- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- eI2-7027-1114/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00196-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo E. M. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025-12-18 sprendimą Nr. 5-IL-33378 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo E. M.“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde paaiškino:
1.1. Departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo dienai neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir dėl to atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
1.2. Nepriekaištinga reputacija – tai asmens vertinimas, grindžiamas jo sąžiningu, teisėtu ir etišku elgesiu tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Ji reiškia, kad asmuo laikosi įstatymų, gerbia visuomenės priimtas moralės normas, nevykdo veiksmų, kurie galėtų diskredituoti jo vardą ar kelti abejonių dėl patikimumo, skaidrumo ir atsakomybės. Nepriekaištinga reputacija yra ypač svarbi ir siekiant gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ar vykdant atsakingą profesinę veiklą, nes ji užtikrina visuomenės pasitikėjimą asmeniu ir jo priimamais sprendimais.
Šalies argumentai
1.3. Pareiškėjas teigia, kad 2014-02-13 nors ir buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, dėl šių padarytų nusikaltimų pareiškėjas gailisi ir pergyvena iki šiol. Šiuos nusikaltimus pareiškėjas padarė jau daugiau nei prieš 10 metų ir būdamas labai jauno amžiaus, kas turėjo įtakos jų padarymui. Po šio įvykio pareiškėjas dėjo visas pastangas būti doras ir atsakingas, pavyzdingas pilietis bei atstatyti savo nepriekaištingą reputaciją.
1.4. 2018 metais pareiškėjas atliko pareigą valstybei ir atliko privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), pareiškėjo turimas karinis laipsnis yra jaunesnysis eilinis. Pareiškėjas reguliariai iki šiol dalyvauja kariniuose mokymuose, yra išmokęs naudotis ir valdyti ne tik B ir C, bet ir A kategorijos ginklus.
1.5. Nuo 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjas yra rezervistas ir turi teisę karo atveju naudotis A kategorijos ginklais.
1.6. Pareiškėjas šiai dienai turi planų tapti Šaulių sąjungos nariu ir toliau ruoštis šalies gynybai ir atlikti pilietinę pareigą, tačiau Sprendimas neišduoti leidimo pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus užkertą kelią pareiškėjui laikyti ir nešiotis B ir C kategorijos ginklus, kurie yra naudojami Šaulių sąjungos pratybose. Taip pat pareiškėjas norėtų dalyvauti organizuojamose šaudymo varžybose ir taip tobulinti turimus įgūdžius, tačiau to padaryti negali.
1.7. Be su ginklais susijusių veiklų taip pat pareiškėjas yra triatlonininkas, 2025 m. dalyvavo Lietuvos triatlono taurėje, šiai dienai ruošiasi olimpiadai. Pareiškėjas skunde nurodo savo 2025 m. sporto rezultatus.
1.8. Šiai dienai pareiškėjas teigia esantis neteistas, labai gerai charakterizuojamas tiek darbdavio, tiek mokslo įstaigos, kurioje pareiškėjas šiuo metu atlieka mokslinį tyrimą, nes pareiškėjas dirba doktorantu Lietuvos energetikos institute, pastoviai bendrauja su jaunais studentais, juos moko ne tik energetikos, bet ir pilietiškumo, kiekvieną dieną rodo jiems gerą pavyzdį.
1.9. Pareiškėjas mano, kad šiai dienai jo reputacija turėtų būti vertinama kaip nepriekaištinga, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad už praeities klaidas jau yra nukentėjęs ir pasimokęs bei yra vertas pasitikėjimo ir turi teisę gauti laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus.
Atsiliepimas
2. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2025-12-01 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo savigynos (pistoletai, revolveriai) tikslams (toliau – ir Prašymas). Prašymo nagrinėjimo metu buvo atlikti patikrinimai, numatyti Įstatyme ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmens ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negalėtų būti išduotas. Patikrinimų metu, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2014-05-15) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio („Viešosios tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje ir 178 straipsnio („Vagystė“) 2 dalyje. Susipažinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-29-229-2014 (toliau – ir Nuosprendis), nustatyta, kad 2013-02-02 pareiškėjas, būdamas neblaivus, kartu su kitu asmeniu, viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje, kur buvo švenčiamas gimtadienis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį ir svetimo turto sugadinimu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei savo veiksmais nutraukė gimtadienio šventę. Nuosprendyje nurodyta, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pamatęs patalpoje ant suolelio CD leistuvą – jį pagrobė. Nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
2.2. 2015-01-20 pareiškėjas buvo išregistruotas ir probojamųjų asmenų registro, kaip atlikęs teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
2.3. Atsakovas remiasi BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 97 straipsnyje, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje, 11 straipsnio 3 dalyje, BK 11 straipsnio 4 dalyje, taip pat Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
2.4. Pareiškėjas už viešosios tvarkos pažeidimą ir kvalifikuotą vagystę, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko 2015-01-20 ir todėl iki 2018-01-20 buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą. Po teistumo išnykimo nėra praėję 15 metų, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
2.5. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad jeigu patikrinimo metu buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas, remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo.
2.6. Todėl, remiantis nustatytais faktiniais duomenimis ir vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Aprašo 14 punkto nuostatomis, buvo priimtas Sprendimas.
2.7. Siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą Lietuvos Respublikoje, ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuoja Įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Įstatymo nuostatos numato griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, o jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
2.8. Atsakovas remiasi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Pažymi, kad esant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1-7 dalyse nurodytiems pagrindams, policijos įstaiga privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą. Ši Įstatymo norma yra imperatyvi ir ji nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą (šiuo atveju – Departamentui), pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą. Departamento veiksmai priimant ginčijamą Sprendimą yra tiesiogiai nustatyti Įstatymo ir Departamentas neturi diskrecijos elgtis kitaip. Todėl, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, 2025-12-15 buvo priimtas Sprendimas.
2.9. Teigiamas charakteristikas parengę subjektai neturi priėjimo prie aptariamų teisės pažeidimų duomenų, todėl tam tikroje veikloje pareiškėjo teigiamas charakterizavimas negali paneigti asmens padarytų pažeidimų, kurie leidžia daryti išvadą, kad asmuo neatitinka Įstatyme apibrėžtų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatyme įtvirtintų reikalavimų.
2.10. Departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2016-06-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-553-830/2016 (toliau – ir Teismo baudžiamasis įsakymas) buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“) 2 dalį. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad „Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. balandžio 16 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdamas klube „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė įsigyti „žolės“ (kanapių) bei apie tai garsiai pasakė girdint kitiems klubo lankytojams. Netrukus prie jo priėjo nepažįstamas jaunuolis, kurio apibūdinti negalėtų, bei pasiūlė įsigyti „žolės“. Iš minėto jaunuolio už 10 eurų įsigijo maždaug vieną gramą „žolės“, t. y. gavo 1 folijos rutulėlį (apie 3 cm skersmens), kurį įsidėjo į kelnių kišenę. Kas tiksliai buvo įsigytame rutulėlyje, nežino tačiau pauostęs iš specifinio kvapo suprato, jog tai marihuana. 2016 m. balandžio 17 d., apie 02.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), surūkė nedidelę dalį įsigytų narkotikų. Kiek tą vakarą surūkė, negali pasakyti, tačiau folijoje liko daugiau nei pusę įsigytos narkotinės medžiagos. Tą pačią dieną, apie 18.30 val., netoli nuo namų esančiame pušynėlyje surūkė dar dvi suktines marihuanos. Likusią marihuanos dalį įsidėjo į savo kelnių kišenę“. Šie faktiniai duomenys paneigia skundo teiginius, kad pareiškėjas po to kai buvo 2014-02-13 nuteistas, stengėsi būti doru ir atsakingu, pavyzdingu piliečiu bei atstatyti savo nepriekaištingą reputaciją.
2.11. Departamentas mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą Sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą.
4.1. Pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-229-2014 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; pareiškėjui skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėnesius nuo Nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei organizacijose. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-05-15.
4.1.1. Įvertinus byloje surinktus ir teisminio posėdžio metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamųjų D. P. ir E. M. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. kaimo turizmo sodybos teritorijoje, pastate kur buvo švenčiamas gimtadienis, jiems atvykus į šventę nekviestiems, jų veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais P. B. turto sugadinimu, kaltinamajam D. P. išdaužus lango stiklą, tokiu būdu patenkant į salės vidų, o kaltinamajam E. M. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu, t. y. papurškiant jam į veidą dujų, ir suduodant kumščiu į veidą, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis D. P. nurodė, jog važiavo į sodybą padėti draugui T. V., kuris jam skambino ir prašėsi pagalbos. Kadangi nuvykus jam niekas neatidarė durų, išdaužė durų stiklą, o būnant viduje, kur buvo švenčiamas gimtadienis, purškė dujas. Kaltinamasis E. M. pilnai prisipažįsta pažeidęs viešąją tvarką ir pavogęs P. B. turtą - leistuvą. E. M. nurodo, kad būdamas girtas, paprašytas D. P., jam padėjo ir važiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas gimtadienis ir kur, pasak D. P., reikia padėti gelbėti jo draugą. <...> Visų liudytojų parodymai yra analogiški, iš jų aišku, kad buvo sutrikdyta šventė, gimtadienio šventimas, kad nekviesti jaunuoliai atvyko, kad buvo purškiamos dujos, buvo suduota į veidą nukentėjusiajam T. P., kad po to buvo pasigęsta leistuvo.
4.1.2. Kaltinamųjų D. P. ir E. M. padaryta veika yra tyčinė ir kvalifikuota teisingai pagal BK 284 str. 1 d., t. y. kaltinamieji, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo E. M. veika, tęsiant toliau nusikalstamus veiksmus, atitinka LR BK 178 str. 2d., t. y., kaltinamasis, įsibrovęs į patalpą, įvykdė svetimo turto pagrobimą.
4.1.3. Skirdamas bausmę E. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. ), veikos tyčinės, baigtos <...>. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į tai, jog žala atlyginta, nukentėjusieji pretenzijų nereiškia, jų atsiprašė, taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. M. paskyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.
4.2. Pareiškėjas 2014-05-20 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas), 2015-01-20 išregistruotas ir probojamųjų asmenų duomenų registro, kaip atlikęs teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-553-830/2016 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir ja paskirta bauda.
4.4. 2018 metais pareiškėjas atliko privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios karo tarnybos baigimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo karinis laipsnis yra jaunesnysis eilinis.
4.5. Pareiškėjas Departamento Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai pateikė 2025-12-01 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo – prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai).
4.6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Aprašo 14 punkto nuostatomis, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime nurodyta:
4.6.1. Vadovaujantis Įstatymu ir Aprašu, tikslu nustatyti ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negalėtų būti išduotas, atliktas patikrinimas.
4.6.2. Atlikus patikrinimus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2014-02-13 pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2014-05-15) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio („Viešosios tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje ir 178 straipsnio („Vagystė“) 2 dalyje. Susipažinus su Nuosprendžiu, nustatyta, kad 2013-02-02 pareiškėjas, būdamas neblaivus, kartu su kitu asmeniu, viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje, kur buvo švenčiamas gimtadienis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį ir svetimo turto sugadinimu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei savo veiksmais nutraukė gimtadienio šventę. Šiais savo veiksmais pareiškėjas demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pamatęs patalpoje ant suolelio CD leistuvą – jį pagrobė. Pareiškėjui paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.
4.6.3. 2015-01-20 pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaip atlikęs teismo paskirtą bausmę.
4.6.4. Pareiškėjas dėl padarytų nusikaltimų, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo paskirtą bausmę atliko 2015-01-20. Iki 2018-08-20 buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą. Po teistumo išnykimo nepraėjo 15 metų, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
4.7. Pareiškėjas į byla pateikė:
4.7.1. (duomenys neskelbtini) 2025-10-24 charakteristiką, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2023-01-19, (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2024-12-02 (duomenys neskelbtini) pareigose. Per visą darbo laikotarpį pareiškėjas pasižymėjo atsakingumu, analitiniu mąstymu ir gebėjimu greitai bei kokybiškai atlikti pavestas užduotis. Taip pat turi puikius komandinio darbo įgūdžius, yra pareigingas, iniciatyvus bei imlus naujovėms. Darbo metu užduotis vykdo sklandžiai ir savarankiškai. (duomenys neskelbtini) vadovė pareiškėją apibūdintų kaip žmogų, turintį puikų humoro jausmą, empatišką, draugišką, patikimą ir siekiantį nuolatos tobulėti.
4.7.2. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (mokslo kryptis - (duomenys neskelbtini)) doktoranto pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 1 d. - 2029 m. rugpjūčio 31 d. darbo planą. Daktaro disertacijos pavadinimas – (duomenys neskelbtini).
4.8. Departamentas į bylą pateikė 2025-12-02 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį.
Teisinis reguliavimas, įskaitant tą, kuriuo remiasi pareiškėjas ir atsakovas
5.1. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (11 straipsnio 3 dalis).
5.2. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (11 straipsnio 4 dalis).
5.3. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. <...> (97 straipsnio 1 dalis).
5.4. „3. Turinčiais teistumą laikomi: <...>; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; <...> (97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).
5.5. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (178 straipsnio 2 dalis).
5.6. Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (284 straipsnis).
6.1. Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 2) nesantis nepriekaištingos reputacijos; <...> (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6.2. Įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos (18 straipsnio 1 dalis).
6.3. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...> 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; <...> (18 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
7.1. Jeigu atliekant patikrinimą buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi būti motyvuotas (surašytas laisva forma), priimtas vadovaujantis Įstatyme ir Apraše nustatytais reikalavimais. Neigiamas sprendimas dėl kartu gyvenančio asmens neatitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams surašomas laikantis asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų (14 punktas).
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu Sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas dėl padarytų nusikaltimų, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo paskirtą bausmę atliko 2015-01-20; iki 2018-08-20 buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą; po teistumo išnykimo nepraėjo 15 metų, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr., pvz., 2013-02-25 nutarimą, 2016-02-02 nutarimą, 2020-06-05 nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023-02-09 nutarime konstatavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiamas ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019). Siekiant konstatuoti, jog asmuo kelia (gali kelti) grėsmę nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą; tam pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrįsta pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr. pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019).
11. 2014-02-13 priimtu įsiteisėjusiu Nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius apysunkį, tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 178 str. 2 d.), esant sunkinančiai aplinkybei – nusikalto būdamas neblaivus. Ginčas dėl to nekyla, tai matyti iš Nuosprendžio. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Ginčas byloje taip pat nekyla dėl to, kad po pareiškėjo teistumo išnykimo (remiantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunkčiu, pareiškėjo teistumas išnyko po 2018-01-20, t. y. praėjus 3 metams po bausmės atlikimo 2015-01-20), nepraėjo 15 metų.
12. Kaip minėta, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kada asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
14. Pareiškėjas Prašyme Departamentui prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai – pistoletus, revolverius.
15. Pagal Įstatymą (4, 5 straipsniai, 40 straipsnio 8 dalis), B ir C kategorijų trumpiesiems šaunamiesiems ginklams priskiriami pistoletai, revolveriai.
16. Kaip minėta, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
17. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas; Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal Įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento priimtas Sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo biografijos faktais, nurodytas priimant Sprendimą taikytos teisės aktų nuostatos, jos taikytos tinkamai, nurodyti sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvai, kurie yra suprantami, pagrįsti.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad nors nusikaltimus pareiškėjas padarė jau daugiau nei prieš 10 metų, t. y. būdamas labai jauno amžiaus, dėl šių padarytų nusikaltimų pareiškėjas gailisi ir pergyvena iki šiol, kad pareiškėjas atliko privalomąją karinę tarnybą, kad reguliariai dalyvauja kariniuose mokymuose, kad turi planą tapti Šaulių sąjungos nariu, kad yra išnykęs pareiškėjo teistumas, taip pat pareiškėjo į bylą pateikta charakteristika, palankiai apibūdinanti jo asmenį, atsižvelgiant į aptartas Įstatymo nuostatas, nėra reikšmingos nagrinėjamu atveju ir nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, jog kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas bei visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., LVAT 2022-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
22. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.