Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – jis 2022 m. vasario 18 d. apie 8.24 val., Trakuose, Vilniaus g., ties Trakų miesto geležinkelio stotimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta, kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, taip pat transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, – vairuodamas G. G. vardu registruotą automobilį „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją R. P. ir ją partrenkė – jai eismo įvykio metu buvo padarytas dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio atviras lūžis, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio srityje, dešinės pusės V-VII ir kairės pusės IV-XII šonkaulių lūžiai, kepenų parenchimos sužalojimas, dešinio antinkščio plyšimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną, ryte, atsisėdo į automobilį, kuris priklauso jo tėvui (tuo metu stipriai snigo, buvo prastas matomumas), ir, važiuodamas apie 30-40 km/h greičiu, prie traukinių stoties, esančios Trakuose, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ties pėsčiųjų perėja, nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios nukentėjusiosios R. P. ir ją partrenkė. Po įvykio iš karto pribėgo prie nukentėjusiosios, pasiėmė pirmosios pagalbos rinkinį ir suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą (ant jos veido dešinės pusės buvo žaizda, todėl jis, kad sustabdytų kraujavimą, ją užbintavo, dėl tos pačios priežasties taip pat užveržė gumyte koją). Pažįstamo asmens paprašė, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, laukė, kol greitoji medicinos pagalba atvyks. Vėliau su nukentėjusiąja bendravo telefonu, buvo su ja susitikęs ir gyvai, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, su ja susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi. Dėl šio įvykio jis labai išgyveno, dėl to nepabaigė mokslų – neparašė bakalauro darbo.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo J. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Kaltinamasis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), transporto priemones vairuoja ketverius metus. 2022 m. vasario 18 d. jis savo tėčio G. G. vardu registruotu automobiliu „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ryte, šiek tiek po aštuntos valandos, važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus. Buvo vienas, segėjo saugos diržą, važiavo saugiu, leistinu greičiu, tačiau tą rytą oras buvo labai prastas – snigo didelėmis snaigėmis. Trakuose, Vilniaus gatvėje, prie geležinkelio stoties, išvažiavęs iš žiedo, jis privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos nepastebėjo ja einančios moters ir savo vairuojamu automobiliu ją pėsčiųjų perėjoje partrenkė. Moteris nuo smūgio parkrito ant žemės. Buvo išsiblaškęs, nes nesulėtino greičio prie pėsčiųjų perėjos, tinkamai neįsitikino, ar joje nėra pėsčiųjų, tačiau netyčia nubloškė ja einančią moterį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad paskui jį sustojęs jo draugas J. B., jis paprašė jo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o pats nubėgo prie moters. Moteris – jam nepažįstama, ji mėgino stotis, bet jis jai neleido – matė atvirą lūžį jos dešinėje kojoje. Atvykę medikai moterį išvežė į ligoninę, o jis liko su pareigūnais, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Jis nukentėjusiai moteriai visą laiką teikė būtinas priemones, maistą, vaistus, bendrauja su moterimi telefonu, jos atsiprašė, visuomet pasidomi, ar jai ko nors netrūksta, moteris su juo bendrauja geranoriškai, taip pat ir pati jam paskambina. Klausė jos, galbūt jai reikia pinigų, tačiau ji nurodė, kad jai pinigų nereikia. Įvykis taip pat buvo registruotas draudimo bendrovėje. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 110–113, 116–118).

4.2. Nukentėjusioji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, tačiau galimai vasario 18 dieną, ryte, apie 8 val., ji ėjo į (duomenys neskelbtini), kur dažnai lankosi. Eidama Trakų mieste, norėjo pereiti pėsčiųjų perėją, esančią netoli Trakų geležinkelio stoties. Ruošėsi eiti link stoties pusės. Tą dieną buvo labai prastas oras, krito šlapias sniegas. Perėjusi iki salelės, vienoje eismo juostoje, tik įžengus į perėją, kitoje eismo juostoje pajuto smūgį į ją. Ji nuo smūgio nukrito ant žemės. Toliau nieko neprisimena, vėliau pamena tai, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Kokiu automobiliu buvo nutrenkta pėsčiųjų perėjoje ir kas vairavo automobilį, ji nežino, dėl tuometinės savo būklės nesuvokė aplinkos. Ilgą laiką buvo gydoma Lazdynų ligoninėje, kur ją operavo. Šiuo metu yra gydoma Trakų ligoninėje slaugos skyriuje. Gydymas dar tęsiasi. Tačiau jaučiasi daug geriau, nors vaikščioti pati negali. Vaikinas, kuris ją partrenkė, jai į ligoninę perduoda įvairius siuntinius, jai tokiu būdu teikia pagalbą. Civilinio ieškinio ji nereiškia nei dabar, nei vėliau, nes žalą jai atlygins draudimas. Jai išaiškinta galimybė ikiteisminį tyrimą užbaigti susitaikius – jeigu vaikinas jos atsiprašys, ji sutiks su juo susitaikyti (b. l. 85–88).

4.3. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 18 d. apie 8 val. jis savo automobiliu „VW Golf“ su draugu R. L. važiavo iš Trakų miesto į Vilnių, į kolegiją. Jis vairavo automobilį, o R. L. sėdėjo priekyje, šalia jo. Jis važiuodamas pamatė, kad priekyje jo automobilio, iš karto prieš jį, važiuoja mikroautobusas „Opel“, jis pagalvojo, kad minėtu mikroautobusu gali važiuoti jo draugas J. G.. Privažiavęs prie Trakų traukinių stoties, jis matė, kaip per pėsčiųjų perėją (nuo ežero pusės į traukinių stoties pusę) eina moteris, ji ėjo viena. Minėtai moteriai praėjus vieną perėjos dalį, ji buvo prie salelės, kai moteris žengė į kitą perėjos dalį, jis tuomet pamatė, kad automobilis „Opel“ nestabdo, minėtas automobilis „Opel“ partrenkė moterį (partrenkė automobilio priekine (dešine) dalimi). Kiek suprato, moteris jau buvo beveik praėjusi perėją. Moters jis asmeniškai nepažįsta, jos duomenų nežino. Kiek pamena, kuomet moteris ėjo per pėsčiųjų perėją, ji į kelią nesižvalgė – kaip įžengė į perėją, taip ir ėjo per ją. Tuomet jis pamatė, kad „Opel“ automobilis sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo jo draugas J. G.. J. G. automobilyje „Opel“ buvo vienas. Jo manymu, J. G. važiavo apie 40 km/h greičiu. Jis matė, kad po smūgio moteris buvo nublokšta kažkiek metrų į priekį, kiek tiksliai, pasakyti negali, po ko nukrito. J. G. išlipęs iš automobilio šaukė: „kvieskite greitąją“, jis paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo tarpu J. G., paėmęs moterį nuo kelio, paguldė ją ant šaligatvio ir suteikė jai pirmąją pagalbą, sutvarstė jai koją, apklojo. Moteris buvo sąmoninga, jai buvo lūžusi koja (atviras lūžis), jos kakta buvo kraujuota ir subraižyta, moteris atrodė blaivi. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė moterį į ligoninę. J. G. buvo blaivus. Gali pasakyti, kad tuo metu buvo didelė šlapdriba, kelias buvo slidus, tuo pat metu ir snigo, ir lijo, matomumas buvo labai blogas. J. G. minėtą moterį pėsčiųjų perėjoje partrenkė būtent dėl blogų oro sąlygų. Dėl įvykio J. G. iki šiol yra labai sukrėstas. Kiek pamena, J. G., pamatęs pėsčiųjų perėjoje moterį, dar bandė stabdyti automobilį, tačiau, kadangi per vėlai ją pamatė, eismo įvykio jam išvengti nepavyko. Jis įvykį matė trijų–keturių metrų atstumu (b. l. 99–101).

4.4. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas Janušas (Januš) Rybalko, susipažinęs su VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ R. P. etapinės epikrizės išrašu, chirurginės operacijos protokolu, krūtinės chirurgo konsultacijos išrašu, E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymu, diagnostinio tyrimo Nr. CTA-22-5596 išrašu, skubios medicinos gydytojo konsultacijos išrašu, traumą patyrusio paciento apžiūros lapu, neurochirurgo pirminės apžiūros protokolu, diagnostinio tyrimo Nr. US1A-22-2041 išrašu, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad nukentėjusioji R. P. eismo įvykio metu patyrė: dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio atvirą lūžis, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio srityje, dešinės pusės V–VII ir kairės pusės IV–XII šonkaulių lūžius, kepenų parenchimos sužalojimą, dešinio antinkščio plyšimą. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 70–72).

4.5. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš Trakų miesto stebėjimo kameros, pavadinimu „2022_02_18_08-24-05_42_1643784355405.mov“, vaizdo įrašo trukmė – 45 s.. Vaizdo įraše matoma žiedinė sankryža, dešinėje matomos kapinės, šiek tiek kairiau – geležinkelio sotis. Iš žiedo veda pagrindinis kelias Trakai–Vilnius, kur ties geležinkelio stotimi matoma pėsčiųjų perėja. Iš žiedo matomas išvažiuojantis baltos spalvos autobusiukas, valstybinių numerių nesimato, kuris juda link Vilniaus pusės. Jam artėjant prie pėsčiųjų perėjos, į ją iš kairės į dešinę įžengia žmogus. Kadangi vaizdo kamera yra toliau nuo pėsčiųjų perėjos, matomas neryškus vaizdas. Baltos spalvos autobusiukui važiuojant link pėsčiųjų perėjos, į perėją įžengęs žmogus ją įpusėja, pasiekęs salelę eina toliau link dešinės pusės. Žmogui einant toliau, baltos spalvos autobusiukas priartėja prie pėsčiųjų perėjos bei nubloškia ja ėjusį žmogų, kuris po smūgio nukrenta dešinėje kelio pusėje, automobilis iškart po smūgio sustoja. Paskui šį automobilį formuojasi automobilių spūstis. Vairuotojas iškart išlipa iš savo automobilio (b. l. 80–82).

4.6. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, važiuojant nuo Trakų link Vilniaus, ties geležinkelio stotimi, už pėsčiųjų perėjos dešiniajame kelkraštyje – baltos spalvos automobilis „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekinis dešinės pusės ratas nuo kelkraščio dešinės pusės nutolęs 1,15 m, galinis dešinės pusės ratas nuo kelkraščio dešinės pusės nutolęs 1,25 m. „Opel“ kairės pusės priekinis ratas nuo kairės pusės kelkraščio nutolęs 4,40 m, galinis kairės pusės ratas nuo kairės pusės kelkraščio nutolęs 4,90 m. Transporto priemonė, matuojant nuo jos galinės ašies iki kelio ženklo Nr. 533 (pėsčiųjų perėja), nutolusi 7,50 m. Matomos automobilio „Opel“ apgadintos priekinės grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis posūkio signalo žibintas, variklio gaubtas (b. l. 13–24).

4.7. Transporto priemonės (automobilio „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos automobilio radiatoriaus grotelės, priekinis bapmeris, kapotas, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 25–29, 30–37).

4.8. Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK Regavimo skyriaus tyrėjo Igno Jakimavičiaus tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. vasario 18 d., apie 8 val. 24 min., iš budėtojų gautas pranešimas, kad Trakuose, Vytauto g., prie traukinių stoties, automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį. Moteris – apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, sąmoninga, guli. Vairuotojas vietoje. Pranešė pravažiuojantis vairuotojas J. B.. Atvykus į įvykio vietą, GMP 5101 jau buvo vietoje. Medikai partrenktą moterį R. P. iš karto išvežė į gydymo įstaigą. Vairuotojas J. G. vairavo „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam patikrinus girtumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0571, patikros sertifikato Nr. 1475060, nustatyta 0,00 promilių. Jis paaiškino, kad dėl prasidėjusio stipraus snygio nepastebėjo per perėją ėjusios moters ir ją kliudė savo vairuojamu automobiliu (b. l. 12).

4.9. Policijos registruojamų įvykių kortelės ROIK Nr. 0122000102051 duomenimis, 2022 m. vasario 18 d. 8.24 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs J. B. pranešė, kad adresu – Trakų r. sav., Trakai, Vilniaus g., prie traukinių stoties gatvėje autobusiukas „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutrenkė moterį. Moteris – apie (duomenys neskelbtini). amžiaus, sąmoninga, guli. Vairuotojas vietoje. 2022 m. vasario 18 d. 12.15 val. RVU ligoninės med. slaugytoja pranešė, kad į ligoninę pristatyta R. P., kuriai nustatyti kepenų plyšimai, daugybiniai šonkaulių lūžimai, dešinės kojos atviras kaulo lūžimas, veido žaizdos, operuojama (b. l. 6–9).

4.10. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilis „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. G. vardu (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, taip pat transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti – elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją R. P. ir ją partrenkė – jai eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis J. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojo J. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, kita bylos medžiaga. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir jų mastą patvirtina specialisto išvados duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

7. Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

10. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

11. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi, be kita ko, įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012).

12. J. G. padarė neatsargų nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė (žr. į bylą pateiktą nukentėjusiosios ir kaltinamojo pasirašytą 2022 m. rugsėjo 3 d. susitarimą), susitarė dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Taigi, šiuo atveju nustatytinos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos.

13. Paskutinioji iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymo sąlygų, įtvirtinta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, yra pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aptariamoji sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja.

14. Spręsdamas dėl minėtos sąlygos (ne)buvimo, t. y. nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas tarp BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (priešingai nei pvz. asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju) nėra įtvirtinęs sąlygos, kad nusikalstama veika turi būti padaryta pirmąjį kartą. Tuo tarpu, teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad asmuo yra anksčiau teistas (ypač už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką), pati savaime aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. manymo, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nevertinant visų kitų šios sąlygos nustatymui reikšmingų aplinkybių visumos, nepaneigia. Atitinkamą teismų praktika dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo formuoja ir aukštesnės (apeliacinės) instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje 1A-50-300/2022).

15. Kaltinamasis J. G. praeityje buvo baustas administracine tvarka (už nešiurkščius administracinius nusižengimus), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu J. G. buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau jis buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, be to, jis nėra pripažintas (bei pripažintinas) recidyvistu, o taip pat ir pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 ir 2 dalis). Nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta esant nepalankioms vairavimo sąlygoms (sniegui, šlapdribai, prastam matomumui). Pažymėtina, kad J. G. nei vienoje proceso stadijoje nevengė atsakomybės, jis kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo bei kilusių padarinių patyrė neigiamus išgyvenimus, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. J. G. iš karto po įvykio suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą, teikė jai įvairiapusę pagalbą ir vėliau. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. J. G. yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog J. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, kad jis padarė išvadas ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. G. elgesiui, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, t. y. skatins jį ateityje būti atidesniam ir nepažeisti įstatymų taip pat ir Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad yra teisinis pagrindas J. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

17. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

18. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad J. G. nusikaltimą padarė naudodamasis šia specialia teise, į tai, jog J. G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

21. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119–122), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies, padarymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti J. G. ir R. P. sudarytą 2022 m. rugsėjo 3 d. susitarimą, kuriuo J. G. įsipareigojo per 12 (dvylika) mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos kompensuoti R. P. viso 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) turtinę bei neturtinę žalą, nurodant, kad pinigai bus pervedami į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank. Pinigai bus mokami iš V. G. sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant – žalos atlyginimas už J. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.