Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai – kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, žymėjimas plane „b5“, „b10“, plotas 2772,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, žymėjimas plane „b11“, plotas 135,43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybei – Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotame padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenys ir nuosavybės teisės neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Matininkas J. Ž. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atlikęs statinių kadastrinius matavimus nustatė nekilnojamųjų daiktų – kuro rezervuaro, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kilo iš unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tūris – 50 kub. m., kuro rezervuaro, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kilo iš unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tūris – 50 kub. m., statinio kategoriją – I grupės nesudėtingasis, tvoros, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kilo iš unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelės, žymėjimas plane „b5“, „b10“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kilo iš unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 2772,40 kv. m., 2000 m. statybos, aikštelės, žymėjimas plane „b11“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kilo iš unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 135,43 kv. m., 1996 m. statybos, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir sudarė nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas. (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 15 d. prašymu buvo atlikti stadiono ir kiemo statinių kadastriniai matavimai. VĮ „Registru centras“ pateiktame skaitmenizuotos archyvinės bylos, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išraše nurodyta, kad kiemo statinių – kuro rezervuaro, žymėjimas plane „C1“, kuro rezervuaro, žymėjimas plane „C2“, vartelių, žymėjimas plane „t5“,tvoros, žymėjimas plane „t6“ „t7“, lieto betono dangos aikštelės, žymėjimas plane „b11“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1996 m., asfaltbetono ir betono trinkelių dangos aikštelės, žymėjimas plane „b5“, „b10“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 2000. Skaitmenizuotoje archyvinėje byloje (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti nustatytus kadastro duomenis nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 14 d. konsultacija Nr. A3-59. Teismų praktika. 2002, 17).

CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamieji daiktai – kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, žymėjimas plane „b5“, „b10“, plotas 2772,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė „b11“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 135,43 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini), būtų buvę perduoti savivaldybės arba privačių asmenų nuosavybėn. Remiantis nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylose užfiksuotais kadastro duomenimis, minimi nekilnojamieji daiktai – kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuarai, kiemo aikštelės, tvora buvo pastatyti 1996 m. ir 2000 m. visuomeninės paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame valstybei. Kiti šiame žemės sklype, esantys pastatai – sandėlis, mokykla, kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso ir įregistruoti valstybės – Lietuvos Respublikos vardu. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą taip pat sutiko su tuo, kad minėti nekilnojamojo turto objektai vertintini kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (CPK 176, 182, 187 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad nekilnojamieji daiktai kuro rezervuarai, kiemo aikštelės, tvora buvo pastatyti pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus. Kita vertus, nekilnojamieji daiktai pastatyti prieš 24 ir daugiau metų, todėl esant šių nekilnojamųjų daiktų statybos normų pažeidimams, institucijos, vykdančios valstybinę statybos priežiūrą, būtų inicijavusios atitinkamus procesus dėl statybos normų pažeidimų, siekdamos tokių pažeidimų pašalinimo ar statinių nugriovimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, žymėjimas plane „b5“, „b10“, plotas 2772,40 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, žymėjimas plane „b11“, plotas 135,43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, jie nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei – Lietuvos Respublikai – nuosavybės teise. Taigi, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, žymėjimas plane „b5“, „b10“, plotas 2772,40 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, žymėjimas plane „b11“, plotas 135,43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiti inžineriniai statiniai – kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C1“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaras, žymėjimas plane „C2“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, žymėjimas plane „t5“, „t6“ ir „t7“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, žymėjimas plane „b5“, „b10“, plotas 2772,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, žymėjimas plane „b11“, plotas 135,43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.