Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-05-27 · Civilinė byla Nr. e2-1129-418/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
e2-1129-418/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00024-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
D. L.
Trečiasis asmuo
V. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Vytas Kantaravičius, Roma Katilovskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1129-418/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00024-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 27 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,sekretoriaujant Vaidai Šukienei,dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,atsakovui D. L., trečiajam asmeniui V. J., jų atstovei advokatei Romai Katilovskienei,institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Laimutei Bakšienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui V. J., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, parašydama: 1) pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-315-297/2013 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. L. dydį (1 punktą) ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečiui vaikui R. L. tėvo D. L. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. L.; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pridedamą pažymą. Ieškinyje nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-324-182/2007 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis ir kiti su byla susiję klausimai. Iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. L., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38 Eur iki jo pilnametystės. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315- 297/2013, išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo padidintas iki 87 Eur iki jo pilnametystės. Šiuo metu iš atsakovo vaikas gauna kiekvieną mėnesį po 91,82 Eur išlaikymą. Nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo praėjo penkeri metai. Per laiką po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, padidėjo vaiko poreikiai, prekių ir paslaugų kainos, todėl iškilo reali būtinybė, kad atsakovas teiktų nepilnamečiui vaikui didesnį materialinį išlaikymą. Atsakovas teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui nesutinka, jį visiškai tenkina esama padėtis. Kartais net vėluoja pervesti minėtas lėšas. Per penkerius metus, praėjusius po teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Suprantama, kad per šį laiką sūnus išaugo ir todėl jo poreikiai natūraliai padidėjo. Teismo sprendimo priėmimo metu vaikui buvo 10 metų, o dabar jam jau 15 metų. Todėl, palyginus su padėtimi, buvusia priimant minėtą teismo sprendimą, šiuo metu nepalyginamai daugiau lėšų reikia skirti jo maitinimui, drabužiams, avalynei, vaistams pirkti ir visiems kitiems poreikiams tenkinti. Taip pat atsirado natūralus poreikis įvairioms jo lavinimui būtinoms priemonėms pirkti (sportinei aprangai, knygoms, sąsiuviniams, kompiuteriui, kanceliarijos prekėms ir kt.). Per laiką, praėjusį nuo priimto teismo sprendimo, itin ženkliai pasikeitė ir ekonominė situacija valstybėje. Padidėjo infliacija, išaugo teikiamų paslaugų kainos. Pabrango elektros energija, dujos, šildymas, vanduo, taip pat beveik visos kitos būtinosios kasdieninės prekės ir paslaugos (maisto produktai, rūbai, avalynė ir pan.). Atsakovas sveikas ir darbingas, gaunantis darbo užmokestį asmuo, gali ir privalo mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2013 metais prašė priteisti sūnaus išlaikymui iš atsakovo 500 Lt, tačiau nusileido iki 300 Lt, todėl jaučiasi padariusi klaidą, kadangi šiuos pinigus atėmė iš vaiko. Ieškovė penkis metus taip ir gyveno su ta maža suma. Atsakovas šiuo metu vaiko išlaikymui moka 91 Eur. Vaikas yra paauglys, jam visko daugiau reikia ir tokios sumos nepakanka. Ieškovės gaunamos pajamos yra 400 Eur. Ieškovė su sūnumi gyvena socialiniame būste, į mėnesį moka 45 Eur už buto nuomą, bendra mokesčių suma į mėnesį susidaro apie 200 Eur. Ji pati stengiasi dirbti ir savaitgaliais. Vasarą uogauja, grybauja, kad kaip nors daugiau prisidurtų prie atlyginimo, o tai yra sudėtinga. Ieškovei yra pikta, kad atsakovas prisidarė skolų ir šitiek metų nedirbo. Ieškovės nuomone atsakovas stengiasi išsisukti, nes jeigu gali samdytis advokatus, tai reiškia, kad jis pinigų turi. Sūnus yra sportuojantis, jam reikia geresnio maisto, labai brangūs drabužiai, ypač batai. Sūnus nešioja akinius, dabar juos sulaužė ir vėl reikia pirkti. Ieškovės atstovo nuomone bręstančiam vaikui tikrai reikalingas didesnis išlaikymas nei vienerių metų vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, jog ieškovės prašoma 200 Eur į mėnesį suma atsakovui šiuo metu yra per didelė. Atsakovas be vyresniojo sūnaus R. L. augina du mažamečius sūnus A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusį (duomenys neskelbtini), be to jų šeimoje gyvena ir sugyventinės nepilnametė dukra O. iš pirmosios santuokos. Vaikų išlaikymui atsakovo šeima išleidžia vidutiniškai apie 1 050 Eur į mėnesį. Sūnaus N. išlaikymui apie 270 Eur, sūnaus A.– 360 Eur, dukros O.– 420 Eur. Kadangi sūnui N. yra tik septyni mėnesiai šiuo metu šeimoje dirba tik vienas atsakovas. Dirba atsakovas UAB „Dzūkijos medis“, uždirba vidutiniškai 359 Eur į mėnesį. Papildomai dirbti kitų darbų neturi galimybės, turi sveikatos problemų, serga 2 tipo cukriniu diabetu ir astmos priepuoliais, stebima akių būklė. Privalo dalį lėšų skirti savo sveikatos priežiūrai, nes ne visi vaistai kompensuojami valstybės lėšomis, mėnesiui vaistams išleidžia iki 49 Eur. Antstolė Janė Jakimavičienė vykdo iš jo skolos išieškojimus ieškovei R. L. išieškoma 3 377,63 Eur, UAB „Gelvora“ išieškoma 1 327,59 Eur, sūnaus R. išlaikymui išskaitoma kiekvieną mėnesį po 91,82 Eur. Papildomai išmokama dalimis įsiskolinimas valstybės biudžetui Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondui pagal VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr.IVI_SP3-185, vidutiniškai pagal galimybes po 50 Eur, nors nustatyta mokėti po 117 Eur. Ieškovė ieškinyje nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad ji būtent tiek išleidžia pinigų sūnaus išlaikymui, nepateikti kasos kvitai, apie visas patiriamas išlaidas sūnaus R. poreikiams tenkinti, t. y. turėtų pirkinių kvitai drabužiams, avalynei, higienos ir buitinės prekės, sveikatos priežiūros, ugdymo prekių, laisvalaikio, transporto išlaidoms. Ieškovės pateiktas išlaidų sąrašas kelia abejones dėl kai kurių išlaidų dydžio, kaip antai prekės mokykliniam ugdymui ir knygoms mėnesiui nurodoma vidutiniškai apie 60 Eur, tokių išlaidų patvirtinimui nepateikti įrodymai. Gydymosi išlaidos 30 Eur, nors sūnus neturi chroniškų sveikatos problemų, kurios yra gydomos kiekvieną mėnesį, jis yra sveikas, sergantis tik peršalimo ligomis, kurios yra sezoninės. Higienos prekės taip pat yra padidintos, berniukams ženkliai mažiau patiriama išlaidų higienos poreikiams tenkinti. Ieškovė turi registruotiną kilnojamą turtą, matosi, kad nesenai įsigijo transporto priemonę, kuri nėra sena ir susidėvėjusi. Jos vardu registruotas ir nekilnojamas turtas, gyvenamojo pastato dalis su priklausiniais Lazdijų rajone. Kiek atsakovui žinoma šis butas yra suremontuotas ieškovės pastangomis, vasarą šiuo būstu ji naudojasi, šalia gyvenamo namo yra žemės sklypo dalis, kurioje galima auginti daržoves, vaisius ir uogas. Turėtų būti vertintinas ne tik ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui. Ieškovė gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena nuomojamame bute, buto nuomos kaina 85 Eur į mėnesį ir dar moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Sūnui R. priteisto išlaikymo dydis po 200 Eur neigiamai paveiktų visos atsakovo šeimos ir kitų jo vaikų interesus, kreditorinius įsipareigojimus. Toks ieškovės reikalavimo šioje byloje tenkinimas nulemia atsakovo turtinės padėties pablogėjimą.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškiniu prašoma priteisti 200 Eur suma ir taikos sutartimi siūlyta 150 Eur suma šiai dienai jam yra per didelė, sutinka sūnaus išlaikymui mokėti iki 130 Eur į mėnesį, kadangi jis išlaikyti turi dar du mažus vaikus. Jo specialybė yra stalius - dailidė. Jis šiuo metu dirba statybose, uždirba maždaug 360 Eur į mėnesį, tačiau dėl jo sveikatos būklės jam statybose negalima dirbti. Du mėnesius turėjo nedarbingumą, gulėjo ligoninėje, bet šiuo metu jau dirba. Jis sūnaus išlaikymui moka 91,80 Eur į mėnesį. Kitu būdu prie sūnaus išlaikymo neprisideda, kadangi sūnus su juo visiškai nebendrauja, bijo sumeluoti bet mano, kad sūnus nuteiktas prieš jį. Sūnui skambindavo, rašydavo žinutes, tačiau sūnus su juo nebendravo. Praeitais metais atsakovą buvo išsikvietusi į mokyklą sūnaus auklėtoja dėl sūnaus elgesio, kuri nurodė, kad nenori kalbėti su sūnaus motina, kadangi su ja neina susikalbėti. Jis serga bronchine astma ir cukriniu diabetu, vaistams išleidžia 50 Eur į mėnesį. Cukrinis diabetas yra neišgydomas, liga yra progresuojanti, todėl papildomai dirbti neturi galimybių. Teismui patenkinus ieškovės prašymą ir priteisus didesnę išlaikymo sumą sūnaus išlaikymui, jis negalės taikos sutartimi patvirtinto susitarimo teikti išlaikymą kitiems savo vaikams. Turi 2 000 Eur įsiskolinimą vaikų fondui, ieškovei 2 500 Eur, UAB „Gelvora“ 840 Eur. Šiuos įsiskolinimus dengti padeda moteris su kuria gyvena, jo kitų vaikų motina. Ji šiuo metu gauna 680 Eur socialinę pašalpą, kitų pajamų negauna. Teismui priteisus ieškovės prašomą išlaikymo sumą ar ženkliai didesnes sumas jis negalės vykdyti taikos sutartimi su trečiuoju asmeniu pavirtinto susitarimo teikti išlaikymą kitiems savo vaikams. Atsakovo nuomone, kūdikio išlaikymui reikia daugiau lėšų nei šešiolikmečiui, kadangi kūdikis greitai auga, todėl nuolat jam reikia pirkti drabužius.

Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad palaiko atsakovo sprendimą, šiuo metu, jo sūnaus R. išlaikymui mokėti po 120 Eur į mėnesį. Ieškovė nurodo, kad į rankas gauna vidutiniškai apie 330 Eur, bet nepateikia Druskininkų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pažymos apie gaunamas pašalpas - kompensacijas, valstybė remia ir moka išmokas už vaikus po 50 Eur. Ieškovė turi geresnį materialinį pagrindą, pati nesiekia ir nedaro jokių papildomų veiksmų, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, kurios suteiktų galimybę padidinti sūnaus išlaikymui pajamas. Turint mažas pajamas reikia lėšas taupyti. Ieškovės pateiktas išlaidų sąrašas kelia abejones dėl kai kurių išlaidų dydžio. Atsakovo D. L. sūnui R. reikalaujama išlaikymo dalis po 200 Eur neigiamai paveiktų trečiojo asmens vaikų interesus. Atsakovas ir trečiasis asmuo bendrai moka kreditorinius įsipareigojimus, kurių tarpe yra atskaičiuojama dalis pajamų pačiai ieškovei. Šiai dienai padeda atsakovui materialiai, t. y. vykdyti pareigą, išlaikyti ieškovės ir atsakovo sūnų R. Ieškovės reikalavimo šioje byloje tenkinimas nulemia trečiojo asmens turtinės padėties ryškų pablogėjimą. Ji gauna į rankas vidutiniškai iki 680 Eur, tokia suma bus mokama tik tris mėnesius, t. y. iki 2019 m. liepos 4 d., nuo šios datos iki 2020 m. liepos 4 d. bus mokama tik po 346 Eur. Ji dirbti negalės nes sūnus N. dar per mažas. Registruotino nekilnojamojo turto, neturi. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo sveikatos problemos sukelia papildomas išlaidas, kurias jis turi dengti iš savo nedidelio darbo užmokesčio, kuris yra labai nepastovus, nes tankiai serga, ligos išmokos sumažina pajamas, 2019 m. vasario mėnesį atsakovas gavo 139,14 Eur. Mano kad, pati ieškovė, būdama sveika, nededa pastangų, gauti daugiau pajamų, o jei deda, tai nuslepia tikrus faktus ir teismui nepateikia. Ieškovė turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius, atkreipiant dėmesį, kad turi kaimo vietovėje nekilnojamo turto, kuris taip pat gali duoti papildomas pajamas, papildomai gauna vaiko pinigus, turi socialinį būstą kas leidžia ženkliai sutaupyti patiriamas būsto išlaidas.

Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad ji dar auginą nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos, kuriai rugsėjo mėnesį sukaks 15 metų. Dukros tėtis visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Dukros išlaikymui ji gauna 68 Eur iš vaikų išlaikymo fondo ir kiekvienam vaikui po 70 Eur mokamus vaiko pinigus. Viso jos gaunamas pajamas sudaro apie 900 Eur. Iš šių pinigų dukros išlaikymui ji skiria apie 400 Eur, sūnui N. 306 Eur, A. 330 Eur. Šiuo metu gyvena nuomojame bute už nuomą moką 85 Eur ir komunalinius mokesčius. Išvedus vidurkį vienam asmeniui į mėnesį tenka apie 37 Eur, viso 185 Eur. Taip pat kiek tik gali iš šių pinigų padeda dengti atsakovo skolas. Nuo liepos mėnesio, kai sūnui sukaks vieneri metai jos pajamos ženkliai sumažės, kadangi ji gaus tik 40 procentų 680 Eur sumos. Pinigus šioje byloje už teisinę pagalbą ji pasiskolino iš tėčio. Jos tėvai jų šeimai padeda finansiškai, o atsakovo mama daržovėmis, kadangi gyvena kaime.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, kasdieninis rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Pažymi tai, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Siekiant kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, mano, kad iš vaiko tėvo turi būti priteista ieškovės prašoma priteisti arba panaši išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui R. išlaikyti.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad minimali suma 14-16 metų vaikui minimali išlaikymui skiriama suma yra 400 Eur ir tai yra neginčytina. Ieškovė dėl sūnaus labai stengiasi. Buvo susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma ir visiškai neaišku, kodėl atsakovas nedirbo, nes tokia skola nebūtų susidariusi. Palaiko, kad ieškovei būtų priteista prašoma išlaikymo suma, kadangi ši suma garantuotų minimalų vaiko poreikių tenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, atsakovo, jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių 2007 m. kovo 15 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo D. L., teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 37,65 Eur (130 Lt), nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Šios sutarties 5 punkte šalys sutarė, kad nepilnametis R. L. gyvens kartu su motina R. L. pagal jos gyvenamąją vietą. R. L. ir D. L. susitarė, kad sūnaus auklėjime dalyvaus bendrai ir iškilusias šiuo klausimu problemas spręs kartu (Sutarties 6 punktas). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315-297/2013 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui D. L. patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 6 punktus. Šalys susitarė, kad D. L., moka nepilnamečiui sūnui R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 86,88 Eur (300 Lt) kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui R. L. tėvo D. L. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. L.. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta atsakovo D. L. konkreti su sūnumi bendravimo tvarka.

Iškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-315-297/2013 sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. L. dydį (1 punktą) ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo penkeri metai. Per laiką po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, padidėjo vaiko poreikiai, prekių ir paslaugų kainos, todėl iškilo reali būtinybė, kad atsakovas teiktų nepilnamečiui vaikui didesnį materialinį išlaikymą. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti nepilnamečiui sūnui iki 130 Eur kas mėnesį, motyvuodamas, kad ieškovės finansinė padėtis geresnė, ieškovė pati nededa pastangų siekiant gauti geriau apmokamą darbą, ji turi nekilnojamojo turto, bei dėl to, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du mažamečius vaikus. Iš jo gaunamų pajamų yra antstolės vykdomi išieškojimai. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui pakeitimo.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį iš esmės grindžia po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-315-297/2013 priėmimo, kuriuo buvo susitarta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui moka po 87 Eur per mėnesį, padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Nurodo, kad sprendimo priėmimo metu sūnui buvo 10 metų, šiuo metu 15 metų, todėl sūnui augant padidėjo ir jo poreikiai. Teismui įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad šiuo metu atsakovo mokama suma vaiko išlaikymui yra nepakankama, iš dalies su tuo sutinka ir atsakovas bei trečiasis asmuo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai išaugo, praėjo šeši metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš atsakovo mokamas 87 dydžio išlaikymas vaikui kas mėnesį yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdieninių vaiko poreikių patenkinimo, taip pat neatitinka nustatytos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pakeitus išlaikymo dydį bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrinta teisė į tinkamo išlaikymo įgyvendinimą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgtina į vaiko poreikių padidėjimą, taip pat išimtinai ieškovės ir atsakovo vaiko, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens vaikų interesus. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 26 punktas). Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kambarine, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį 2018 metais sudarė vidutiniškai 319,19 Eur, 2019 metų sausio – kovo mėnesiais apie 340 Eur per mėnesį. Ieškovei 2015 m. rugpjūčio 20 d. dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu, nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė, 2002 metų automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ieškovei 2008 m. spalio 24 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu išnuomotas 2 kambarių socialinis butas, (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą ieškovė moka 39,55 Eur mėnesinį nuomos mokestį, bei komunalinius ir kitus mokesčius.

Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal paties atsakovo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą jo gaunamas darbo užmokestis išskaičiavus sumas vaiko išlaikymui ir vykdomus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais sudaro maždaug 360 Eur į mėnesį. SODROS duomenimis 2019 m. vasario mėn., atsakovas buvo priskaičiuotas 149 Eur darbo užmokestis bei SODROS išmokėta 194,79 Eur išmoka, 2019 m. kovo mėn. SODROS išmokėta 278,28 Eur išmoka. Atsakovas nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Iš antstolės Janės Jakimavičienės 2018 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S-180008382 matyti, kad antstolės kontoroje vykdomas iš atsakovo 953 Eur skolos išieškojimas kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai, viso išieškoma suma su vykdomosiomis išlaidomis sudaro 1 327,59 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 942,22 Eur nuo 2009 m. gegužės 25 d., iš 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymo Nr. S18-0009652 matyti, kad iš atsakovo vykdomas 2 821,11 Eur skolos išieškojimas kreditorei (ieškovei) 2 821,11 Eur, viso išieškoma suma su vykdomosiomis išlaidomis sudaro 3 377,63 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 2 821,11 Eur nuo 2012 m. spalio 8 d. Iš UAB „Dzūkijos medis“ 2019 m. vasario 11 d. pažymos matyti, kad pagal šiuos vykdomuosius dokumentus antstolei J. Jakimavičienei per 2018 metus už atsakovą sumokėjo 941,98 Eur, ieškovei R. L. 1 235,50 Eur. Iš antstolės Janės Jakimavičienės 2019 m. vasario 14 d. rašto Nr. S19-0002399 matyti, kad pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1074-418 dėl 2 821,11 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojai R. L., skolos likutis 2019 m. vasario 14 d. d. sudaro – 2 510,31 Eur. Pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-856-418 dėl 970,60 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojui UAB „Gelvora“ (pradinis išieškotojas – UAB „Snoro lizingas“), skolos likutis 2019 m. vasario 14 d. sudaro 842,02 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009 m. gegužės 25 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Vykdymo išlaidų suma abiejose vykdomosiose bylose sudaro – 826,52 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. IV_SP3-185 Dėl D. L. vaikų išlaikymui išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis, matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta atsakovui D. L. išdėstyti 5 582,84 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė Vaikų išlaikymo fondui išmokėjus išmokas R. L., mokėjimą dalimis iki 2022 m. liepos 31 d., mokant nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio kas mėnesį po 117 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 d. ir 2022 m. liepos mėnesį 83,84 Eur iki mėnesio 28 d. Atsakovas su trečiuoju asmeniu V. J., augina nepilnamečius vaikus A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo ir trečiojo asmens šeimoje taip pat auga nepilnametė O. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeima gyvena bute esančiame (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 1 d. nuomos sutarties, sudarytos trečiojo asmens V. J., pagrindais. Atsakovo šeima už buto nuomą moka 85 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovas ir trečiasis asmuo V. J. šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2SP-3331-418/2019 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas prisideda prie išlaikymo nepilnamečio sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mokant jo išlaikymui periodines išmokas po 135,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, nepilnamečio sūnaus N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mokant jo išlaikymui periodines išmokas po 130,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2019 m. balandžio 26 d., mėnesinės periodinės išmokos bus pervedamos į V. J. atsiskaitomą sąskaitą, iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas darytina išvada, kad jo gaunamos pajamos yra santykiniai nedidelės, atsakovas turi pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, bei turi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dėl ko iš jo gaunamų pajamų vykdomi skolų išieškojimai.

Ieškovė pareikštu ieškiniu nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydį prašo padidinti nuo 87 Eur iki 200 Eur. Nurodo, kad per mėnesį kiekvienam vaikui išleidžia po 414 Eur. Šias išlaidas sudaro: Maistui – 150 Eur; drabužiams avalynei ir kt., – 60 Eur; higienos ir buitinėms reikmėms – 30 Eur; gydymo išlaidoms: vaistams, vitaminams ir kt., 30 Eur; komunaliniams patarnavimams (dujos, elektra, vanduo, šildymas) – 78 Eur; mokykliniam ugdymui, mokymosi reikmenims – 30 Eur; prekės ugdymui: knygos 30 Eur; transportui – 6 Eur.

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas jokia kita forma prie sūnaus išlaikymo neprisideda, taip pat, kad su sūnumi praktiškai nebendrauja. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Augančiam, bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė, dantų priežiūra, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad dar 2017 metais šalių sūnui yra pablogėjęs regėjimas, kas be abejonės reikalauja papildomų išlaidų. Visgi ieškovė prašydama padidinti sūnui išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį turi pagrįsti, kad būtent tokia apimtimi padidėjo sūnaus poreikiai po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo. Vienas iš atsakovo nesutikimo argumentų yra tai, kad ieškovė nepagrindžia šių išlaidų būtinumo. Teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovo argumentais ir pažymi, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos teismo vertinimu yra per didelės ir neaišku ar jos yra patiriamos. Ieškovė nurodo, kad vaiko higienos priemonėms ir buities reikmėms išlaidžia net 30 Eur kas mėnesį, kas teismo vertinimu yra per daug, o įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo nepateikė. Įrodymų teismui nepateikta ir apie tai, kad reguliariai kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia 30 Eur pirkdama vaistus ir vitaminus ir teismo nuomone, suma vaistams ir vitaminams išleidžiama gerokai mažesnė suma. Be to, ieškovė nurodo, mokymosi reikmėms išlaidžia 30 Eur kiekvieną mėnesį ir dar kiekvieną mėnesį 30 Eur knygoms, todėl teismui dėl šių išlaidų pagrįstumo kyla abejonių, įvertinus pačios ieškovės gaunamas pajamas ir jos turtinę padėtį. Kaip nurodo pati ieškovė vaikas mokosi teigiamai, bet ne gerai ar labai gerai, ar turi kažkokių ypatingų gebėjimų, įrodymų dėl tokių kas mėnesį ieškovės patiriamų išlaidų, nepateikta. Taip pat būtina įvertinti ar atsakovas turi realias galimybes teikti prašomą išlaikymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Atsakovas nurodo, kad visiškai tenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus sūnui po 200 Eur, vertinant tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du vaikus ir iš jo gaunamų pajamų vykdomi skolos išieškojimai, būtų pažeisti jo kitų vaikų interesai. Pasisakant dėl atsakovo argumentų, kad dėl antstolės vykdomų išieškojimų iš jo gaunamų pajamų teismas pažymi, kad antstolis vykdo iš jo išieškojimus, negali būti vertinama kitaip kaip paties atsakovo neatsakingas ir nerūpestingas elgesys. Didžioji dalis įsiskolinimų yra būtent dėl to, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo sūnui, todėl yra susidaręs 2 510,31 Eur skola ieškovei bei 5 582,84 Eur skola valstybei dėl sūnui išmokėtų išlaikymo išmokų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų tokį atsakovo elgesį ir neatsakingumą šių skolų susidarymo laikotarpiu. Tai reiškia, kad būtent ieškovė tuo metu savo pastangomis ir lėšomis išlaikė šalių sūnų, kai pareigą išlaikyti sūnų turėjo ir atsakovas. Kaip nepagrįsti atmetami atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovė pagal savo amžių ir galimybes gali gauti atitinkamas pajamas iš kurių išlaikytų sūnų. Priešingai teismo vertinimu visa byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė kiek tik gali pagal savo galimybes stengiasi įvairiais būdais uždirbti papildomas pajamas jos ir sūnaus poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad 2007 metais nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokai šalių sūnui dar nebuvo nei ketverių metų, o jau kaip minėta pagal susidariusio įsiskolinimo sumų dydžius vaikui išlaikyti, galima spręsti, kad atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo pradžios nereguliariai mokėjo lėšas sūnaus išlaikymui arba net visai nemokėjo. Todėl teismui konstatuoti, kad ieškovė gali pagal savo amžių ieškoti geriau apmokamo darbo ar galimybių gaunant papildomas pajamas, tokiu būdu perkeliant jai ir atsakovo pareigą išlaikyti savo sūnų, dėl to, kad jis neteikė jam išlaikymo ir yra susidaręs įsiskolinimas, nėra pagrindo. Tai, kad ieškovei 2015 m. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, ir 1/6 dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), ar įgytas 17 metų senumo automobilis, negali būti vertinama tuo aspektu, kad ieškovės finansinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovo. Kita vertus visas šis turtas taip pat prisideda prie šalių sūnaus poreikių tenkinimo. Šalių sūnus turi galimybę praleisti laiką kaime, su ieškove naudotis ne tik viešuoju transportu bet ir automobiliu. Visa tai tik ieškovės darbo ir pastangų rezultatas. Be to ieškovei priklauso tik 1/3 dalis 44.02 kv. m ploto buto ir 1/6 dalis 77 kv. m. ploto ūkinio pastato ir atkreiptinas dėmesys, kad šiems pastatams eksploatuoti 0,37 ha ploto žemės sklypas ieškovei nepriklauso, t. y. 10/37 dalis šio žemės sklypo priklauso kitam asmeniui, o 27/37 dalis Lietuvos Respublikai.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nors ir turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Nors atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos mažos, taip pat tenka mokėti už buto nuomą, išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, patiria išlaidas dėl savo sveikatos, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnamečiui sūnui tinkamą išlaikymą. Jau šiame sprendime minėta, kad šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tuo tarpu atsakovas gyvena su kitais savo vaikais, todėl prie jų išlaikymo prisideda ne tik finansine prasme, tačiau ir kitu būdu (dalyvauja jų auklėjime, priežiūra ir pan.). Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Minėta, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du vaikus, ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat vertinama ir į ją atsižvelgiama.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo bendruosius poreikius bei interesus, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. L. išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismo vertinimu priteisus didesnį išlaikymą, turint omeny, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du kitus mažamečius vaikus, jis teikti didesnio išlaikymo neturėtų galimybės.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas už reikalavimą mokėtinas 17,00 Eur ((150 - 87) = 63 x 12) x 3 proc.= 23/75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-5946-22122, ieškovei byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tačiau nuo išlaidų mokėjimo priešingai šaliai neatleista. Ieškovės ieškinys tenkintas 58,41 procentais. Teismui pateikta 2019 m. kovo 12 d. pažyma Nr. NTP-7-1606 patvirtina, kad valstybė už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą patyrė 269,85 Eur išlaidų. Todėl atsakovas ir tretysis asmuo, kurio interesai šiuo atveju ieškovės atžvilgiu buvo priešingi privalo valstybei atlyginti jos patirtas išlaidas patenkintų reikalavimų daliai. Tuo pagrindu iš atsakovo ir trečiojo asmens priteistina lygiomis dalimis 157,61 Eur valstybei patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 78,80 Eur iš kiekvieno. Atsakovas D. L. už advokato teisinę pagalbą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas tik 58,41 procentų, ieškovė privalo atsakovui atlyginti 41,59 procentų nuo jo patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo pagrindu iš ieškovės atsakovo D. L. naudai priteistina 207,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretysis asmuo už advokato teisinę pagalbą patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteistina 62,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo D. L. taip pat priteistinos 7,26 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315-297/2013 1 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. L. dydį ir priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,00 Eur žyminį mokestį ir 7,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 24,26 Eur (dvidešimt keturių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 78,80 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 80 ct) išlaidas už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš trečiojo asmens V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 78,80 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 80 ct) išlaidas už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 207,95 Eur (dviejų šimtų septynių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 62,28 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė