- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-168-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00689-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- K. G.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti, nustatant atsakovo K. G. kaltę, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti turėtą J. pavardę.
Ieškinyje bei teismo posėdyjeieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu K. G. sudarė santuoką, įrašo Nr. 11. Iki tol su atsakovu apie metus laiko gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kartu su šalimis gyveno du nepilnamečiai ieškovės vaikai - E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini) Bendrų vaikų su atsakovu nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo šeiminis gyvenimas buvo palyginus geras ir sklandus. Gyveno pas ieškovės mamą (duomenys neskelbtini) atrodė, kad atsakovas myli ieškovę ir jos vaikus. Tačiau po santuokos įregistravimo viskas pasikeitė. Atsakovas tapo arogantiškas, ieškovę užgauliojo ir žemino. Dar kurį laiką padėjęs su vaikais išgyventi finansiškai, vėliau ir tai nustojo daryti. Pagrindinis dalykas, dėl ko ieškovė nebegali ir nebenori su atsakovu gyventi santuokoje, yra vaikų užgauliojimas. Jis akivaizdžiai parodo, kad vaikų nekenčia, prasiveržta net smurto protrūkiai. Ieškovė nuolat turi atsakovą stebėti ir sekti, kad jis kurio vaiko neužgautų, neįžeistų ar dar kaip jiems nepakenktų. Atsakovas jau keturi mėnesiai yra išvykęs dirbti į užsienį. Retkarčiais jiems bendraujat supranta, kad atsakovas jau senai nusišalino nuo visų problemų sprendimo, susijusių su šeimos poreikių tenkinimu. Jis gyvena sau, uždirbtus pinigus leidžia taip pat savo reikmėms tenkinti. Nei lėšomis, nei fiziniu darbu ar dar kitokiais būdais neprisideda prie šeimos gerbūvio kūrimo, vaikų poreikių tenkinimo. Jis žino, kad ieškovei sudarius su juo santuoką, ji nebegauna valstybės mokamų išmokų ir visiškai neturi lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Tačiau šios aplinkybės atsakovo nedomina. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas nepakeis požiūrio į šeimą, jos vertybes, šalys tikrai kartu nebegyvens. Santuoka yra iširusi nuo 2018 metų liepos mėnesio. Ieškovė daugiau nebenori ir nebegali gyventi santuokoje su žmogumi, kuris jai nejaučia elementarios pagarbos, nėra jai lojalus, nemyli vaikų, jais nesirūpina. Nurodė, kad atsakovui santuoka buvo reikalinga dėl gyvenamosios vietos suteikimo, nes jis neturėjo kur gyventi. Prie šeimos poreikių nereikėjo jam niekuo prisidėti, mokėti mokesčių. Atsakovas nesiūlė eiti gyventi atskirai. Yra įsitikinusi, kad atsakovas nepakeis požiūrio į šeiminį gyvenimą. Kreditorių, bendro turto, bendrų vaikų neturi. Atsakovas žino apie bylos nagrinėjimą.
Atsakovas K. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie posėdį jam išsiųsti elektroniniu paštu, gautas pranešimas apie procesinių dokumentų gavimą. Atsakovas nurodė, kad į teismo posėdį negali atvykti bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 11. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ duomenimis ir VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovas ir atsakovė santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Santuokos metu pareiškėjai bendrų vaikų nesusilaukė. Kreditorių neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjosi sukurti visaverčius šeimos santykius, tikėjo šeimos ateitimi. Ieškovė stengėsi visais būdais išsaugoti normalius santykius, taupė pinigus, gyveno savo tėvų namuose, kad nereikėtų pinigų leisti nuomai ir tokiu būdu patenkinti daugiau savo mažamečių vaikų bei jos ir atsakovo poreikių. Turėjo didelius lūkesčius ir sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti darnią šeimą. Tačiau akivaizdu, kad to padaryti nepavyko, atsakovas nusišalino nuo visų sutuoktinio pareigų. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio moralines ir lojalumo pareigas ir šiuo metu visiškai nevykdo sutuoktinio pareigų, santuoka turi būti nutraukta nustatant atsakovo kaltę.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltas dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių, vienas kito išlaikymo bei turto padalijimo
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsniu, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovės prašymu paliktina ikisantuokinė „J.“ pavardė.
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1800-16297 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistina 201,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 11), tarp K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).
Pripažinti atsakovą K. G. kaltu dėl santuokos iširimo.
Po santuokos nutraukimo K. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, o I. G. – ikisantuokinę pavardę „J.“.
Priteisti iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,50 Eur (du šimtus vieną eurą 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant jas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.