Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovui R. D. ir jo atstovei advokatei M. L., atsakovui A. G. ir jo bei atsakovo A. D. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovams A. G. ir A. D. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovui R. D. dėl pagerinimų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2007 metų, atsakovai savavališkai užvaldė visą sodo namelį. Atsakovas A. D. savavališkai, be ieškovo valios ir sutikimo, apgyvendino ieškovo paveldėtame namelyje A. G., kuris nuo 2007 metų iki 2013 metais ieškovo kreipimosi į teismą nemokėjo jokių įmokų į sodo bendriją bei mokesčio už sunaudotą elektros energiją. Kadangi skola AB LESTO už sunaudotą elektros energiją sudarė 7782,53 Lt, siekiant sumažinti tiesioginius nuostolius, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas A. G. teismo proceso metu, pripažindamas ieškinį, sumokėjo elektros tiekėjui 7782,53 Lt įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją ir išsikėlė iš sodo namelio nuo 2013-06-01 sumokėdamas ir SB „Banga“ skolą 2013-07-13 sumoje 585,00 Lt.

Ieškovas savo nesutikimą su priešieškiniu grindė šiais argumentais: 1) Atsakovas A. G. apsigyveno sodo name be ieškovo sutikimo, kito atsakovo A. D., kuris tuo metu nebuvo sodo namo teisėtu savininku, leidimu. Tik 2013-11-27 Kauno apygardos teismas sprendimu A. D. pripažino nuosavybės teisę į 21/100 dalį sodo namelio, tuo tarpu A. G. naudojosi visu namu nuo 2007 metų; 2) ieškovas, kaip vienintelis turto paveldėtojas nebuvo davęs leidimo A. G. atlikti bet kokius pagerinimus sodo namelyje, todėl jo reikalavimas yra nesąžiningas ir prieštarauja CK 6.501 str. 3 d.

Abu atsakovai žinojo, kad ieškovas buvo sirgusio tėvo Romualdo K. D. turto administratorius, o po jo mirties - vienintelis testamentinis įpėdinis. Be to, ieškovas ne kartą kreipėsi į policiją su prašymais iškeldinti atsakovą A. G. iš savavališkai užimto namo. A. G., gyvendamas sodo name, ieškovo į jam priklausantį namą niekada neįleisdavo. Atsakovas A. G. meluoja teigdamas, kad atliko sodo pastato pagerinimus. Jis suniokojo sodo pastatą ir sodo teritoriją, ko pasekoje, sodo pastato vertė sumažėjo ir ieškovas patyrė nuostolius. Atsakovas nepateikė nei vieno leistino ir tinkamo įrodymo, patvirtinančio sodo pastato pagerinimo darbų atlikimą, o iš pateiktos sąmatos matyti, kad UAB „Vaisbos statyba“ surašė Numatomų atlikti darbų ir medžiagų sąmatą. Įrodymų apie tai, kad pateikta sąmata buvo įgyvendinta atsakovas A. G. nepateikė, o jam gyvenant pastatas dar labiau sunyko ir jo atstatymas reikalauja daug lėšų.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimą ir prašė jį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2007 metais sausio mėnesį ieškovui tėvą išvežus į ligoninę, sodo namo raktus jis perdavė A. D., kuris ir leido jame apsigyventi jo dabartinės žmonos I. D. sūnui A. G.. Po tėvo mirties A. D. pareiškė ieškinį dėl testamento nuginčijimo, kurį 2012 atsiėmė. Dar 2006 metais A. D. užvedė bylą dėl nuosavybės dalies į sodo pastatą pripažinimo. 2009 metų vasarą atvykęs į sodo namelį pamatė, kad dar tėvui esant gyvam, jam priklausančiame sodo name gyvena A. G. ir pareikalavo, kad jis arba mokėtų nuomą arba išsikeltų. 2012 metais ieškovas ne kartą važiavo į sodo namą tikslu išprašyti A. G. iš sodo namo, tačiau pastarasis į jį ieškovo neįsileido, ten lakstydavo šuo per kurį į namą patekti nebuvo galimybės. Į A. D. jis nesikreipė, kadangi jų santykiai buvo įtempti. Taip pat jis kreipėsi į policiją dėl A. G. iškeldinimo. Kadangi ieškovas negalėjo įeiti į sodo namelį ir jo teritoriją jis iš esmės negalėjo atlikti ir administratoriaus pareigų. Pasisakydami dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ją galima taikyti ne tik nuo sužinojimo apie pažeistą teisę, bet ir nuo galimybės kreiptis į teismą. Laiko, kad tik po to, kai buvo išnagrinėta civilinė byla dėl nuosavybės teisės A. D. pripažinimo, atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl A. G. iškeldinimo.

Dėl atsakovo priešieškinio nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog būtų buvusi kokia nors grėsmė sodo pastatui, dėl ko atsakovas A. G. būtų įgijęs teisę atlikti kokius tai darbus be ieškovo sutikimo.

LR CK 4. 34 str. 3d. nustato, kad sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Sutinkamai su minėta norma mano, kad jis turi teisę atgauti išlaidas už padarytus pagerinimus, kadangi jo padarytų pagerinimų nėra galimybės išimti iš sodo pastato nepadarius žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. ir jo bei atsakovo A. D. atstovė palaikė priešieškinio reikalavimą, prašė jį patenkinti, ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. A. G. patvirtino, kad jis 2007 metų gale apsigyveno sodo name A. D. prašymu, tikslu prižiūrėti sodo namą. Jam buvo žinoma, kad sodo namas priklauso A. D. tėvui, tačiau tuo metu vyko teismai ir jis A. D. buvo patikintas, kad kažkokia dalis namo bus pripažinta jam nuosavybės teise. Dėl sodo namo atlaisvinimo R. D. į jį kreipėsi 2013 metų pavasarį, todėl jis 2013-06-01 namą atlaisvino. Patikslino, kad namo pagerinimai padaryti pradedant nuo 2011 metų pradžios iki 2011 metų galo. Nurodė, kad ieškovas tik 2013 metais buvo atvykęs į sodo namą.

Atsakovas A. D. ankstesnio posėdžio metu patvirtino, kad jis su ieškovu nesitarė dėl A. G. apgyvendinimo. Į teismą dėl testamento nuginčijimo kreipėsi iškart po tėvo mirties 2009 metais lapkričio mėnesį.

Pasisakydama dėl priešieškinio atsakovų atstovė nurodė, kad. Numatoma sąmata – rašytinis įrodymas atitinka LR CPK 197 str. reikalavimus – pasirašytas, yra antspaudas. Be to, ieškovas yra nesąžiningas – bylos nagrinėjimo metu pakeitė atsakovo įdėtą plastikinį langą, kas pagal LR CK 1.137str. 3d. reiškia, jog teismas gali atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises.

Pažymėtina, kad pradiniu ieškiniu ieškovas R. D. į teismą dėl atsakovo A. G. iškeldinimo iš sodo pastato, bei nuostolių, atsiradusių dėl mokesčių už sunaudotą elektros energiją nemokėjimo, išieškojimo iš abiejų atsakovų kreipėsi 2013-04-18 (It. b.l.3-5, 8-10, 11,12, 14), tačiau atsakovui A. G. 2013-04-19 sumokėjus mokesčius (It. b.l.27,39) ir 2013-06-01 išsikėlus iš sodo namelio atsisakė reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo (It. b.l.62), bei 2013-11-27 Kauno apygardos teismo sprendimu nusprendus pripažinti atsakovui A. D. nuosavybės teisę į 21/100 dalis sodo pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2014-05-14 patikslino savo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pakeisdamas ieškinio dalyką. Šis ieškovo atsisakymas nuo minėto reikalavimo nebuvo išspręstas atskira nutartimi, todėl sprendžiamas priimamu teismo sprendimu.

Ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo iškeldinti atsakovą A. G. iš sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priimtinas, šis prašymas neprieštarauja įstatymui. Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (140 str.1d. , 293str. 1d.4p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir atsakovo A. G. priešieškinys atmestini.

Nustatyta, kad atsakovui A. D. priklauso 21/100 dalys sodo pastato ir 21/100 dalys kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį turtą pripažinta 2013-11-27 Kauno Apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2331-259/2013. Likusios 79/100 sodo pastato ir kitų statinių dalys registruotos ieškovo R. D. ir atsakovo A. D. tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini) , R. K. D. vardu. (It. b.l.118-132).

2008-04-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu R. K. D. pripažintas neveiksniu, 2008-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta globa, R. D. paskirtas jo globėju ir jo turto administratoriumi (IIt. b.l.10-12)

2010-01-12 Kauno m. 5-asis notarų biuras išdavė liudijimą testamentiniam įpėdiniui R. D., nurodydamas, kad jis yra priėmęs palikimą pagal testamentą po tėvo R. K. D. mirties (It. b.l.13).

2013-03-19 Atsakymas iš VPK (It. b.l.12) patvirtina, kad ieškovas kreipėsi 2013 kovo mėnesį kreipėsi į Kauno rajono Policijos komisariatą su prašymu nustatyti kas tuo metu gyveno sodo pastate.

Ieškovo prašymas AB „Lesto“ (It. b.l.11) patvirtina tai, jog jis 2013 metų kovo mėnesį kreipėsi į minėtą bendrovę su prašymu išieškoti įsiskolinimą už sodo pastatui tiektą elektros energiją iš A. D. ir A. G., kurie, anot ieškovo, nuo 2007 metų sausio mėnesio neteisėtai užvaldę sodo namelį. Ant 2009-09-25 „Buitinio vartotojo apskaitos elemento keitimo“ Užduoties Nr. (duomenys neskelbtini) už vartotoją pasirašė A. G. (It. b.l.14).

Ieškovas pateikė informaciją apie 2013 metų liepos mėnesį buvusias namų Kauno rajone nuomos kainas iš internetinių puslapių (It. b.l.57,58).

Atsakovas A. G. pateikė teismui UAB „Vaisbos statyba“ Numatomų atlikti darbų ir medžiagų sąmatą (duomenys neskelbtini), kuri, kaip paaiškino pats atsakovas, buvo sudaryta po darbų atlikimo prieš pateikiant priešieškinį, užklausiant minėtą įmonę kiek kainuotų tokie darbai. Medžiagas pirko atsakovas, o darbus atliko samdyti meistrai ir pats atsakovas (It. b.l.148).

Dabartinę sodo pastato būklę iliustruoja ieškovo pateiktos fotonuotraukos (It. b.l.156-168).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. A. R. nurodė, kad jis yra R. K. D. buvęs ilgametis bendradarbis. Patvirtino, kad dabartiniu metu ginčo pastatas – sodo namelis, kuriame jis po ilgo laiko apsilankė 2013 metų vasarą, yra visiškai nuniokotas ir apleistas. Paskutinį kartą prieš tai, jis lankėsi maždaug prieš 7 metus.

Liudytoja apklausta L. K. paaiškino, kad ji buvo R. K. D. šeimos draugė. Ji taip pat patvirtino tai, kad apsilankiusi 2013 metų vasarą sodo name rado jį visiškai apleistą ir suniokotą. Prieš tai buvo buvusi šiame name maždaug prieš 8 metus. Lyginant tai kas buvo, per šį laikotarpį name įsiveisė pelėsis ir jis tapo suniokotas neatpažįstamai. Nurodė, kad kai R. K. D. gulėjo slaugos namuose, sodo name gyveno atsakovas A. D., ir ji tai sužinojo iš R. K. D. žmonos R. D. bei ieškovo R. D..

Liudytoja apklausta buvusi R. K. D. žmona R. D. nurodė, kad ji sodo namelyje apsigyveno kartu su Romualdu K. D. po santuokos sudarymo ir jį, gyvendama kartu su vyru, rekonstravo. Po to, daugybę vasarų jų šeima jame gyveno, jį prižiūrėjo ir puoselėjo. Po skyrybų 1995 metais R. K. D. ten apsigyveno ir gyveno iki jį išvežant į ligoninę 2006 metais. Po to jis buvo apgyvendintas Panemunės senelių namuose. Patvirtino, kad jos sūnui R. D. jį išvežus į ligoninę, atsakovas A. D. paėmė sodo namelio raktus, kuriais disponavo iki 2013 metų vasaros. Atsakovui A. G. išsikėlus pamatė, kad namas visiškai suniokotas. Tol kol R. K. D. gyveno sodo name, ji nuolat jame lankydavosi, padėjo buities darbuose, namas ir jo aplinka buvo labai prižiūrimi. Broliai nors ir nekonfliktavo, bet niekada ir nebendravo. Kadangi dar tėvui esant gyvam atsakovas A. D. užvedė bylą prieš tėvą dėl nuosavybės į sodo namą pripažinimo, o po tėvo mirties - bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurioje buvo paskirtos trys pomirtinės-psichiatrinės ekspertizės, ieškovas tokį A. D. elgesį laikė tėvo pažeminimu. Po tėvo mirties ieškovas negalėjo patekti į sodo namą, kadangi ten gyveno A. G., kuris buvo paleidęs didelius šunis į teritoriją, todėl patekti į namą nebuvo jokios galimybės.

Liudytoja I. D., atsakovo A. G. mama, ir atsakovo A. D. žmona nurodė, kad A. G. buvo nesvetimas žmogus D., kadangi jos motina apie 14 metų gyveno su R. K. D.; A. G. užaugo jo akyse. Jam sukūrus šeimą, o R. K. D. išvykus į senelių namus, pastarojo sutikimu A. G. su žmona apsigyveno minėtame sodo namelyje. Prieš gimstant vaikui, jie padarė remontą – sutvarkė šildymo sistemą, įdėjo plastikinį langą, suremontavo kambarį. Remontus name darė abu atsakovai savo jėgomis, nieko nesamdė. Nurodė, kad ieškovas anksčiau niekada nereikalavo išsikelt jos sūnui iš sodo namelio, kažkuriuo metu pareikalavo nuomos, tačiau tuo metu dar vyko teismai dėl testamento nuginčijimo, todėl liudytojos nuomone, ieškovas neturėjo teisės nieko reikalauti. Mano, kad, ieškovas tapo namo savininku tik pasibaigus teismams, t.y. 2013m. Nors tarp tėvo ir jo sūnaus A. D. buvo ginčas dėl nuosavybės į sodo pastatą, bet leidimas A. G. gyventi sodo name buvo gautas iki teismo.

Nagrinėjamoje byloje šalys pareiškė priešpriešinius piniginius reikalavimus.

Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (LAT 2009 -04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009).

Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2013-11-27 Kauno Apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2331-259/2013 pripažinta dalinai negaliojančia sodo „Banga“ valdybos pirmininko A. Š. 1998-11-17 pažyma dėl 21/100 sodo pastato statinių R. K. D. žemės sklype; pripažinta 21/100 dalimi negaliojančia sodo pastato pažymėto šifru 71SIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). teisinė registracija Romualdo K. D. vardu ir atsakovui A. D. pripažinta nuosavybės teisė į 21/100 dalis sodo pastato, pažymėto šifru 71SIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“. Taigi, tik 2013-11-27 dalinai nuginčijus minėtą SB pažymą, kuri buvo nuosavybės teisę įrodantis dokumentas, ir kurios pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą sodo pastatą R.K. D. vardu, A. D. buvo pripažinta nuosavybės teisė į penktadalį sodo pastato. Todėl nepagrįstas atsakovų atstovės argumentas, kad minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad A. D. perėmė nuosavybės teises iš savo tetos G. nuo 1979-07-20. Nurodytu sprendimu buvo konstatuota, kad 1979-07-20 A. D. nustatyta tvarka sumokėjęs per sodų bendriją G. 1909 rublius, įgijo iš G. teisę naudotis jai priklausančia dalimi sodo namo, o G. perleido savo turimą teisę ir turtą A. D. naudotis ir nuo 1979-07-20 jis tapo (duomenys neskelbtini) nariu, jam buvo priskirtas naudotis G. turėtas naudojimuisi sodo sklypas.

Taip pat nustatyta, kad R. K. D. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas R. D. po tėvo R. K. D. mirties priėmė palikimą pagal testamentą. Tai reiškia, kad jis tapo paveldėto turto savininku nuo (duomenys neskelbtini), nes paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas palikimo priėmimas veikia retroaktyviai: palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, t.y. palikėjo mirties (LAT 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009).

Taigi, sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1999-03-16 iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė R. K. D., po jo mirties iki 2013-11-27 – ieškovui R. D., o po 2013-11-27 priimto Kauno Apygardos teismo sprendimo priklauso - 21/100 dalis atsakovui A. D.; 79/100- ieškovui R. D..

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas A. G. 2006 metais apsigyveno dabar jau mirusiam R. K. D. priklausiusiame sodo pastate. Nors tuo metu šio turto savininkas buvo ligoninėje, o vėliau apgyvendintas senelių namuose, nesant jokių įrodymų apie tai, kad jis neleido A. G. gyventi ginčo pastate, nėra pagrindo konstatuoti, kad pastarasis, R. K. D. esant gyvam, apsigyveno ir jame gyveno savavališkai. Tai, kad 2008-06-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovas R. D. buvo paskirtas R. K. D. turto administratoriumi reiškia, kad jis buvo paskirtas jo tėvui priklausiusio turto administratoriumi ir neturėjo teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti jo savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas (LR CK 4. 236 str.1d.; 4.243 str. 2d.). Todėl sutiktina su atsakovų atstovės argumentu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į bet kokių lėšų priteisimą už laikotarpį iki R. K. D. mirties.

Taip pat nustatyta, kad 2009-10-11 mirus R. K. D. atsakovas A. G., A. D. leidimu ir toliau gyveno sodo name, nors kaip nurodė jis pats, liudytoja apklausta jo motina I. D. ir jos sutuoktinis - atsakovas A. D., žinojo apie tai, kad būtent ieškovas po tėvo mirties paveldėjo sodo namą. Kaip nustatyta, A. G. ne tik kad nebuvo svetimas žmogus, bet priešingai – išaugęs D. šeimos akyse, žinojo ne tik apie paliktą testamentu turtą ieškovui ir apie tai, kad A. D. užvedė bylą dėl jo nuginčijimo, bet ir apie nuo 2006 metų besitęsiantį ginčą tarp R. K. D. ir jo motinos sutuoktinio A. D. dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Atsakovo A. G. nurodyta aplinkybė apie tai, kad A. D. tikėjosi, jog bet kuriuo atveju, jam kažkokia dalis sodo namo bus pripažinta nuosavybės teise teismo sprendimu, tik patvirtina aplinkybę, jog A. G. žinojo, kad kol byla neišnagrinėta ir kol šis ginčas neišspręstas teisme, A. D. nėra sodo pastato savininkas. Nepaisant to jis, mirus R.K. D., ne tik nesikreipė į ieškovą dėl leidimo toliau gyventi sodo name, bet 2011 metais be jo sutikimo atliko remonto darbus šiame name.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas pradžioje ir buvo pareiškęs reikalavimą iškeldinti atsakovą A. G. iš jam priklausančio sodo pastato, t.y. negatorinį ieškinį, tačiau po bylos užvedimo pastarajam išsikėlus, šio reikalavimo atsisakė. Todėl įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų kvalifikuotini kaip atsiskaitymai grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo ir ginčo sprendimui taikytinos savininko teisų gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos, inter alia, CK 4.97 straipsnis. Savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis būtinumo ir proporcingumo reikalavimų (CK 4.93 straipsnis). Teisė valdyti daiktą, jį naudoti ir juo disponuoti priklauso išimtinai jo savininkui; daikto perleidimas, perdavimas faktiškai valdyti ar naudotis be jo savininko valios yra neteisėtas. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių garantija - teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos teisė), pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ( negatorinio ieškinio teisė).

Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009).

Tai, kad atsakovas A. G. po R. K. D. mirties, žinodamas, kad turtą paveldėjo R. D. nesikreipė į ieškovą dėl leidimo gyventi pastarajam priklausančiame sodo name reiškia, jog jis jame gyveno be savininko sutikimo, t.y. savavališkai, tuo pačiu apribodamas ieškovo, kaip šio turto savininko galimybes įgyvendinti daikto valdymo ir naudojimo teises ( CK 4.20 str.). Tuo pačiu konstatuotina, jog atsakovas A. D., nebūdamas turto savininku ar bendraturčiu neturėjo teisės leisti A. G. toliau gyventi sodo name. Tai, kad ieškovas tuo metu nesikreipė į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš sodo pastato, įvertinant ir šalių tarpusavio santykius, teismo nuomone nereiškia, jog ieškovas sutiko su tuo, jog atsakovas A. G. gyventų jam priklausančiame name. Nepabaigtos nagrinėti teismuose bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei testamento nuginčijimo pagrįstai galėjo būti tam tikra kliūtimi užsivesti dar vieną bylą. Nepaneigta ir ieškovo bei liudytojų nurodyta aplinkybė, jog ieškovas negalėjo patekti į sodo pastatą dėl to, jog neturėjo raktų, o atsakovas jo neįsileisdavo. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik sutikimą, bet ir nors menkiausią ieškovo pritarimą atsakovo A. G. gyvenimui ginčo pastate. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, kad A. G. buvo neteisėtas nesąžiningas valdytojas.

Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys).

Įrodymų apie tai, kad atsakovas A. G. būtų gavęs ar galėjęs gauti kokias nors pajamas per visą sodo pastato valdymo laikotarpį nėra ir dėl to byloje ginčo nekilo. Ieškovas pareiškė ieškinį abiems atsakovams dėl nuostolių priteisimo, atsakovui gavus naudą iš savo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 2d.)

Patikslinto ieškinio reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi sodo pastatu atlyginimo iš esmės prašoma atsakovams taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą ( nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, taip pat atsakovų kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (LR CK 6.246-6.249 straipsniai). Be to, bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t.y. patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Nustačius, kad nuo 2009-10-11 tik ieškovui nuosavybės teisėmis priklausiusiame sodo pastate iki 2013-06-01 be jo sutikimo, atsakovo A. D. leidimu gyveno atsakovas A. G. be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo, kaip sodo namo savininko teisių pažeidimas (LR CK 4.37 str.).

Sprendžiant dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinus ieškovo argumentus bei pateiktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovas neturėjo ketinimų ir neketina šio turto išnuomoti Pažymėtina, kad apskritai patalpų nuoma (pelno tikslais) yra verslo rūšis, kuriai būdinga tam tikra ūkinė rizika. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo tokių ketinimų (nebuvo išsiėmęs verslo liudijimo), taip pat potencialių klientų, pageidavusių išsinuomoti aptariamą turtą, jog būtent tokio pobūdžio namas, t.y. sodo pastatas ir būtent tokioje vietoje galėtų būti išnuomotas, kad ir už ieškovo nurodytą minimalią kainą. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad ieškovas iš tiesų pateikė teismui gyvenamųjų namų, o ne sodo pastato nuomos kainas, be to, nėra jokių duomenų patvirtinančių kaip šis sodo pastatas atrodė nuosavybės teisėmis įgijus šį namą ieškovui 2009 metų pabaigoje, kadangi pagal dabartinę jo būklę abejotina ar jis, kaip nuomos objektas galėtų būti kam nors įdomus apskritai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė reikalaujamus atlyginti nuostolius ir priežastinį ryšį, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atmetus minėtą reikalavimą nėra teisinio pagrindo priteisti ir ieškovo prašomas 5 procentų metines palūkanas.

Sprendžiant atsakovo priešpriešinį reikalavimą dėl, kaip nurodė atsakovas, atliktų pagerinimų konstatuotina, jog teismui nustačius, kad tuo metu, kai buvo atliekami sodo namo remonto darbai ( nepaisant to, jog buvo ginčijamas testamento teisėtumas), vieninteliu šio turto savininku buvo ieškovas ir šiuos teisinius santykius kvalifikavus kaip atsiskaitymus grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo, nėra pagrindo taikyti atsakovų nurodytas materialinės teisės normas, numatytas LR CK 4.83 str. 2d. 1p., 4.75 str. ir 4.86 str. bei taikyti šalių nurodytas nuomos bei panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, numatytas LR CK 6.501 str. ir 6.629 str. 2d.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų nurodytą aplinkybę, jog dėl grėsmės statiniui buvo būtina keisti šildymo sistemą, radiatorius, atlikti vandentiekio ar stogo (terasos) remonto darbus, keisti langą ar lauko duris. Atlikti darbai ir atsakovo A. G. paaiškinimai apžiūrint sodo namą vietoje leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad šiuos darbus jis vykdė darydamas tam tikrus pagerinimus tikėdamasis, jog ateityje turės galimybę sodo pastatą išsipirkti iš ieškovo, o ne siekdamas išsaugoti turto būklę ar pašalinti kokias tai grėsmes. Sodo pastato apžiūra vietoje patvirtina tiek ieškovo, tiek liudytojų nurodytas aplinkybes, jog sodo pastatas gyvenant atsakovui nebuvo tinkamai prižiūrimas. Vertinant atsakovų argumentą, jog A. G. iš namo išsikėlė 2013-06-01, kas anot atsakovų reiškia, jog namas du šaltuosius sezonus nebuvo šildomas, dėl ko ženkliai pablogėjo jo būklė, teismo nuomone, per šį laikotarpį namo būklė negalėjo pablogėti tokiu mastu. Labiau tikėtina, kad šis namas nebuvo šildomas keletą metų, arba šildomas nepakankamai. Kita vertus, atsakovas neįrodė, kiek jam kainavo atlikti darbai, o į bylą pateikta UAB „Vaisbos statyba“ Numatomų atlikti darbų ir medžiagų sąmata, kaip nurodė atsakovų atstovė, atlikta 2014 birželio mėnesį, t.y. jau po darbų atlikimo negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo turėtas išlaidas praeityje, kadangi sąmata pati savaime reiškia būsimų išlaidų ir sąnaudų apskaičiavimą įvertinant tam tikro objekto būklę. Iš pateiktos sąmatos neaišku nei kokių konkrečiai darbų kainos apskaičiuotos nei kiek iš tikrųjų kainavo panaudotos statybinės medžiagos bei pakeisti radiatoriai, durys, langas ar kiti objektai, t.y. ar šioje sąmatoje apskritai įvertintos remontui panaudotos statybinės medžiagos ir nurodyti objektai. Šiuo atveju, tokias aplinkybes atsakovas, nesant pirminių dokumentų patvirtinančių nurodytas išlaidas, galėjo įrodinėti ekspertų išvadomis, tačiau turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą skirti ekspertizės teismo neprašė, kitokių atliktų darbų vertinimų nepateikė. Todėl atsakovo A. G. priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 2d.). Ieškovui atsisakius nuo reikalavimo iškeldinti atsakovą A. G. iš jam priklausiusio sodo pastato jam grąžintina 31,28 eur žyminio mokesčio.

Ieškovo R. D. ieškinį ir atsakovo A. G. priešieškinį atmetus, iš jų valstybei lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.) – po 9,84 eur.

Įvertinus advokato išlaidų pagrindimą (It. b.l.175) matyti, kad advokatė R. Užkuraitienė, atstovaudama abu atsakovus (It. b.l.74) nurodė, kad už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, surašytą abiejų atstovaujamųjų vardu sumokėta 1500Lt., o už dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdyje – 500Lt.; šios išlaidos apmokėtos vieno iš atsakovų – A. D. (It. b.l. 176). Kadangi atstovė minėtame išlaidų pagrindime neišskyrė kiek kiekvienam iš atsakovų kainavo jos paslaugos, laikytina, kad nurodytas išlaidas lygiomis dalimis sudaro abiejų atsakovų atstovavimas, todėl ieškovo ieškinį, kuris buvo pareikštas ir atsakovui A. D. atmetus, jam iš ieškovo priteistinos turėtos advokato išlaidos, t.y. 289,62eur (LR CPK 98 str.).

Vadovaujantis LR CPK 87 str. 2d.,140 str.1d. , 293str. 1d.4p., 294 str. 2d., 259, 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dėl atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr. 2-93-435/2015 šioje dalyje nutraukti.

Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)iš ieškovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 289,62 eur ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eur 62 ct) išlaidų advokato pagalbai.

Grąžinti ieškovui R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) procentus žyminio mokesčio, t.y. 31,28 eur ( trisdešimt vieną eur, 28ct), šį mokestį įpareigojant grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta T(duomenys neskelbtini) po 9,84 eur. (devynis eur 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.