Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo neterminuotam laikotarpiui apriboti atsakovo D. V. tėvo valdžią jo sūnaus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendro gyvenimo su atsakovu metu susilaukė sūnaus E. V.. Atsakovas pripažino tėvystę sūnaus atžvilgiu, paduodamas pareiškimą notarų biure dėl tėvystės pripažinimo. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio su atsakovu gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda. Bendras jos ir atsakovo gyvenimas buvo pakankamai sunkus ir sudėtingas. Atsakovo elgesys visuomet būdavo neprognozuojamas, ji patirdavo nuolatinius psichologinio, fizinio ir net seksualinio smurto išpuolius. Galiausiai, supratusi, kad toks jų gyvenimas daro didžiulę neigiamą įtaką ne tik jai, bet ir jų mažamečiam vaikui, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, po dar vieno šeimoje įvykusio incidento kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, kurių pagalba, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje. Netrukus po šio įvykio atsakovas išsikėlė gyventi į kitą būstą. Po jų su atsakovu išsiskyrimo tiek jai, tiek jų sūnui buvo reikalinga psichologo pagalba emocinei būklei atstatyti, vaiką iki šiol ištinka pykčio ir nervų priepuoliai. Atsakovo neadekvatus elgesys jos su sūnumi atžvilgiu nesiliovė net ir apsigyvenus atskirai. Atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. vasario 25 d. ir toliau prieš ją naudojo psichologinę prievartą, bet kuriuo paros metu daug sykių skambindamas telefonu arba siųsdamas bauginančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Dėl šios savo veikos atsakovas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje. Taip pat Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą dėl jų su atsakovu sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo nustatyta, kad atsakovo elgesys su sūnumi buvo netinkamas. Atsakovas manipuliuodavo vaiku netinkamai jį prižiūrėdamas, netenkindamas vaiko emocinių poreikių, ignoruodamas jį ir nekreipdamas į jį dėmesio. Kadangi atsakovas smurtą prieš ją naudodavo sūnaus akivaizdoje, nustatyta, kad smurtinio elgesio stebėjimo psichologinės pasekmės vaiko elgesiui ir emocinei jo būklei yra panašios į bet kokios patirtos prievartos pasekmes. Nurodytu teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka dėl šiame ieškinyje nurodytų aplinkybių buvo nustatyta minimali, su sūnumi leidžiant susitikti ir bendrauti kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Telšių krizių centre, dalyvaujant psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Po minėto teismo sprendimo priėmimo, atsakovas nustatytu laiku su sūnumi susitiko tik keletą kartų. Tačiau šie susitikimai nebuvo sklandūs ir baigdavosi konfliktinėmis situacijomis tarp susitikime dalyvaujančių darbuotojų ir atsakovo. Sekantį kartą atsakovas iniciatyvą dėl pasimatymo su vaiku parodė tik 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu dalyvauti vaiko gyvenime ir domėtis jo aktualijomis. Atsakovui išreiškus norą susitikti su vaiku, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai buvo atvykę pas ją į namus ir apklausė sūnų, ar jis nori bendrauti su savo tėvu. Sūnus pasakė, jog kategoriškai nenori palaikyti ryšių su tėvu, todėl jų susitikimas su atsakovu neįvyko. Visą šį laikotarpį iki 2021 m. kovo mėnesio atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi, jie jokių kontaktų nepalaikė iki tol, kol atsakovas vėl kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl susitikimo su sūnumi. Susitikimas su vaiku įvyko, tačiau po jo vaikas tapo itin nervingas ir neramus. Atsakovui šių metų balandžio mėnesį pareikalavus su sūnumi susitikti dar kartą, ji informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad sūnus nepageidauja matytis su tėvu. 2021 m. balandžio 7 d. E. V. buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. Berniukas ir vėl buvo kategoriškas savo ir tėvo susitikimui bei nurodė, kad atsakovo jis bijo, susitikti nenori, nes atsakovas skriaudė jo mamą, šaukė ant jos, o jį uždarydavo į vonią ir labai aukštai supdavo, nors jis ir sakydavo, kad bijo. Vis dėlto susitikimas 2021 m. balandžio 14 d. buvo suorganizuotas, tačiau, kaip ir buvo galima numatyti, nepraėjo sklandžiai. Susitikimas truko vos keletą minučių, jis buvo nutrauktas, kadangi atsakovas vėl konfliktavo su susitikime dalyvavusia psichologe, agresyviai ją puolė, šaukė, kaltino ją nekompetencija. Tačiau net ir per šias kelias minutes vaikas patyrė išgąstį, prasidėjus konfliktinei situacijai, pradėjo drebėti, nebekalbėjo, nervingai suko ratus po kabinetą, glaudėsi prie Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės. Atsakovas visiškai nevaldė savo emocijų, nepaisė sūnaus pakitusios būsenos ir toliau elgėsi netinkamai, žalodamas vaiko emocinę būklę. Kaip pažymi susitikime dalyvavusi psichologė, toks atsakovo elgesys rodo galimus jo psichikos pakitimus, kuriems reikalingas gydymas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad atsakovo elgesys yra priešingas vaiko interesams. Savo elgesiu atsakovas daro žalą vaiko emociniam stabilumui bei asmenybės vystymuisi. Vaikas bendraudamas su juo yra traumuojamas ir patiria nuolatinį stresą, kurio pasekmės jaučiamos dar kurį laiką ir po jų susitikimų. Ieškovė mano, kad jos, kaip motinos, pareiga yra užtikrinti vaikui saugią vystymuisi bei augimui aplinką. Todėl, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, teisės normas bei teismų formuojamą praktiką, mano, kad atsakovo netinkamas, netgi žalingas, elgesys su vaiku yra pakankamas pagrindas neterminuotam laikotarpiui apriboti jo, kaip tėvo, valdžią. Šiuo atžvilgiu turėtų būti atsižvelgta ir į E. V. išreikštą nuomonę, sprendžiant klausimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovas D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriui ieškovės šeima yra žinoma nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., kai skyriuje buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje. Ieškovė kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, jog atsakovas, panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo prieš jos valią. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyrui paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie ieškovės. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, buvo pravestas pokalbis su ieškove, kuriai paaiškinta, jog tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, bet kadangi atsakovas negalėjo artintis prie ieškovės, jai pasiūlyta E. V. vežti į Telšių Krizių centrą, kad tėvas sutartu laiku galėtų pabendrauti su sūnumi. Skyrius palaiko ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus E. V. atžvilgiu. Skyriaus nuomone, byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie įrodo, kokią ypatingai didelę žalą vaikui ir jo vystymuisi daro atsakovas D. V..

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra nei faktinių aplinkybių, nei CK 3.180 straipsnyje nustatytų pagrindų dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo. Šiuo atveju jis įžvelgia per didelį ir perdėtą ieškovės, kaip mamos, rūpestį savo vaiku, ignoruojant atsakovo, kaip tėvo vaidmenį. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra tik ieškovės požiūris, kaip turi būti bendraujama su vaiku ir koks turi būti jo auklėjimas. Sutiktina, kad atsakovo elgesys yra nestandartiškas, kitoks, tačiau tai nesudaro pagrindo apriboti jo, kaip tėvo, valdžią. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bendravimas su atsakovu jo sūnui daro žalą. Tikėtina, kad šalių sūnus susitikimų metu jaučia natūralų jaudulį. Byloje nėra duomenų apie vaiko nervinius tikus ir kad juos sukėlė atsakovo elgesys. Nuo pat ieškovės ir atsakovo gyvenimo atskirai pradžios atsakovo, kaip tėvo, teisės yra varžomos. Ieškovė dėl priešiškų jos ir atsakovo santykių, teisinėmis priemonėmis bando pašalinti atsakovą iš jų sūnaus gyvenimo.

Liudytoja T. V. parodė, kad yra Telšių krizių centro psichologė. Paaiškino, kad ieškovę, atsakovą ir jų sūnų E. pažįsta nuo 2018 m. Tais metais, vykdant teismo sprendimą dėl atsakovo su sūnumi nustatytos bendravimo tvarkos, ji dalyvavo Telšių krizių centre organizuotame atsakovo ir jo sūnaus susitikime. Susitikimas įvyko, tačiau jis nepraėjo sklandžiai, nes atsakovas užsipuolė ten buvusius specialistus dėl jų nekompetencijos. Visa tai vyko vaiko akivaizdoje. Nors susitikimo metu, atsakovas žaidė su vaiku, atvežė dovanų, tačiau pats bendravimas buvo įtemptas, atsakovas sūnaus klausinėjo apie ieškovę. Susitikimas pasibaigė dėl E. išreikšto noro eiti pas mamą. Taip pat ji dalyvavo ir 2021 m. balandžio mėnesį organizuotame atsakovo susitikime su vaiku. Šis susitikimas realiai neįvyko dėl atsakovo, galima sakyti, parodytos agresijos jos atžvilgiu. Susitikimo metu atsakovas iš esmės nebendravo su sūnumi, o visą dėmesį skyrė jai, negirdėdamas jos atsakymų į jo klausimus. Vis tai ir vėl vyko dalyvaujant vaikui ir akivaizdžiai buvo matyti, kad toks atsakovo elgesys kelia vaikui įtampą ir nerimą. E. nuo šių metų taip pat reguliariai pas ją lankosi dėl psichologinių konsultacijų. Iš vaiko emocinės būsenos ir jo pasakojimų ji nustatė, kad vaikas dėl ieškovės ir atsakovo buvusio gyvenimo kartu yra psichologiškai traumuotas. Jis jaučia baimę ir pyktį, o susitikimai su atsakovu šiuos jausmus sugrąžina. Bendravimas su atsakovu E. yra kaip dirgiklis, kuris išderina jo emocinę būseną, todėl po tokių susitikimų jam atsinaujina sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia psichologiniai dalykai. Nebendraujant su atsakovu vaikas pamažu rimsta, jo emocinė būsena stabilizuojasi, jis toliau gyvena savo įprastą gyvenimą. Jos manymu, siekiant saugoti vaiko sveikatą, atsakovo susitikimai su sūnumi turėtų būti nutraukti. Norint, kad vaiko bendravimas su atsakovu neturėtų neigiamos įtakos jo psichologinei ir fizinei sveikatai, atsakovo elgesys turi pasikeisti.

Liudytoja V. U. parodė, kad yra Telšių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė. Nurodė, kad su ieškovės šeima pradėjo dirbti 2021 m. pavasarį, kai į Telšių socialinių paslaugų centrą kreipėsi Vaiko teisių apsaugos specialistai prašydami dalyvauti organizuojant atsakovo ir jo sūnaus susitikimus pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kadangi Telšių krizių cento specialistai atsisakė dalyvauti organizuojant šiuos susitikimus. Ieškovei reikėjo pagalbos organizuojant jos sūnaus ir atsakovo susitikimus, nes teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas negali artintis prie ieškovės nustatytu atstumu. 2021 m. balandžio 28 d. turėjęs įvykti atsakovo ir jo sūnaus susitikimas neįvyko, nes E. turėjo vizitą pas gydytoją. Daugiau susitikimų nebuvo suorganizuota, nes ieškovė kreipėsi į teismą ir buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria uždrausta atsakovui bendrauti su sūnumi. Ieškovei sudarant pagalbos planą, ieškovė minėjo, kad sūnaus elgesys po susitikimų su atsakovu, yra pasikeitęs. Ji pati bendravo su E., kuris yra labai bendraujantis, kalbus vaikas, tačiau pradėjus kalbėti apie atsakovą, vaikas nuėjo žaisti. Bendraujant su atsakovu dėl susitikimų su sūnumi, atsakovas suabejojo jos kompetencija ir kvalifikacija, todėl kad ji nesugeba suorganizuoti susitikimų su sūnumi. Atsakovui jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), taip pat buvo paskirta atvejo vadyba, tačiau kiek jai žinoma, jis su jam skirtu vadybininku nebendravo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad norint, kad šiuo metu atsakovo ir jo sūnaus bendravimas vyktų nedarant žalos vaiko vystymuisi, atsakovas turi kreiptis pagalbos į specialistus. Atsakovo elgesys susitikimų su sūnumi metu yra netinkamas, savo elgesiu jis gąsdina ir baugina vaiką. Atsakovas sūnui užduoda neadekvačius klausimus, nepasitiki ir kaltina susitikimuose dalyvaujančius specialistus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas D. V. turi sūnų E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai. Telšių krizių centro 2017 m. spalio 18 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. lapkričio 22 d. raštuose nurodyta, kad atsakovo D. V. elgesys yra neprognozuojamas, jis yra agresyvus, ne pirmą kartą net viešose vietose agresyviai šaukia, kaltina neadekvačiais dalykais, nervingai išreiškia savo emocijas, jų nevaldo, kaltina, šmeižia, žemina, tyčiojasi iš specialistų mažamečio vaiko akivaizdoje. Atsakovo ilgalaikis psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas ieškovės atžvilgiu sukėlė ne tik jos, bet ir šalių nepilnamečio vaiko psichinės sveikatos sutrikimus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu atsakovas D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. vasario 25 d. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino ieškovę R. B.).Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. B., taip pat iš atsakovo D. V. priteistas išlaikymas sūnui E. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės bei nustatyta atsakovo D. V. bendravimo su sūnumi E. V. tvarka: atsakovas D. V. susitinka su sūnumi E. V. kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Telšių krizių centre, dalyvaujant psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Telšių krizių centro 2018 m. spalio 12 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. Telšių krizių centre vyko atsakovo D. V. susitikimas su sūnumi E. V., susitikimą stebėjo psichologė. Susitikimas vaikui E. V. buvo įtemptas ir varginantis, tikrojo tėvo ir sūnaus bendravimo buvo labai nedaug, labiau vyravo neadekvatus vyro elgesys ir siekis bendrauti su ieškove R. B.. Rašte pateikta nuomonė, kad tolimesni atsakovo susitikimai su sūnumi gali būti žalingi vaikui dėl tėvo stiprios įtampos ir neadekvataus elgesio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Linos Petreikės 2021 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 17 d. suorganizuotas atsakovo ir jo sūnaus susitikimas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Pranešime nurodyta, kad susitikimo metu atsakovas turėjo pretenzijų susitikime dalyvavusiai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, tačiau po duotų pastabų, kad susitikimas yra skirtas bendravimui su vaiku, tolimesnis susitikimas iš esmės vyko sklandžiai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susitikimo metu vaikui E. V. grįžo prisiminimai iš jo, ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo kartu, vaikas nurodė, kad jis labai bijojo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. rašte nurodyta, kad 2021 m. kovo 31 d. atsakovo ir jo sūnaus susitikimas neįvyko dėl ieškovės saviizoliacijos, taip pat neįvyko ir 2021 m. balandžio 7 d. turėjęs įvykti susitikimas dėl vaiko E. V. nenoro susitikti su atsakovu. Rašte nurodyta, kad ieškovės teigimu vaikas po 2021 m. kovo 17 d. susitikimo su atsakovu buvo nervingas ir prašė jo neversti bendrauti su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apklausus E. V., jis nurodė, kad jis bijo atsakovo ir nenori su juo susitikti, nes jis skriaudė mamą (ieškovę), šaukė ant jo, jį uždarydavo į vonią ir labai aukštai supdavo. Rašte nurodyta, kad buvo registruotas vaiko teisių pažeidimas ir pradėta nagrinėti vaiko situacija. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad atsakovas D. V. atvykęs į skyrių susipažinti su vaiko E. V. situacijos vertinimo anketa, pradėjo agresyviai elgtis, išreiškė nepasitenkinimą ir išėjo nepasirašęs dokumentų. Telšių krizių centro 2021 m. balandžio 30 d. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 3 d. raštuose nurodyta, kad Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2021 m. balandžio 14 d. trečią kartą organizavo nepilnamečio E. V. susitikimą su tėvu D. V., kuriame dalyvavo Telšių krizių centro psichologė. Susitikimas truko apie 10 minučių, nes atsakovas elgėsi neadekvačiai, vaikui sukėlė stresą ir įtampą. Atsakovas, tik atėjęs į susitikimą, pasisveikino su sūnumi, bet daugiau dėmesio į sūnų nebekreipė. Visas jo dėmesys buvo nukreiptas į susitikimą stebinčią psichologę Atsakovas pakeltu tonu, garsiai ir agresyviai šaukė, reikalavo psichologės išsilavinimą įrodančių dokumentų, įtarė, jog ji yra KGB agentė. Pateikus visus atsakymus į užduotus klausimus, bandant atsakovą nuraminti ir paskatinus bendrauti su sūnumi, D. V. toliau nekreipė dėmesio į sūnų. Vaikas E. V. išreiškė didžiulę baimę dėl tokio atsakovo elgesio, pradėjo drebėti, matėsi nerviniai tikai, kurie rodo didžiulę žalą vaiko emocinei būsenai. Susitikime dalyvavusios psichologės teigimu, vaikas po šio susitikimo norėjo pasidalinti ankstesniais jį bauginančiais bendravimo su tėvu prisiminimais. Telšių krizių centro specialistai minėtame rašte nurodė, kad kategoriškai prieštarauja toliau dalyvauti teismo numatytuose atsakovo D. V. susitikimuose su sūnumi E. V. ir nepritaria, kad toliau būtų vykdomi atsakovo susitikimai su sūnumi, nes tai pažeistų vaiko teises ne tik Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir tarptautinės teisės rėmuose. Byloje pateikti 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. įvykusių atsakovo D. V. ir vaiko E. V. susitikimų vaizdo ir garso įrašai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 68868/14).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus E. V. yra 7 metų amžiaus. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo pat gimimo augo su abiem tėvais, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio E. V. gyvena tik su ieškove R. B.. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. teismo sprendimu dėl ankstesnio atsakovo smurtinio elgesio su ieškove sūnaus akivaizdoje, pakankamo dėmesio sūnui neskyrimo, neigiamo atsakovo poveikio sūnaus psichinei sveikatai nustatyta minimali atsakovo D. V. ir jo sūnaus E. V. bendravimo tvarka: atsakovas D. V. susitinka su sūnumi E. V. kas antros savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. Telšių krizių centre, dalyvaujant psichologui, socialiniam darbuotojui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio atsakovo bendravimas su vaiku nebuvo reguliarus. Keletas atsakovo ir sūnaus susitikimų neįvyko dėl vaiko nenoro susitikti su tėčiu. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir liudytojos psichologės T. V. parodymais, susitikimų su atsakovu metu vaikas E. V. patiria gyvenimo kartu su atsakovu neigiamus prisiminimus, kurie susiję su vaiko baime. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą atsakovo pateiktas 2021 m. kovo 17 d. susitikimo su sūnumi vaizdo įrašas. Byloje taip pat nustatyta, kad daugumoje susitikimų atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs juose dalyvaujančių specialistų atžvilgiu ir savo elgesiu sukėlė konfliktiškas situacijas. Nors atsakovas teigia, kad toks jo elgesys yra tiesiog natūralus jo bendravimo būdas, tačiau išklausius į bylą pateiktą atsakovo 2021 m. balandžio 14 d. susitikimo su sūnumi garso įrašą, darytina išvada, kad toks elgesys vaiko akivaizdoje yra netinkamas ir darantis žalą vaiko emocinei ir psichologinei būklei, kurio negalima pateisinti asmeninėmis žmogaus savybėmis. Taip pat iš į bylą pateiktų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad atsakovas bendravimo su sūnumi metu daugiau dėmesio skiria savo asmeninių interesų patenkinimui, o ne atsižvelgia į savo mažamečio sūnaus natūralius vaikiškus poreikius ir emocijas. Atsakovo elgesyje pastebimas manipuliavimas vaiku bandant sukurti jo priešiškumą ieškovei ir susitikimuose dalyvaujantiems specialistams. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teigimu, po susitikimų su atsakovu vaikas tampa neramus, jam suintensyvėja nerviniai tikai, jo emocinė būsena išsibalansuoja. Nors byloje nėra medicininių duomenų apie nurodytas šalių sūnaus E. V. sveikatos problemas, tačiau šias aplinkybes patvirtina byloje apklausta liudytoja psichologė T. V. ir rašytiniai įrodymai apie 2021 m. balandžio 14 d. įvykusį atsakovo ir jo sūnaus susitikimą.

Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Įvertinus byloje nustatytų faktų bei pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovas neužtikrina savo sūnaus geriausių interesų. Teismo vertinimu, atsakovas bendraudamas su savo sūnumi neatsižvelgia į vaiko interesus, nesigilina į vaiko esminius poreikius ir perdėtai deklaruoja savo teises į vaiką siekdamas veikti ne vaiko interesais, o norėdamas parodyti savo neigiamas emocijas ir nepasitenkinimą ieškove ir jo su vaiku susitikimuose dalyvaujančiais specialistais. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad dėl tokio atsakovo elgesio šalių sūnus patiria stresą, negatyvias emocijas, yra trikdoma vaiko psichologinė būsena ir dėl to nukenčia jo sveikata. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Telšių krizių centro, Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atsakovo atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jam pakenkti. Sutiktina, kad nėra nustatyto visuotinai priimtino bendravimo su vaiku modelio, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo, kaip asmenybės, kitoniškumas, ir jo bendravimo su vaiku būdas negali būti priešingas vaiko interesams ir sukelti jam neigiamas pasekmes. Pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-314-378/2021). Šiuo atveju atsakovas po 2018 m. balandžio 20 d. teismo sprendimo, kuriuo nustatyta jo su sūnumi minimali bendravimo tvarka, nedėjo pastangų atkurti jo ir vaiko santykius, nekeitė savo elgesio, nebendradarbiavo su Telšių krizių centro, Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, neatsižvelgė į jų patarimus, siekiant konstruktyvaus vaiko ir tėvo bendravimo, o ne neigiamos atmosferos bei įtampos kūrimo, bendraudamas su sūnumi neatsižvelgė į jo emocinį jautrumą dėl praeityje buvusių įvykių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, visapusiškai juo nesirūpina ir šiuo atveju vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovo teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Ieškovė prašo taikyti griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas faktiškai nutraukia tėvų ir vaikų ryšius (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis), todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Byloje nustatyta, kad atsakovo elgesys daro žalingą įtaką jo sūnui, tačiau nėra ginčo, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, domisi vaiko gyvenimu ir nori su juo bendrauti. Tiek ieškovė, tiek išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad norint jog atsakovo bendravimas su vaiku nebūtų priešingas jo interesams, atsakovo elgesyje būtini pokyčiai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo elgesys gali pasikeisti. Pažymėtina, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas galėtų motyvuoti ir paskatinti atsakovą pakeisti esamą situaciją. Esant tokioms aplinkybėms, neterminuotas tėvo valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, todėl šioje situacijoje atsakovui taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys, 3.183 straipsnio 2 dalis, CPK 405 straipsnis).

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis), o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-358-971/2018 E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tuo pačiu teismo sprendimu E. V. yra priteistas išlaikymas, todėl teismas šiais klausimais nebepasisako ir šie klausimai nebespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė iš viso patyrė 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo) ir 700 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1833-6735) ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 342 Eur.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos, todėl ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio l, 2 dalys). Ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią, todėl teismui taikius laikiną tėvo valdžios apribojimą, vertintina, jog ieškovės reikalavimas nėra tenkintas visiškai, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteistina 50 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pats ieškinio reikalavimas – apriboti tėvo valdžią – nebuvo atmestas, tačiau priimtas sprendimas dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, iš ieškovės nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimas dėl tėvo valdžios laikinojo apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 3 d.

Sprendimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo skubiai vykdyti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.