- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-20
- Bylos Nr.
- 1A-779-376-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00422-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- O. S.
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-376-2011
2011 m. liepos 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 208 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 40 MGL ( 5200 Lt) dydžio bauda.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintas, priteista iš O. S. valstybės naudai 74844,90 Lt, šią sumą sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintas, priteista iš O. S. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 44584,17 Lt, šią sumą sumokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. LT-(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, įmokos kodas 252.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 41 p. „bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, 46 p. 1 d. „vadovas organizuoja administracijos darbą“, 47 p. „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų (bendrovė 2009 m. sausio mėn. 1 d. turėjo 495555 Lt įsipareigojimų ir 289014 Lt turto), nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo šiuos pinigus atsiskaitymui su kitais kreditoriais, be to žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų, šias lėšas į valstybės biudžetą nepervedė, o panaudojo juos atsiskaitymams su kitais kreditoriais : tiekėjams iš viso išmokėjo 511883 Lt : UAB „T.B.M. B.“ -111917 Lt, Lenkijos įmonėms : „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“-183803 Lt, UAB „Gamlana“-32905 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 19146 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10942 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6825 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB „Tele 2“- 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 paskolai akcininkui, t.y. sau, ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti. Taip O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams : Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo kodekso normas ir nuteistojo veiką kvalifikavo kaip tyčinę. Nuteistasis atsiskaitymą su tiekėjais vykdė siekdamas ateityje atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais. Nuteistasis stengėsi mokėti mokesčius, tačiau prie dabartinės situacijos privedė lėšų trūkumas, nuteistojo tikslas buvo išsaugoti įmonę, kad gautų šiek tiek pelno, iš kurio būtų galima nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, mokesčių inspekcija, Sodra. Skunde taip pat nurodoma, kad O. S. paskolų sutartimis skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas. Nuteistojo veiksmuose nėra kaltės, todėl nėra nusikaltimo sudėties.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis netinkamai įvertino ūkinę riziką, ekonominės krizės padarinių mastą, tačiau ši rizika nebuvo nepateisinama, ji buvo orientuota į įmonės išlaikymą, teisėtos veiklos tęstinumą, siekį atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, o ne tik su biudžetu. Be to, nei VMI, nei Sodra nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, o priešingai, taikė įmonei areštus bei toliau skaičiavo didėjančias mokestines nepriemokas, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai mažintina arba jis atleistinas nuo atsakomybės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką, numatytą Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, kuris galiojo iki 2009-07-01, o O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką laikotarpiu iki 2009-10-31, kai jau tokia tvarka nebegaliojo. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius bei nepagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Laikantis tokios praktikos, būtų sukurta galimybė visose bankroto procesuose inicijuoti baudžiamąsias bylas ir nukreipti išieškojimą į įmonės vadovus. Apylinkės teismo nuosprendžio rezultatas yra toks, kad iš esmės buvo pasiekta, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla ir išieškojimas iš kurios yra apsunkintas, įsipareigojimai virsta fizinio asmens, turinčio turto, įsipareigojimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. O. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Pagal LR BK 208 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nors O. S. savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė yra pilnai įrodyta, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo šiuos pinigus atsiskaitymui su kitais kreditoriais, be to žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų, šias lėšas į valstybės biudžetą nepervedė, o panaudojo juos atsiskaitymams su kitais kreditoriais: tiekėjams iš viso išmokėjo 511883 Lt : UAB „T.B.M. B.“ -111917 Lt, Lenkijos įmonėms: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“-183803 Lt, UAB „Gamlana“-32905 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 19146 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10942 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6825 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB „Tele 2“- 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 paskolai akcininkui, t.y. sau, ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti. Taip O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.
O. S. kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovės E. L. parodymais, kur ji paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jau 2008 m. vėluodavo atsiskaityti su Sodra, 2008 m. Sodros skyrius, siekdamas išsiaiškinti atsiskaitymo vėlavimo priežastis, inicijavo tris patikrinimus- piniginių lėšų judėjimo įmonės kasoje ir banko sąskaitoje. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įmonė vėluodavo atsiskaityti su Sodra, tačiau vykdo didelės apimties atsiskaitymus u tiekėjais. 2008 metai įmonės vadovas dar mokėjo mokesčius, 2008 metais pati įmonė dar mokėjo VSDF biudžetui, paskutinį mokėjimą atliko 2008-10-30. 2008-12-08 antstolis areštavo įmonės sąskaitą, nuo 2008-12-03 iki 2010-04-23 į įmonės sąskaitą buvo pateikti 58 mokėjimo nurodymai, lėšų nurašymas nuo sąskaitų nutrūko 2009-12-07. Nuo 2008 m. ketvirto ketvirčio iki bankroto bylos iškėlimo yra nesumokėta 58402,45 Lt įmokų. Papildomai civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, todėl patikslintame civiliniame ieškinyje įtrauktas 2008 metų lapkričio mėn., už kurį įmokos turėjo būti sumokėtos iki gruodžio 15 dienos. Civiliniame ieškinyje nurodyta visa įsiskolinimo suma, kadangi visi mokėjimai nuo lapkričio mėnesio dengė seną įsiskolinimą, viskas buvo nurašyta mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms įmokoms. Lentelėje matyti mokėjimai, kuriuos Sodra gavo, dengė įsiskolinimą, kuris įmonėje priskaičiuotas iki 2008 m. lapkričio mėn., viso sumokėta – 16147,78 Lt, kurie buvo išieškoti už 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Iš 16147,78 Lt atėmus įsiskolinimo likutį, kuris buvo lapkričio 1 dienai – 13708,48 Lt, gaunama suma, kuria iš dalies padengtos lapkričio mėnesio įmokos – 2439,30 Lt. Lapkričio mėnesį priskaičiuota įmokų 5173,09 Lt, sumokėta 2439,03 Lt, todėl civiliniu ieškiniu prašoma nesumokėtų lapkričio mėnesio įmokų – 2733,79 Lt. Lentelė sudaryta kaupiamuoju būdu: likutis lapkričio 1 dienai 13708,48 Lt, prie tos sumos reikalinga pridėti priskaitymus, atimti atsiskaitymus, gaunama 58402,45 Lt. 58402,45 Lt nesumokėtų įmokų apima tik įmonės priskaičiuotas įmokas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki įmonės bankroto, ši suma neapima seno įsiskolinimo. Papildomai civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovė E. L., paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimu O. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) ⁶ 1 d., laiku nesumokėtų 12610 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. sausio – kovo mėn., buvo nubaustas 1750 Lt bauda ( t. 1 b.l.137).
Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt (t. 5 b.l. 48-59), iš jų: 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 1 b.l.17.).
Vilniaus apygardos teismo 2010-08-10 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, bei kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 58402,45 Lt, (be delspinigių) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 248884,25 Lt (be delspinigių). Bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 582512,12 Lt (t. 4 b.l.2-4).
Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusas- bankrutuojanti, įgijimo data – 2010-04-30, įregistravimo data 2010-05-12; nuo 2010-05-12 bankroto administratorius J. L., O. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2005-03-01 iki 2010-05-12 (t. 3 b.l. 70-71).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 41 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 46 punkto 1 papunktyje numatyta, kad vadovas organizuoja administracijos darbą, 47 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. (t. 3 b.l.61).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą (t. 4 b.l.21).
2006 m. birželio 8 d. iš AB bankas Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi O. S. suteiktas 10000 Lt kreditas (t. 5 b.l.20).
AB SEB bankas 2006 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartimi O. S. žemės sklypui pirkti suteiktas 183750 Lt kreditas (t. 5 b.l.22-24).
AB bankas Hansabankas 2006 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas automobiliui pirkti (t. 5 b.l.21).
„Ūkio banko“ 2008 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas (t. 5 b.l.17).
2006 m. gegužės 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/05/05 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.1).
2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/B V. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Lt (t. 5 b.l.2).
2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/A O. S. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Lt (t. 5 b.l.3).
2006 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/07/01 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.4).
2006 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/09/05 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.5).
2006 m. spalio 8 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/10/08 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 88520 Lt (t. 5 b.l.6).
2006 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/12/15 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11690 Lt (t. 5 b.l.7).
2008 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/03/20 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt (t. 5 b.l.8).
2008 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/10/06 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14500 Lt (t. 5 b.l.9).
2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11/A V. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Lt (t. 5 b.l.10).
2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11-B O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Lt (t. 5 b.l.9).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2008-12-08 – 2009-10-31 buvo išmokėta 7245 Lt paskolai akcininkui, R. S., ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti (t. 5 b.l.13-15).
LR BK 208 str. 1 d. sudėtyje veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus; užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus. Tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimų patenkinimas – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui bei negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai ir likusių kreditorių nenaudai, įvykdo savo prievoles pilnai ar dalinai tik išskirtinių kreditorių naudai, tuo panaikindamas savo skolas išskirtinių kreditorių atžvilgiu arba šias skolas sumažindamas. Nagrinėjamoje byloje O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog nusikaltimas, numatytas LR BK 208 str. 1 d. gali būti padaromas tik esant bent vienai iš aplinkybių: sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ar kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų; kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. (2K-450/2009) Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, jog kaltininkas turi suvokti prastą įmonės situaciją. O. S. žinojo apie įmonės sunkią padėtį. Tai patvirtina aplinkybės, kurias pilnai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams augo, šiai įmonei tiek VMI tiek Sodra taikė priverstinio išieškojimo būdus, įmonės sąskaitos AB SEB banke AB „Swedbank“ nuo 2008-12-08 buvo areštuotos, O. S. apie augantį įsiskolinimą buvo informuojamas, taip pat buvo baustas, teikė įsipareigojimą skolą sumokėti dalimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 aktas Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo (t. 1 b.l.125), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimas (t. 1 b.l.137), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-24 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2057 ( t. 1 b.l.8-12)). Įmonės kasos knyga buvo tvarkoma, O. S. atliko vadovo ir kasininko funkcijas, tuo būdu, turėjo pilną informaciją apie įmonės įsiskolinimus ir turimas lėšas banke ir kasoje, galimumą atsiskaityti su kreditoriais. 2008-12-08 įmonės skolos vien VSDF ir VMI siekė 153082,83 Lt t. 5 b.l.46, 48), ilgalaikio turto įmonė turėjo už 45000 Lt, įstatinis kapitalas buvo 10000 Lt, sukaupto rezervo įmonė neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, paties O. S. paaiškinimu, veiklos pelnas buvo nedidelis, tam, kad išlaikyti darbuotojus, patalpas, apyvarta buvo per maža. Stengėsi gauti užsakymų, pinigų užtekdavo susimokėti už medžiagas, sumokėti darbuotojams, iš dalies – už patalpas, pinigų atsiskaityti su Sodra ir mokesčių inspekcija nebeužtekdavo. Su tiekėjais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo, nes be prekių negalėtų vykdyti užsakymų. Su darbuotojais įmonė atsiskaitydavo iš dalies. Sunkumai įmonėje prasidėjo 2007 metais, O. S. žinojo, kad įmonė skolinga mokesčių inspekcijai, Sodrai, matydamas sunkią padėtį, nusprendė mokėti tiekėjams, kad galėtų vykdyti veiklą. O. S. buvo žinomos įsiskolinimų sumos, tai, kad jos auga. O. S. žinojo, kad bendrovė turi sunkumų, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąskaita banke areštuota.
Pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog kad kaltinime O. S. inkriminuota visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių suma, tai yra Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padaryta 248884,25 Lt žala ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padaryta 58402,45 Lt žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėjo Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-561/2001, kad turtinė žala yra būtinas nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 316 straipsnio 1 dalyje (atitinka 2000 m. BK 208 straipsnį), sudėties požymis, todėl nuosprendžiu turi būti nustatytas konkretus turtinės žalos, padarytos kreditoriui, dydis. Turtinė žala yra lygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei. Padarytos turtinės žalos dydis ir skolos dydis gali sutapti tik tuo atveju, jeigu turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, vertė yra tokia pat arba didesnė nei skolos dydis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime O. S. pagrįstai neinkriminuota kitiems kreditoriams iš viso išmokėta 556665 Lt suma, kadangi skola valstybės ir socialinio draudimo biudžetui yra mažesnė. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime O. S. nepagrįstai inkriminuotas viso įsiskolinimo minėtiems biudžetams, dydis. Kaltinimas O. S. apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu – nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31. Įsiskolinimas valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiradęs ne dėl nusikalstamų veiksmų, negali būti pripažįstamas turtine žala, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymį.
Byloje civilinio ieškovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, pateiktais įrodymais, duomenimis apie mokesčių mokėtojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmokas ( t. 4 b.l.149-155), kurių teisingumą patvirtino apklaustas O. S. ir liudytoja V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), nustatyta, kad valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos sudarė 107905,90 Lt, : 64951,90 Lt PVM, 7170 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 11606 LT GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 21806 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2372 Lt PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas P. V. mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt (t. 5 b.l. 48-59), iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 1 b.l.94-168), kurių teisingumą patvirtino apklaustas kaltinamasis ir liudytoja V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), dėl to, kad O. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė reikalavimo kas mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos yra 58402,45 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 5 b.l.46-47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių kreditoriams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, padarytos žalos dydį ir žalos dydį, nurodytą kaltinime, patikslino, sumažino.
Kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, teisingai įvertino aplinkybę, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, ir padarė išvadą, kad turtine žala pripažintinos ir nesumokėtos VSDF įmokos už 2008 metų lapkričio mėn., kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltų O. S. veiksmų. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad žalos dydis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nemažintinas 13708,48 Lt, kadangi tokiai sumai įmokos buvo išieškotos priverstinai, mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms VSDFV įmokoms.
LR BK 208 str. 1 d. sudėtis reikalauja pasekmių – turtinės žalos padarymas kreditoriams. Nors straipsnyje nenurodoma kokio dydžio žalos padarymas kreditoriams laikytinas nusikaltimu, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio sumą, tai yra 19 500 lt. Akivaizdu, kad bendra nusikaltimu padaryta turtinė žala ženkliai viršija 150 MGL dydžio sumą.
LR BK 208 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veiką teisinės reikšmės neturi. O. S. veikė tiesiogine tyčia. Jis, suvokdamas, jog jo įmonė yra sunkioje ekonominėje padėtyje, jai esant nemokiai kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai, laisva valia ir likusių kreditorių nenaudai, patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, numatė, kad dėl šių veikų atsiras turtinė žala likusiems kreditoriams ir tokių padarinių norėjo. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. O. S., nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo įmonės veiklai (ne atsiskaitymui su VMI ir Sodra). Minėtą veiksmą - naujos sąskaitos, kuriai nepritaikytas areštas ir, tuo pačiu, neužkirsta galimybė išgryninti pinigus, atidarymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip tiesioginę tyčią išvengti lėšų sumokėjimo konkretiems kreditoriams – valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Todėl visiškai nepagrįstas ir atmetamas apelianto teiginys, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir kad jis siekė atsiskaityti su kitais kreditoriais ateityje. Jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra.
Skirdamas bausmę O. S., pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. LR BK 208 str. 1 d. sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas O. S. paskyrė švelnesnę iš bausmės rūšių, jos dydį nustatydamas mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 40 MGL dydžio baudą. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi veikos darymo metu galiojusia baudžiamojo kodekso redakcija, kuri numatė, kad už nesunkų nusikaltimą teismas skiria baudą iki 100 MGL, kadangi nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija (Nr. XI-1350), sunkino O. S. padėtį. (už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda) Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmenybę. Į tai, kad padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. O. S. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą O. S. nuteistas, padaryta ekonominės krizės Lietuvoje sąlygomis - sąmoningas žalos pasirinktiems kreditoriams darymas taupant apyvartines lėšas, leido vykdyti veiklą išskirtinėmis kitų ūkio subjektų atžvilgiu sąlygomis, šią aplinkybę teismas pagrįstai įvertino kaip didinančią veikos pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas įvertino, kad O. S. panaudojo įmonės veiklai vystyti ir šeimos lėšas, suteikdamas įmonei paskolas, kurių dalis nėra grąžinta, šią aplinkybę įvertino kaip mažinančią O. S. ir jo padarytos veikos pavojingumą. Kolegija konstatuoja, kad O. S. paskirta bausmė yra ne per griežta, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.
Civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai. Byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius pareiškė 74844,90 ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 44584,17 Lt ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad civiliniai ieškiniai pagrįstai pareikšti asmeniui, kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo. O. S. kaltė pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir teisingai tenkinti.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis netinkamai įvertino ūkinę riziką, ekonominės krizės padarinių mastą, tačiau ši rizika nebuvo nepateisinama, ji buvo orientuota į įmonės išlaikymą, teisėtos veiklos tęstinumą, siekį atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, o ne tik su biudžetu. Šis apeliacinio skundo argumentas visiškai nepagrįstas. O. S. veika buvo ne viena rizikinga finansinė operacija, o kryptingas mokesčių nemokėjimas. Nuteistojo padaryta veika negali būti vertinama kaip padaryta dėl pateisinamos gamybinės, profesinės ar ūkinės rizikos, nes nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija nėra susijusi su rizika, atsirandančia dėl naujovių diegimo profesinėje, gamybinėje ar ūkinėje veikloje. Pagal BK 34 str. prasmę ūkinė rizika siekiant ekonominės naudos galima situacijoje, kai veikiama nesivadovaujant aprobuotais metodais ar kai jų toje srityje apskritai nėra, tačiau rizika leistina tik atsižvelgus į visas galimybes imtis priemonių, kad žalos būtų išvengta, ir kai tikslo – visuomenei naudingo rezultato – negalima pasiekti kitu būdu, nerizikuojant. Negali būti pateisinama rizika, susijusi su žalos įstatymų saugomiems interesams padarymu, kai rizikingi veiksmai nebūtini ir kai jie nėra nukreipti visuomenei (daugeliui žmonių, valstybei ir pan.) naudingam tikslui pasiekti. Kolegija pažymi, kad peržengti ūkinės (ar profesinės) rizikos ribas asmuo gali tik elgdamasis neatsargiai. Tuo atveju, jei žala teisės saugomiems interesams padaryta tyčia, baudžiamoji atsakomybė kyla bendrais pagrindais. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-76/2010)
Apeliaciniame skunde O. S. nurodo, jog VMI ir Sodra nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti ir galėjo pačios inicijuoti jo bendrovės bankroto procedūrą. Tai yra jų teisė, o O. S., kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą tai padaryti. Įmonių bankroto įstatyme 8 str. nurodyta, jog jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. O minėtų institucijų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo niekaip neskatino O. S. nemokėti mokesčių, kai jis turėjo tokią galimybę.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką, numatytą Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, kuris galiojo iki 2009-07-01, o O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką laikotarpiu iki 2009-10-31, kai jau tokia tvarka nebegaliojo. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. LR BK 208 str. 1 d. nėra minimas Laikinasis mokėjimo eilės tvarkos įstatymas, be to O. S. net nebuvo inkriminuotas šių įstatymo nuostatų pažeidimas, todėl apelianto argumentai, jog jis yra nuteistas už jau nebegaliojančio įstatymo pažeidimą yra nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.