodyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 str. 1 d. nustatytą atvejį, t. y. jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. CK 6.50 str. 3 d. nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).

22. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, tačiau pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

23. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

24. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog atsakovė negrąžino ieškovei 17 000 Eur sumos, kurią ieškovė, atsakovės prašymu, sumokėjo Serbijos įmonei už prekes. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. prašymu prašė ieškovės sumokėti Serbijos įmonei 17 000 Eur už prekes (braškes) pagal Serbijos įmonės atsakovei išrašytą sąskaitą ir įsipareigojo 17 000 Eur sumą grąžinti ieškovei iki 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gegužės 18 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu ieškovė sumokėjo Serbijos įmonei 17 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama už atsakovę pagal Serbijos įmonės atsakovei išrašytą sąskaitą už braškes. Vadinasi, 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė atsakovės prašymu įvykdė atsakovės prievolę trečiajam asmeniui, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę 17 000 Eur sumai, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2020 m. gegužės 21 d.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati apeliantė turėjo būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, t. y. 17 000 Eur sumos sumokėjimą ieškovei, nes, turėdama tokius įrodymus, ji galėtų įrodyti prievolės pasibaigimo faktą, tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina 17 000 Eur sumos sumokėjimo ieškovei nei 2020 m. gegužės 21 d., nei vėliau. Aplinkybė, kad 2020 m. birželio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, kasos išlaidų orderio pagrindu atsakovės darbuotojui A. G. buvo išduota 17 000 Eur suma, savaime nepatvirtina, jog pinigai realiai buvo perduoti ieškovei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p. nurodyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, turėjo pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kurie surašomi į avanso apyskaitas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės darbuotojas, kuriam buvo perduota 17 000 Eur suma, pateikė įmonės buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymus. Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojas, turėjęs perduoti ieškovei 17 000 Eur sumą, nuo 2020 m. birželio mėn. (ligos diagnozavimo) sirgo ir mirė (duomenis neskelbtini), nepatvirtina, jog tai galėjo turėti įtakos pinigų perdavimui ieškovei. Atsakovė įrodinėjo, kad atsakovės darbuotojui liga paūmėjo 2020 m. rugsėjo mėn., todėl neaišku, kaip darbuotojo liga sutrukdė atsakovei sumokėti ieškovei 17 000 Eur sumą iki 2020 m. gegužės 21 d., ar tuo labiau 2020 m. birželio 24 d. ir 2020 m. liepos 2 d., t. y. apeliantės nurodytu pinigų perdavimo momentu. Apeliantė nenurodė konkrečių ir įrodymais pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl dar iki 2020 m. gegužės 21 d. turėjusi būti įvykdyta prievolė buvo vykdoma ne sutartu terminu ir ne iš karto, t. y. perduodant visą sumą, o ne po daugiau nei po mėnesio ir dalimis. Apeliantės nurodytas šalių atstovų 2020 m. birželio 24 d. ir 2020 m. liepos 2 d. elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina, jog buvo tariamasi dėl 17 000 Eur sumos grąžinimo, nes susirašinėjime nėra duomenų, kad atsakovės atstovas siekė perduoti ieškovei 17 000 Eur sumą, kurią ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. sumokėjo už atsakovę Serbijos įmonei už prekes (braškes). Ieškovės sąskaitų, esančių bankuose, išrašuose už 2020 m. birželio 23 d.–2020 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį, taip pat kasos knygoje už 2020 m. birželio 1 d.–2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį nenurodyta, jog apeliantės nurodytais laikotarpiais ieškovei buvo sumokėta 17 000 Eur suma. Ieškovė ginčijo, kad gavo iš atsakovės jos nurodytomis aplinkybėmis 17 000 Eur sumą, todėl vien atsakovės vadovės paaiškinimai dėl lėšų perdavimo ieškovei ar su ieškove susijusiems asmenims savaime nepatvirtina lėšų perdavimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 5 p. nurodyta, kad kasos kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai užpildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui, o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė ieškovės pakvitavimo dėl lėšų perdavimo, taip pat įrodymų, kad piniginių lėšų perdavimo momentu ar netrukus po to reikalavo išduoti kasos pajamų orderius, todėl aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. liepos 30 d. elektroniniu laišku prašė išduoti kasos pajamų orderį 17 000 Eur sumai, tačiau ieškovė į tai nesureagavo, atsižvelgiant į įrodymų visumą, pavirtina ne atsakovės, o ieškovės poziciją, jog piniginės lėšos ieškovei nebuvo perduotos. Apeliantė pati nurodė, kad pingines lėšas ieškovei ar su ja susijusiems asmenims perdavė apeliantės vadovė, todėl netikėtina, kad bendrovės vadovė, kuriai taikomi aukštesni veiklos bendrovėje ir atsakomybės standartai, suprasdama, kad, neišduodant pakvitavimo, jos ar jos vadovaujamos bendrovės atžvilgiu, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, iš esmės yra atliekami neteisėti veiksmai, nesiimtų iš karto po pinigų perdavimo aktyvių veiksmų (pvz., siektų užfiksuoti pinigų perdavimą kitais būdais, praneštų apie neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijoms ir pan.).

28. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Vadinasi, apeliantei teigiant, kad 17 000 Eur suma buvo perduota ieškovei ar su ja susijusiems asmenims (ieškovės vadovo sūnui), neužtenka remtis tik atsakovės vadovės paaiškinimais ir šalių atstovų susirašinėjimu, kuriame neužfiksuotas konkretus 17 000 Eur sumos perdavimo–priėmimo faktas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Nagrinėjamu atveju reikalavimas ieškovei įrodyti, kad atsakovė neperdavė jai piniginių lėšų, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Darytina išvada, kad, kilus abejonėms dėl lėšų ieškovei perdavimo, būtent atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, jog piniginės lėšos ieškovei buvo faktiškai perduotos. Šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, lėšos turėjo būti perduotos iki 2020 m. gegužės 21 d., todėl apeliantės argumentai dėl lėšų ieškovei perdavimo, jų perdavimo momentu neprašant pakvitavimo, kelia rimtų abejonių dėl deklaruojamų piniginių lėšų perdavimo aplinkybių tikėtinumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi mokėtina suma juridiniam asmeniui yra didelė, tai kiekvienas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, net ir esant draugiškiems santykiams tarp įmonių valdymo organų ir/ar dalyvių, imtųsi veiksmų užfiksuoti pinigų perdavimo faktą. Pinigų perdavimo fakto nenustatymas sudarė pagrindą tenkinti ieškinį, nes apeliantės paaiškinimai ir netiesioginiai įrodymai (susirašinėjimas tarp šalių atstovų) nepatvirtina, kad ieškovei buvo perduota 17 000 Eur suma, kurią ieškovė atsakovės vardu pervedė atsakovės prekių tiekėjui, o atsakovė įsipareigojo pervestą sumą operatyviai (per 3 dienas) grąžinti ieškovei. Apeliantės paaiškinimai ir netiesioginiai įrodymai nėra pakankami įrodyti atsiskaitymo su ieškove faktą, juolab, byloje nustatyta, kad atsakovė tik 2020 m. liepos 8 d. bankiniu pavedimu apmokėjo ieškovei 8 598,26 Eur sumą pagal 2020 m. balandžio 28 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą už patiektas prekes. Akivaizdu, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė net savo ankstesnę prievolę ieškovei įvykdė mokėjimo nurodymu vėliau nei apeliantės nurodyti grynųjų pinigų už vėlesnę prievolę perdavimo laikai.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl ieškovės netinkamo tarpininkavimo, gavus netinkamos kokybes prekes iš Serbijos prekes, nagrinėjamu atveju yra prieštaringi ir teisiškai nereikšmingi, nes apeliantė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ginčui aktuali 17 000 Eur suma ieškovei buvo sumokėta. Nors apeliantė nurodė, kad dėl Serbijos įmonės patiektų netinkamos kokybės braškių jį patyrė nuostolių, už kuriuos, kaip tarpininkė atsakinga ieškovė, tačiau priešieškinio ieškovei nereiškė ir nuostolių atlyginti neprašė. Vadinasi, apeliantė nurodytų aplinkybių, jog iš Serbijos įmonės gautos prekės buvo nekokybiškos, patyrė nuostolių, nelaikė pakankamomis priežastimis nevykdyti 2020 m. gegužės 18 d. prašymu prisiimtą prievolę, t. y. grąžinti ieškovei iki 2020 m. gegužės 21 d. 17 000 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovės interesais prekių tiekėjui. Byloje įrodyta, kad ieškovė atsakovės prašymu ir vardu atliko pavedimą Serbijos įmonei pagal šios įmonės atsakovei išrašytą sąskaitą prekes, o atsakovė tame pačiame prašyme pasižadėjo grąžinti ieškovei pervestą sumą. Šalių pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose (sąskaitoje, sertifikatuose, važtaraščiuose ir t. t.) prekių gavėja (užsakove ir t. t.) nurodyta atsakovė. Atsakovės 2020 m. liepos 9 d. pretenzija Serbijos įmonei dėl netinkamos kokybės prekių (vyšnių, šilauogių) patvirtina, kad atsakovė nelaikė ieškovės tarpininke, nes kilusius nesklandumus bandė spręsti savo vardu, todėl aplinkybės, kad ieškovė padėjo atsakovei užsakyti prekes, bendravo su prekių tiekėju, ruošė atsakovei pretenzija, nepatvirtina, jog tarp šalių susiklostė tarpininkavimo teisiniai santykiai. Vadinasi, tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo dalykas yra lėšų, kurias ieškovė sumokėjo atsakovės vardu prekių tiekėjui Serbijoje, pervesdama 17 000 Eur, grąžinimas ieškovei iš atsakovės, todėl aplinkybės dėl atsakovei pristatyto prekių kokybės, patirtų nuostolių, taip pat ankstesnių ar vėlesnių tarp šalių susiklosčiusių prekių tiekimo aplinkybių nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės prieštaringa pozicija dėl piniginių lėšų perdavimo fakto, kartu apeliuojant į patirtus nuostolius dėl netinkamos kokybės prekių gavimo ir apeliantės teisės iš viso neatsiskaityti su ieškove, patvirtina nesąžiningą apeliantės elgesį, nes apeliantė neįrodė, kad grąžino ieškovei 17 000 Eur sumą. Atsisakymas ieškovei grąžinti ieškovės atsakovės vardu už prekes sumokėtas lėšas, yra nesąžiningas, nes tarptautinis pavedimas 2020 m. gegužės 18 d. buvo atliktas atsakovės iniciatyva, atsakovei įsipareigojus ieškovei grąžinti po 3 dienų 17 000 Eur sumą. Tai, kad atsakovė iš Serbijos įmonės gavo ir priėmė prekes, patvirtina, kad atsakovė negali išvengti civilinės atsakomybės ir turi grąžinti ieškovei jai priklausančias lėšas, kurias ieškovė atsakovės vardu sumokėjo tiekėjui. Byloje įrodyta, kad ieškovė įvykdė mokėjimą už atsakovę, kuri iš tiekėjo gautas prekes priėmė, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę įvykdytos prievolės už atsakovę apimtyje, o atsakovė įgijo pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamos kokybės prekėmis gali būti reikšmingos, sprendžiant tarp atsakovės ir tiekėjo nuostolių atlyginimo klausimą, t. y. nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovės negrąžintą 17 000 Eur sumą.

31. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.38 str., 6.50 str., 6.65 str., 6.101 str., 6.256 str.; CPK 2 str., 7 str. 12 str., 178 str., 185 str.).

32. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

34. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apeliantės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaisvija“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės UAB „LBR OIL“ naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė