Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos aklėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiami klausimai dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. SN-22-2112 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 2S-4763 teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Dėl (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo ir Tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Taigi, pareiškėjas šiuo atveju kalinamas (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuri laikoma kameros tipo patalpa pagal jo paties prašymą. Šiai patalpai, atsižvelgiant į jos tipą, taikomi specialūs reikalavimai, kurių neatitikties pareiškėjas neginčija. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos prašymas dėl kėdės atsukimo buvo netenkintas pagrįstai laikantis Taisyklių 12.12 papunkčio.

Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos kalėti kito tipo patalpose, tačiau jis jų atsisakė. Pažymėtinas, kad kalinimo įstaigos patalpų teisinis reguliavimas taikomas ne konkrečiai pareiškėjui, o kalinimo įstaigos patalpoms. Šiuo atveju kamerų tipo patalpoje bausmę atlieka pareiškėjas ir kiti asmenys, kuriems taikomi vienodi patalpų reikalavimai. Kitaip tariant, jei vieni reikalavimai būtų taikomi pareiškėjui, o kiti reikalavimai kitam su juo kalinčiam asmeniui, susidarytų situacija, kad toje pačioje kamerų tipo patalpoje kalintiems asmenims būtų taikomi skirtingi patalpų reikalavimai, t. y. vienam asmeniui kėdė galėtų būti nepritvirtinta prie grindų, o kitam – atvirkščiai, tačiau tai neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir šalių argumentus, teismas daro išvadą, kad tiek (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkas, tiek Tarnyba pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamus sprendimus dėl kėdės tvirtinimo, kurie atitinka teisinį reguliavimą, yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų panaikinimui. Pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo panaikinimo atmestina.

Nesant pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir Tarnybos 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką (duomenys neskelbtini)-ojo būrio (duomenys neskelbtini)-oje patalpoje atsukti kėdę, todėl jis atmestinas.

Dėl reikalavimo įpareigoti (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti sąlygas pasinaudoti siuvyklos paslaugomis, išduoti rūbus, avalynę bei higienos priemones

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti sąlygas pasinaudoti siuvyklos paslaugomis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą susiaurinti turimų kelnių apačią, nes ji yra per plati. Ant pareiškėjo prašymo yra (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės rezoliucija, kad nuteistajam buvo paaiškinta, jog įkalinimo įstaigoje nėra siuvėjo.

Pareiškėjas, dėl (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko neveikimo, Tarnybai pateikė skundą, kad jis dėl kelnių siaurinimo negavo jokio raštiško atsakymo, todėl prašė imtis priemonių.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2S-3290, kad pareiškėjo prašymas (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkui dėl kelnių siaurinimo buvo priskirtinas prašymui, į kurį, galėjo būti atsakyta laisva forma. Nurodo, kad pareiškėjui buvo atsakyta žodžiu išaiškinant priežastis, dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Tarnyba sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Tarnyba nurodė sprendimo apskundimo tvarką.

Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 straipsnis). LVAT vertinimu, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1492-502/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suformulavo savarankišką reikalavimą – įpareigoti (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką sudaryti sąlygas pasinaudoti siuvyklos paslaugomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininko neveikimo pareiškėjas buvo pateikęs skundą Tarnybai, kuri jį atmetė.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė panaikinti Tarnybos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 2S-3290 ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jį būtų skundęs, taigi, jis laikomas teisėtu ir galiojančiu.

Taigi pareiškėjo reikalavimas sudaryti sąlygas pasinaudoti siuvyklos paslaugomis yra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo ir Tarnybos sprendimais, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti jo prašomas siuvimo paslaugas. Pareiškėjui siekiant, kad jo reikalavimas dėl įpareigojimo būtų patenkintas, pareiškėjas šiame skunde turėjo pareigą suformuluoti reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo ir Tarnybos sprendimų panaikinimo ir tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo būtų pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Nenuginčijus (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo ir Tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta suteikti siuvimo paslaugos, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą sudaryti sąlygas pasinaudoti siuvyklos paslaugomis, todėl ši skundo dalis atmestina.

Byloje pateiktas pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymas adresuotas kalėjimo viršininkui, kuriuo buvo prašoma išduoti drabužius, avalynę ir higienos priemones: (1) L dydžio marškinėlius; (2) L-XL dydžio kelnaites; (3) 43-46 dydžio puskojines; (4) L dydžio kelnes ir džemperį; (5) L dydžio striukę; (6) kepurę; (7) 43 dydžio batus; (8) 43 dydžio šlepetes; (9) vieną pakelį skalbimo miltelių; (10) tualetinį muilą; (11) keturis ritinėlius tualetinio popieriaus; (12) vieną dantų šepetėlį; (13) vieną tūtelę dantų pastos; (14) skutimosi peiliukus; (15) dezodorantą arba antiperspirantą; (16) du rankšluosčius; (17) šampūną (200ml). Pareiškėjas nurodo, kad nei daiktų, nei atsakymo negavo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurios nustato suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką.

Vidaus tvarkos taisyklių 302-305 punktuose nustatyta, kad suimtuosius ir nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal šių taisyklių 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietų įstaiga (Vidaus tvarkos taisyklių 302 punktas). Pirmą kartą į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą atvykusiam suimtajam ar nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (2 ritinėliai), tualetinis muilas (90 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (20 vnt., moterims), šampūnas (200 ml) ir dezodorantas arba antiperspirantas (50 ml), o jei suimtasis ar nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis ar nuteistasis neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji ir nuteistieji aprūpinami tik esant šių taisyklių 304 punkte nustatytoms sąlygoms (Vidaus tvarkos taisyklių 303 punktas). Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (Vidaus tvarkos taisyklių 304 punktas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo Taisyklių 304 punkte nurodyto prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną (Vidaus tvarkos taisyklių 305 punktas).

Vidaus tvarkos taisyklių 310 punkte nustatyta, kad laikoma, jog suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Tarnyba atsiliepime neginčijo, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta į jo prašymą išduoti rūbus, avalynę bei higienos priemones, tačiau teigė, jog iš į bylą pateiktos lentelės matyti, kad daiktai pareiškėjui buvo išduoti. Tarnyba taip pat nurodo, kad pareiškėjas prie skundo yra pridėjęs apsipirkimo kvitus, kuriuose matoma, jog jis, turėdamas asmeninėje sąskaitoje pinigų, pats 2024 m. rugpjūčio 20 d. pirko tualetinio popieriaus, cigarečių; 2024 m. rugpjūčio 22 d. pirko tualetinio popieriaus; 2024 m. rugpjūčio 27 d. pirko šampūno, todėl, Tarnybos vertinimu, pareiškėjas yra mokus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja savo padėtimi, 2024 m. rugpjūčio 7 d. gavęs kalinimo įstaigos išduotas higienos priemones bei drabužius, savo asmenines lėšas naudoja tabako gaminiams, o vėliau nepagrįstai vėl prašo, kad atsakovė aprūpintų jį visais jam reikalingais daiktais.

Teismas, susipažinęs su į bylą pateikta pareiškėjo materialiojo aprūpinimo kortele, konstatuoja, kad kitą dieną po pareiškėjo prašymo pateikimo (2024 m. rugpjūčio 7 d.) jam buvo išduoti šie daiktai: 1 kelnaitės, 1 džemperis, 2 rankšluosčiai, 1 vnt. tualetinio muilo, 4 ritinėliai tualetinio popieriaus, 1 dantų šepetėlis ir 4 skutimosi peiliukai. Taigi, dalis iš teisės aktuose nurodytų aprangos ir higienos priemonių pareiškėjui buvo išduota.

Teismas pažymi, kad Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 1 priedą, tam tikrų daiktų (marškinėliai, puskojinės, batai, šlepetės), kurių prašė pareiškėjas, naudojimo laikas yra vieneri metai, o striukės – treji metai. Iš pareiškėjo materialiojo aprūpinimo kortelės matyti, kad šie daiktai pareiškėjui buvo išduoti per Vidaus tvarkos taisyklių 1 priedą nustatytą laikotarpį, jį skaičiuojant atgal nuo pareiškėjo prašymo pateikimo (2024 m. rugpjūčio 6 d.) dienos, taigi, pareiškėjo skundo dalis šiuo aspektu yra nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad skalbimo milteliai ir dezodorantas pareiškėjui buvo išduoti 2024 m. liepos 5 d.; šių daiktų naudojimo laikas yra 3 mėnesiai. Iš pareiškėjo byloje pateiktų kvitų matyti, kad jis šampūną įsigijo 2024 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, ir šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo materialiojo aprūpinimo kortelės nėra matyti, jog jam būtų buvusi išduota kepurė. Atsakovė atsiliepime dėl šios aplinkybės nepasisakė, tik bendrai nurodė, kad pareiškėjas sąskaitoje turėjo pinigų ir pirko kitus daiktus bei cigaretes. Teismo vertinimu, iš Vidaus tvarkos taisyklių 310 punkto matyti, kad siekiant asmenį pripažinti mokiu teisiškai reikšmingos yra dvi aplinkybės: (1) per vieną mėnesį iki prašymo asmenį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos asmuo sąskaitoje turi turėti ir (ar) išleisti ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; (2) per pirmiau nurodytą laikotarpį asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudoti tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Iš byloje pateikto 2024 m. rugsėjo 2 d. pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas per vieną mėnesį iki prašymo pateikimo dienos savo sąskaitoje neturėjo ir (ar) neišleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumos, taip pat, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per pirmiau nurodytą laikotarpį asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

Nors atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. pirko cigarečių, tačiau, pažymėtina, kad šis laikotarpis nepatenka į Vidaus tvarkos taisyklių 310 punkte aprašytą laikotarpį, nes cigaretės buvo pirktos po prašymo pateikimo (pareiškėjas prašymą pateikė 2024 m. rugpjūčio 6 d.), todėl šie Tarnybos argumentai atmestini kaip nepagrįsi.

Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi kepurę, ar jam ji buvo išduota, sprendžia, kad ši pareiškėjo prašymo dalis nebuvo išnagrinėta, todėl (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkas įpareigotinas ją išnagrinėti iš naujo (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Kita pareiškėjo prašymo dalis dėl įpareigojimo išduoti rūbus, avalynę bei higienos priemones yra atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteisėtais veiksmais laiko tai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti siuvėjo paslaugomis; pareiškėjui nebuvo išduotos prašomos higienos priemonės, drabužiai ir avalynė; nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai dėl kėdės atsukimo.

Vertindamas pareiškėjo argumentus teismas pažymi, kad kalinimo įstaiga neturi pareigos užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis siuvėjo paslaugomis. Kitaip tariant, teisės aktai nenustato (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininkui suteikti pareiškėjui siuvėjo paslaugas. Pareiškėjas tokių paslaugų būtinumą motyvuoja tuo, kad jam išduotų kelnių apačia yra per plati. Pareiškėjas neįrodinėja, kad išduotų kelnių apskritai negali naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai kelnėmis susiję su kelnių stiliumi, t. y. kelnių apačios pločiu. Pareiškėjui išaiškintina, kad teisės aktai nustato pareiškėjo teisę gauti drabužius, bet teisės aktais nėra nustatytas išduodamų drabužių stilius, kelnių siaurumas ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad kalinimo įstaiga neturi pareigos užtikrinti pareiškėjui teisės naudotis siuvėjo paslaugomis; kelnės pareiškėjui buvo išduotos, bet pareiškėjui netiko jų stilius, teismas neturi pagrindo konstatuoti kalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nebuvo išduotos prašomos higienos priemonės, drabužiai ir avalynė, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjui jo prašomi daiktai, išskyrus kepurę, buvo išduoti po jo prašymo pateikimo arba anksčiau nesibaigus daiktų naudojimo / dėvėjimo laikotarpiui arba pareiškėjui pačiam juos įsigijus. Kalinimo įstaigai neišsprendus kepurės išdavimo klausimo, tai sudaro pagrindą konstatuoti kalinimo įstaigos neteisėtą neveikimą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų dėl kėdės kameroje atsukimo, teismas šiuo aspektu kalinimo įstaigos ir Tarnybos neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl ir žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas tik neteisėtas neveikimas neatsakant į pareiškėjo prašymą išduoti jam kepurę.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą; CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių nepatogumų, dvasinių ir emocinių kančių, nusivylimą, orumo ir garbės pažeminimą bei nepilnavertiškumo jausmą, tačiau duomenų, patvirtinančių kokį nors žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Juo labiau byloje nėra įrodymų, kad kokią nors žalą pareiškėjui būtų sukėlęs atsakovo neveikimas, susijęs su kepurės išdavimo klausimo (ne)išsprendimu.

Iš Tarnybos į bylą pateiktos 2024 m. rugsėjo 30 d. Resocializacijos skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamo psichologinės būklės pablogėjimo, emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, nesikreipė.

Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatęs neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjui sąlygų sudarymo pasinaudoti siuvėjo paslaugomis; dėl kėdės atsukimo; nenustatęs žalos fakto ir jo priežastinio ryšio su kalinimo įstaigos neveikimu neatsakant į pareiškėjo prašymą išduoti jam kepurę, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl, netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos pinigais priteisimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. S. teisė gauti atsakymą į jo prašymo dalį dėl kepurės išdavimo buvo pažeista.

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) 1-ojo kalėjimo viršininką išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymo dalį dėl kepurės išdavimo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.