Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, dalyvaujant pareiškėjams R. L., D. L., pareiškėjų atstovams advokatams Vytui Kantaravičiui, Antanui Skomantui, išvadą duodančios institucijos Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Teresei Milčiūtei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir D. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pasiūlius šalims taikiai išspręsti ginčą, šalys 2013-10-15 pateikė teismui abipusiu sutikimu sudarytą susitarimą pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl sūnaus R. L. išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šalims pasiekus susitarimą – sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, šalių valia sukurtos prielaidos bylos nagrinėjimą baigti Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis (CK 3.64 str. 2 d., 3.53 str. 3 d.), tuo pagrindu bylos nagrinėjimas transformuojamas iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-1040/2002, CPK 538 str.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė prašymą pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pareiškėja R. L. nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007-04-26 sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir priteisė iš D. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. L. periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat buvo nustatyta, kad sūnaus auklėjime tėvai dalyvaus bendrai ir iškilusias problemas spręs kartu, bet tikslesnė bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Nuo vaiko išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 6 metai, per tą laiką vaikas ir jo poreikiai išaugo, be to, pabrango pragyvenimas, todėl 130 Lt dydžio išlaikymo nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Be to, pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas nėra tiksliai apibrėžta bendravimo su vaiku tvarka, todėl kad užkirsti kelią nesutarimams, iškilo būtinumas nustatyti konkrečiai apibrėžtą bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK. 3.53 str. 3 d. nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties turinį įtraukdamas į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiamos sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagrindas keisti išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai - aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties esminį pablogėjimą (pagerėjimą) arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Pareiškėjai bendru prašymu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-04-26 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl pareiškėjų sūnaus R. L. išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Iš pareiškėjų paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007-04-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-324-182/2007, nutraukė pareiškėjų R. L. ir D. L. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2007-03-15 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal šios sutarties 4 punktą pareiškėjai susitarė, kad D. L. teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo 2005-08-01 iki vaiko pilnametystės, pagal minėtos sutarties 6 punktą pareiškėjai susitarė, kad sūnaus auklėjime dalyvaus bendrai ir iškilusias šiuo klausimu problemas spręs kartu (b. l. 7-8). Nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo daugiau kaip šeši metai, per tą laiką išaugo pareiškėjų sūnaus poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.), todėl pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjų bendru susitarimu padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 300 Lt, pareiškėjas D. L. yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą (CK 3.53 str. 3 d., 3.64 str. 2 d.). Pagal CK 3.208 str. nuostatas išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėja R. L. kaip nepilnamečio R. L. atstovei pagal įstatymą pavestina tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.). Pareiškėjų sūnaus R. L. gyvenamoji vieta nesikeičia, vaikas gyvena su motina R. L.. Iš pareiškėjo D. L. paaiškinimų matyti, kad jis nori maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime ir puoselėti gerus tėvo ir sūnaus santykius. CK 3.156 str. nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Jeigu tėvai gyvena skyrium, tai kartu su vaiku negyvenančiam tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimu patvirtinti pareiškėjų siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog maksimalus vaiko bendravimas su pareiškėju D. L. neužtikrintų vaiko interesų, galėtų pažeisti vaiko teises, jog tėvo elgesys su vaiku yra netinkamas ar žalingas vaikui.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais abu pareiškėjai yra 100 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22-23, 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų R. L. ir D. L. prašymą.

Patvirtinti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. L.,a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), susitarimą, sudarytą 2013 m. rugsėjo 20 d., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir 6 punktą, juos išdėstant sekančiai:

I. R. L. ir D. L. (toliau - Šalys) susitarė, kad D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), moka nepilnamečiui sūnui R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui R. L. tėvo D. L. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. L..

II. Šalys susitarė nustatyti sekančią bendravimo su vaiku R. L. tvarką:

1. nepilnamečio vaiko R. L. tėvas D. L. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio vakaro, paimdamas vaiką iš motinos namų arba mokyklos ir grąžindamas į vaiko ir motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 val.;

2. bendravimo su vaiku metu tėvas D. L. gali būti savo nuožiūra tiek pas giminaičius (senelius, dėdes ir pan.), tiek savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikams tinkamoje vietoje;

3. nepilnamečio vaiko tėvas D. L. vasaros atostogų metu ne ilgiau kaip 12 dienų gali sūnų R. L. išsivežti poilsio į pajūrį, kitas poilsiavietes tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų;

4. vaiko mokslo metų atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo pusę atostogų laiko. Pasibaigus bendravimo laikui, tėvas vaiką pristato į motinos gyvenamąją vietą;

5. vaiko vasaros atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 45 dienas. Abiejų tėvų tarpusavio sutarimu ir sutikimu vaikas pas tėvą gali praleisti vasaros atostogų metu ir didesnį laiko tarpą. Bendravimo periodai, t.y. po kiek dienų bendrauti, kada sugražinti vaiką motinai, nustatomi tėvu tarpusavio susitarimu. Pasibaigus šiam bendravimo terminui, vaikas grąžinamas į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą;

6. nepilnamečio vaiko tėvas D. L. bendrauja su sūnumi neporiniais metais per Kūčias, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų pirmąją dieną, per Naujųjų Metų išvakares iki sausio 1 dienos 18 valandos.

Poriniais metais nurodytas šventes praleidžia su sūnumi motina R. L..

7. Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) R. L. praleidžia su motina, nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos grafiko.

8. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 09.00 iki 18.00 valandos su R. L. praleidžia tėvas D. L., nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos grafiko;

9. R. L. gimtadienį neporiniais metais sūnus praleidžia su tėvu, poriniais - su motina;

10. kitomis dienomis, atsižvelgiant į nepilnamečio R. L. motyvaciją, pageidavimą, tėvas gali bendrauti su vaiku, parvežti ar nuvežti į mokymosi įstaigą, vaikas gali būti tą dieną su tėvu, apie tai pranešęs motinai SMS žinute ar paskambinęs mobilaus ryšio telefonu. Nepilnametis gali nakvoti pas tėvą, apie tai iki 20.00 valandos pranešus motinai SMS žinute ar paskambinus mobilaus ryšio telefonu;

11. vaikui būnant su tėvu ilgiau nei vieną dieną, vaikas nakvoja tėvo buvimo vietoje, tik apie tai pranešus-informavus R. L. motiną;

12. bendraudami su sūnumi, abu tėvai įsipareigoja laikytis bendrai priimtų moralės ir elgesio taisyklių.

13. R. L. įsipareigoja informuoti tėvą SMS žinute ar mobilaus ryšio telefonu, jeigu išvyksta su sūnumi ilgiau, nei vienai parai į užsienio valstybę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.