- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-688-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00818-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4171-304/2019 pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys byloje – antstolis V. D. ir E. M.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas; skolininkas) kreipėsi su skundu į antstolį V. D. (toliau – ir antstolis), prašydamas: 1) paskelbtas varžytines, kuriose parduodama 516,65 kv.m. veršidė ir 1,6500 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) sustabdyti ir atlikti naują veršidės įvertinimą, įtraukiant į jos vertę 12 150 Eur įrangos vertę arba nustatyti, kad po varžytinių, joms įvykus, įranga lieka pareiškėjo nuosavybėje ir jis ją turėtų teisę išmontuoti ir išsivežti; 2) nurodyti varžytinių skelbime ne bendrą, o atskirą parduodamų objektų kainą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad paskelbtos varžytinės yra neteisėtos ir turėtų būti sustabdytos, nes, pareiškėjo vertinimu, bendra turto vertė sudaro 53 000 Eur (veršidės ferma buvo įkainuota 45 000 Eur; žemės sklypas – 8 000 Eur), o parduodamo turto bendra vertė nustatyta 45 040 Eur (pareiškėjui nėra aiški parduodamos veršidės ir žemės sklypo kaina). Be to, pareiškėjo nuomone, veršidė ir žemės sklypas parduodami jų neapžiūrėjus ir neįvertinus kitų aplinkybių, kurios gali įtakoti kainą ir veršidės bei žemės sklypo pardavimą. Atkreipė dėmesį, kad veršidėje yra sumontuota mėšlo šalinimo įranga, gyvulių girdyklos, apšvietimo instaliacija; įrangos vertė 12 150 Eur, tačiau įranga neįtraukta į parduodamos veršidės vertę. Pažymėjo, kad minėtos įrangos neįtraukus į veršidės vertę, pareiškėjui kiltų nuostoliai, o parduodamą veršidę ir žemės sklypą įsigijęs asmuo nepagrįstai praturtėtų.
3. Antstolis V. D. patvarkymu dėl pateikto skundo pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir skundą su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.
4. Antstolis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo pareiškėjui priklausantis 516,65 kv. m. pastatas (veršidė) (duomenys neskelbtini) įkainotas 29 000 Eur suma; 1,65 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įkainotas 5 700 Eur suma. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą pakeisti minėto turto vertę, t. y. pastatą įkainoti 45 000 Eur suma; žemės sklypą – 8 000 Eur suma. Raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo, pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti 500 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti, tačiau pareiškėjas pasiūlymo neįgyvendino. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius bei pareiškėjo išreikštą prašymą, antstolis priėmė Patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo pareiškėjui priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas buvo įvertintas bendra 56 300 Eur suma (pastatas (veršidė) – 48 000 Eur suma; žemės sklypas – 8 300 Eur suma). Prieštaravimai dėl turto vertės nebuvo pateikti, todėl buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančių pastato ir žemės sklypo pirmosios varžytinės, pradinė kaina nustatyta 45 040 Eur, t. y. 56 300 Eur – 20 proc.
Atsiliepimas
5. Antstolis taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir/ar įrodymų patvirtinančių, jog antstolio iš varžytinių parduodamas turtas neatitinka realios turto vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto vertę nustatė antstolis, atsižvelgęs į pareiškėjo raštu pareikštą bendro pobūdžio nuomonę. Patvarkymu nustatyta turto vertė yra žymiai didesnė nei masinio turto vertinimo būdu nustatyta turto vertė (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 863 Eur, veršidės – 805 Eur), pareiškėjas į antstolio įpareigojimus sumokėti sumas už ekspertizės atlikimą nereagavo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad turto vertė yra kitokia, nei nustatyta vykdymo procese.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimu veršidei ir žemės sklypui nustatyta priverstinė hipoteka, pareiškėjui praleidus bent vieną sprendime nurodytą mokėjimo terminą, hipotekos kreditorius (suinteresuotas asmuo byloje E. M.) turi teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto ir nėra teisinio pagrindo veršidės vertę didinti joje esančios įrangos verte. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atskirai turėjo būti nurodyta veršidės ir žemės sklypo vertė, nes turtas yra susijęs ir atskirai negali būti pardavinėjamas (CK 6.394, 6.395 str.).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skunde apeliantas R. M. (pareiškėjas) prašo 2019 m. rugsėjo 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį panaikinti – pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba paskelbtas varžytines sustabdyti ir įpareigoti antstolį atlikti papildomus veiksmus, susijusius su turto įvertinimu bei esminių aplinkybių atskleidimu pirkėjui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta, nes teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas to neprašė. Pareiškėjui buvo atimta galimybė teikti paaiškinimus ir atkreipti teismo dėmesį į papildomas reikšmingas aplinkybes, kurios antstolio nebuvo įvertintos nustatant veršidės ir žemės sklypo kainą bei galimybes realizuoti antstolio areštuotą turtą.
9.2. Veršidė ir žemės sklypas turėtų būti parduodami atskirai, kaip savarankiški nuosavybės objektai, į veršidės kainą neįtraukta joje esančios įrangos vertė.
9.3. Parduodame žemės sklype yra daržinė, pastatyta turint projektą ir leidimą statybai, tačiau dar neįteisinta, daržinės ir veršidės eksploatavimui turi būti suformuoti atskiri žemės sklypai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieštaravimų dėl antstolio priimto Patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
10.2. Pareiškėjui du kartus buvo pasiūlyta sumokėti už turto vertės ekspertizės atlikimą (vertinimą), tačiau pareiškėjas pateiktų pasiūlymų neįgyvendino (už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo).
10.3. Pareiškėjas nepateikė motyvuotų prieštaravimų, kurių pagrindų būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai turto vertinimo metu; nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo aktyvumą vykdymo procese.
11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo byloje E. M. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Atskirasis skundas netenkintinas
13. Atskirajame skunde apeliantas (pareiškėjas) R. M. nurodo, kad jo skundą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo atimta galimybė teikti paaiškinimus ir atkreipti teismo dėmesį į papildomas reikšmingas aplinkybes, kurios antstolio nebuvo įvertintos nustatant veršidės ir žemės sklypo kainą bei galimybes realizuoti antstolio areštuotą turtą.
14. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie rašytinį teismo posėdį, laikydamasis CPK 133 str. 3 d. nustatytos tvarkos, tinkamai pranešė specialiame interneto tinklalapyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo atimta galimybė pateikti teismui paaiškinimus raštu.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis V. D. vykdo 16 000 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) R. M. išieškotojos E. M. naudai vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 1111- 1042/2018. Antstolis areštavo pareiškėjo turtą ir nustatė jo vertę: pastatas (veršidė) – 29 000 Eur; žemės sklypas – 5 700 Eur. Asižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, antstolis 2019 m. gegužės 13 d. Patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pastatą (veršidę) įkainojo 48 000 Eur verte; žemės sklypą – 8 300 Eur. (duomenys neskelbtini) antstolis paskelbė varžytinių pradžią; bendra pradinė parduodamo pareiškėjo turto kaina – 45 040 Eur.
16. CPK 681 – 682 straipsniai nustato areštuoto turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo vykdymo proceso metu taisykles. Pagal CPK 681 straipsnį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
17. Pagal CPK 682 straipsnį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų nurodytų sumų mokėjimą. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Kasacinis teismas pažymi, kad būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, jog antstolis, areštuodamas turtą, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 454- 611/2015).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, įrodinėdamas, kad antstolis pažeidė reikalavimą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą objektyviai ir maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, rėmėsi aplinkybėmis, kad antstolis bendra parduodamo turto vertę nustatė 45 040 Eur sumai, tačiau pareiškėjui neaišku, kokia kaina parduodama pastatas (veršidė) ir žemės sklypas. Pareiškėjo nuomone, minėtas turtas turėtų būti parduodami atskirai kaip savarankiški objektai, taip pat nurodė, kad veršidė parduodama su joje esančia įranga, kurios vertė yra 12 150 Eur, ir ši įranga nėra įtraukta į veršidės kainą.
21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi veršidę ir žemės sklypą nupirko už bendrą 17 377,20 Eur sumą (civilinės bylos Nr. e2-1111-1042/2018 medžiaga), veršidės rinkos vertė – 805 Eur (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-03-07 išrašas). Pažymėtina, kad pats pareiškėjas, teikdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-1111-1042/2018, į dalintino turto sąrašą įtraukė veršidę (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu adresu esančius žemės sklypus(duomenys neskelbtini) , nurodydamas, kad turto vertė – 2262 Eur. Antstolis atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pastatą (veršidę) įkainojo 48 000 Eur verte; žemės sklypą – 8 300 Eur, Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks areštuoto turto įkainojimo būdas nėra draudžiamas ir savaime nereiškia, kad šiuo būdu nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio nustatyta veršidės vertė yra daug didesnė negu paties pareiškėjo jo procesiniame dokumente nurodyta vertė ir rinkos vertė, pareiškėjo argumento, jog veršidėje sumontuota įranga neįtraukta į parduodamos veršidės vertę, negalima laikyti pagrįstu.
22. Nors pareiškėjas apie vykdomą išieškojimą ir areštuoto turto įvertinimą žinojo, tačiau pareiškėjas CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, o savo nesutikimą išreiškė skunde po to, kai antstolis paskelbė turto pirmąsias varžytynes. Nežiūrint į praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, antstolis sudarė pareiškėjui procesinę galimybę atlikti turto vertinimo ekspertizę, tuo tikslu Pranešimu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo, įpareigojo pareiškėją sumokėti lėšas, būtinas ekspertizei atlikti. Būtent pareiškėjas (skolininkas), prieštaraujantis areštuoto turto įkainojimui, turi CPK 682 straipsnyje įtvirtintą pareigą sumokėti sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjas savo pareigos sumokėti už ekspertizės atlikimą neįvykdė.
23. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad CPK 682 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia galimybę prašyti atidėti ar atleisti nuo reikiamos už ekspertizę sumos sumokėjimo, tačiau pareiškėjas tokio prašymo antstoliui nepateikė. Nagrinėjamu atveju, antstolio atlikti procesiniai veiksmai užtikrino galimybę pareiškėjui realiai pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jie niekaip neįrodo pačiam antstoliui kilusių abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo.
24. Pareiškėjas teigia, kad hipoteka įkeisti nekilnojamieji daiktai įkainotini ir parduotini kaip atskiri objektai, tačiau šio teiginio niekaip neargumentuoja, nepateikia įrodymų, kad nustačius tokį turto pardavimo būdą būtų geriausiai užtikrinti išieškotojos interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirų objektų kaip vieno pardavimas yra galimas siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog antstolio patvarkymais būtų buvusios pažeistos skolininko teisės.
25. CPK 707 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 dalyje nustatyta, jog skelbime apie varžytynes nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Pagal CPK 708 straipsnį iki varžytynių pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. Taigi galimam pirkėjui yra sudarytos visos galimybės gauti išsamią informaciją apie parduodamą turtą, todėl atmestinas apelianto teiginys, jog turtas pardavinėjamas neatskleidus esminių aplinkybių.
26. Kaip jau minėta, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis pareiškėjo (skolininko) turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, tačiau vykdymo procese skolininkas turi būti aktyvus, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, išreiškęs prieštaravimus areštuoto turto įkainojimui, neįvykdė pareigos sumokėti už turto vertinimo ekspertizę, nebendradarbiavo su antstoliu dėl turto įkainojimo, neteikė antstoliui argumentų dėl kitokios turto vertės.
27. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, kad atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013, kt.). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes ir argumentus, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme – kad parduodamame žemės sklype yra pastatyta daržinė gyvulių pašarui sandėliuoti ir ji neįtraukta į parduodamo turto sąrašą; pardavus žemės sklypą, kuriame yra dar vienas pareiškėjui priklausantis statinys, akivaizdžiai būtų pažeisti pareiškėjo turtiniai interesai, o pirkėjas su žemės sklypu gautu ir daržinės statinį, taip nepagrįstai praturtėdamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių aplinkybių ir argumentų nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme laikytinas draudžiamu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, todėl šios aplinkybės ir argumentai sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo nevertinami.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.