Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-376-2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-05-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-07-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-20
Bylos Nr.
1A-779-376-2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00422-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
O. S.
Advokatai
Aurimas Mieželaitis
Nuorašas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-376-2011

Teisėja N. Ž. Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00422-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų Artūro Pažarskio, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovič,gynėjui advokatui Aurimui Mieželaičiui,civilinio ieškovo atstovei Barbarai Nedzveckai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 208 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 40 MGL ( 5200 Lt) dydžio bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintas, priteista iš O. S. valstybės naudai 74844,90 Lt, šią sumą sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintas, priteista iš O. S. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 44584,17 Lt, šią sumą sumokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. LT-(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, įmokos kodas 252.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 41 p. „bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, 46 p. 1 d. „vadovas organizuoja administracijos darbą“, 47 p. „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų (bendrovė 2009 m. sausio mėn. 1 d. turėjo 495555 Lt įsipareigojimų ir 289014 Lt turto), nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo šiuos pinigus atsiskaitymui su kitais kreditoriais, be to žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų, šias lėšas į valstybės biudžetą nepervedė, o panaudojo juos atsiskaitymams su kitais kreditoriais : tiekėjams iš viso išmokėjo 511883 Lt : UAB „T.B.M. B.“ -111917 Lt, Lenkijos įmonėms : „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“-183803 Lt, UAB „Gamlana“-32905 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 19146 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10942 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6825 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB „Tele 2“- 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 paskolai akcininkui, t.y. sau, ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti. Taip O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams : Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo kodekso normas ir nuteistojo veiką kvalifikavo kaip tyčinę. Nuteistasis atsiskaitymą su tiekėjais vykdė siekdamas ateityje atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais. Nuteistasis stengėsi mokėti mokesčius, tačiau prie dabartinės situacijos privedė lėšų trūkumas, nuteistojo tikslas buvo išsaugoti įmonę, kad gautų šiek tiek pelno, iš kurio būtų galima nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, mokesčių inspekcija, Sodra. Skunde taip pat nurodoma, kad O. S. paskolų sutartimis skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas. Nuteistojo veiksmuose nėra kaltės, todėl nėra nusikaltimo sudėties.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis netinkamai įvertino ūkinę riziką, ekonominės krizės padarinių mastą, tačiau ši rizika nebuvo nepateisinama, ji buvo orientuota į įmonės išlaikymą, teisėtos veiklos tęstinumą, siekį atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, o ne tik su biudžetu. Be to, nei VMI, nei Sodra nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, o priešingai, taikė įmonei areštus bei toliau skaičiavo didėjančias mokestines nepriemokas, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai mažintina arba jis atleistinas nuo atsakomybės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką, numatytą Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, kuris galiojo iki 2009-07-01, o O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką laikotarpiu iki 2009-10-31, kai jau tokia tvarka nebegaliojo. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius bei nepagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Laikantis tokios praktikos, būtų sukurta galimybė visose bankroto procesuose inicijuoti baudžiamąsias bylas ir nukreipti išieškojimą į įmonės vadovus. Apylinkės teismo nuosprendžio rezultatas yra toks, kad iš esmės buvo pasiekta, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla ir išieškojimas iš kurios yra apsunkintas, įsipareigojimai virsta fizinio asmens, turinčio turto, įsipareigojimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. O. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Pagal LR BK 208 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nors O. S. savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė yra pilnai įrodyta, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo šiuos pinigus atsiskaitymui su kitais kreditoriais, be to žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų, šias lėšas į valstybės biudžetą nepervedė, o panaudojo juos atsiskaitymams su kitais kreditoriais: tiekėjams iš viso išmokėjo 511883 Lt : UAB „T.B.M. B.“ -111917 Lt, Lenkijos įmonėms: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“-183803 Lt, UAB „Gamlana“-32905 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 19146 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10942 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6825 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB „Tele 2“- 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 paskolai akcininkui, t.y. sau, ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti. Taip O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.

O. S. kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovės E. L. parodymais, kur ji paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jau 2008 m. vėluodavo atsiskaityti su Sodra, 2008 m. Sodros skyrius, siekdamas išsiaiškinti atsiskaitymo vėlavimo priežastis, inicijavo tris patikrinimus- piniginių lėšų judėjimo įmonės kasoje ir banko sąskaitoje. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įmonė vėluodavo atsiskaityti su Sodra, tačiau vykdo didelės apimties atsiskaitymus u tiekėjais. 2008 metai įmonės vadovas dar mokėjo mokesčius, 2008 metais pati įmonė dar mokėjo VSDF biudžetui, paskutinį mokėjimą atliko 2008-10-30. 2008-12-08 antstolis areštavo įmonės sąskaitą, nuo 2008-12-03 iki 2010-04-23 į įmonės sąskaitą buvo pateikti 58 mokėjimo nurodymai, lėšų nurašymas nuo sąskaitų nutrūko 2009-12-07. Nuo 2008 m. ketvirto ketvirčio iki bankroto bylos iškėlimo yra nesumokėta 58402,45 Lt įmokų. Papildomai civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, todėl patikslintame civiliniame ieškinyje įtrauktas 2008 metų lapkričio mėn., už kurį įmokos turėjo būti sumokėtos iki gruodžio 15 dienos. Civiliniame ieškinyje nurodyta visa įsiskolinimo suma, kadangi visi mokėjimai nuo lapkričio mėnesio dengė seną įsiskolinimą, viskas buvo nurašyta mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms įmokoms. Lentelėje matyti mokėjimai, kuriuos Sodra gavo, dengė įsiskolinimą, kuris įmonėje priskaičiuotas iki 2008 m. lapkričio mėn., viso sumokėta – 16147,78 Lt, kurie buvo išieškoti už 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Iš 16147,78 Lt atėmus įsiskolinimo likutį, kuris buvo lapkričio 1 dienai – 13708,48 Lt, gaunama suma, kuria iš dalies padengtos lapkričio mėnesio įmokos – 2439,30 Lt. Lapkričio mėnesį priskaičiuota įmokų 5173,09 Lt, sumokėta 2439,03 Lt, todėl civiliniu ieškiniu prašoma nesumokėtų lapkričio mėnesio įmokų – 2733,79 Lt. Lentelė sudaryta kaupiamuoju būdu: likutis lapkričio 1 dienai 13708,48 Lt, prie tos sumos reikalinga pridėti priskaitymus, atimti atsiskaitymus, gaunama 58402,45 Lt. 58402,45 Lt nesumokėtų įmokų apima tik įmonės priskaičiuotas įmokas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki įmonės bankroto, ši suma neapima seno įsiskolinimo. Papildomai civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovė E. L., paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovės Barbaros Nedzveckos parodymais, kur ji paaiškino, kad VMI pareiškė ieškinį nesumokėtų mokesčių sumai, 248884,25 Lt. Minėta suma skaičiuota nuo įmonės registravimo, įmonė nuo įregistravimo turėjo mokslinę nepriemoką. VMI ėmėsi išieškojimo priemonių, buvo areštuojamos įmonės sąskaitos, uždėtas areštas turtui. 2007-10-16 buvo priimtas pirmas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2007-12-10 – antras, 2008-01-25 - dar vienas sprendimas, 2008-04-21- taip pat priimtas sprendimas, 2008-05-20 – paskutinis sprendimas išieškoti iš banko sąskaitų. 2008-07-16 priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimas buvo perduotas antstoliui, kaltinamasis kreipėsi į antstolį su prašymu išdėstyti skolą dalimis, tačiau pagal išdėstymą skola nebuvo mokama. 2009-07-22 buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, 2010-03-08 - sprendimas dėl išieškojimo iš įmonės turto, tą pačią dieną įmonei išsiųstas priminimas sumokėti. Kasoje piniginės lėšos buvo areštuotos 2009-09-30, tačiau tuo metu kasoje buvo tik 707,91 Lt. Papildomai civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad VMI ieškinys patikslintas sumą skaičiuojant nuo 2008-12-08 dienos, reiškiamas ieškinys – 107905,90 Lt. Nurodytu laikotarpiu pelno nebuvo, todėl neprašo priteisti pelno mokesčio. Į ieškinį įtraukta: PVM – 64951,90 Lt, nekilnojamojo turto mokestis – 7170 Lt, gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojų su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų – 11606 Lt, nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų – 21806 Lt, PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas P. P. civilinio ieškovo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Barbara Nedzvecka paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt, iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų.

Taip pat specialistės D. D. parodymais, kur ji paaiškino, kad atliko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikinimą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2010-03-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė, turėdama lėšų, kiekvieną mėnesį gaudama pajamų, atsiskaitė su tiekėjais, kiekvieno mėnesio pabaigai nuo 2009-01-01 kasoje buvo likutis virš 100000 Lt. Įmonė, turėdama kasoje pinigų, mokesčių nemokėjo. Atliekant operatyvų patikrinimą, dalyvavo įmonės vadovas ir buhalterė, su skaičiais sutiko. Visi skaičiai, kurie surašyti operatyvaus patikrinimo pažymoje, surašyti pagal įmonės pateiktą finansinę atskaitomybę. Tikrinamu laikotarpiu įmonė nemokėjo mokesčių, tik antstolis nurašydavo nuo sąskaitos. Išieškojimą vykdė ne vienas antstolis, kai VMI perdavė išieškojimą antstoliui, jis buvo vienas iš daugelio. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad O. S. pinigus panaudotų asmeniniams tikslams, taip pat nenustatyta apgaulingos apskaitos požymių. Įmonei patenkinus kreditorinį įsiskolinimą VMI ir Sodrai, nebūtų buvę galima vykdyti veiklos, kreditorinis įsiskolinimas viršijo debitorinį. Akcininkas į įmonę įnešė 147000 Lt, tai skola akcininkui. Jau 2009-01-01 kreditorinis įsiskolinimas ženkliai viršijo debitorinį. Kai įmonė atidaro naują sąskaitą, bankas praneša VMI, bet praeina laiko. Antstolis nuo sąskaitos nurašė 1664,62 Lt. Antstolis nukreipė išieškojimą į tas sąskaitas, kurios jam buvo žinomos. Nauja sąskaita buvo atidaryta 2008-12-23, įplaukos gautos 2009-01-13. Direktorius pagal čekį išėmė 25520 Lt, įnešė į kasą, panaudojo atsiskaitymams. Jau patikrinimo laikotarpio pradžioje įmonė nebuvo moki. Skolos Sodrai ir VMI siekė 180000 Lt, ilgalaikio turto turėjo už 45000 Lt.

Liudytojos V. S. parodymais, kur ji paaiškino, kad nuo 2007 m. birželio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Sodra visą laiką primindavo apie įsiskolinimo dydį, V. S. žiūrėjo, kad apskaitoje viskas atitiktų. V. S. tvarkė PVM apskaitą. Įsiskolinimų įmonė turi daug. Įmonė nuomavosi nekilnojamąjį turtą, biurą Vilniuje, taip pat gamybines patalpas. Turto mokestis įmonėje buvo skaičiuojamas. Nuo gyventojų pajamų, susijusių su A klasės pajamomis, buvo skaičiuojami mokesčiai, taip pat skaičiuojami mokesčiai Sodrai. Mokesčių mokėjimą apsunkino tai, kad pinigai sąskaitose buvo nuskaitomi antstolių, būdavo panaudojami tam, ko įmonė neplanavo. Pinigai būdavo išduodami atskaitingiems asmenimis medžiagoms pirkti. Pirkimai be vadovo žinios nebuvo daromi. Nuo 2007 metų pasikeitė atsiskaitymai, už prekes reikėjo mokėti nedelsiant, kartais ir į priekį, trūko apyvartinių lėšų, reikėjo vykdyti užsakymus. VMI išieškojimą buvo nukreipusi vykdyti per antstolį M. D., su juo buvo bendraujama, 2008 m. pradžioje sudarytas grafikas. Grafiko bandė laikytis, bet nesėkmingai, nes įmonės veikla yra sezoninė, po Naujų metų pirkimai sustoja. Galiausiai antstolis areštavo lėšas kasoje, veikla sustojo. Kiek mokesčių mokėti, spręsdavo direktorius. Veiklą vykdė su tikslu išlaikyti įmonę, buvo tikimasi, kad VMI ir Sodrai bus sumokėta ateityje. Įmonei išgyventi padėjo savo šeimos skolintomis lėšomis.

Taip pat O. S. kaltę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-24 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2057, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas ir suformuotas 10000 Lt įstatinis kapitalas padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienintelis akcininkas O. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įregistravimo pradžios vengė mokėti mokesčius, pastoviai turėjo mokestinę nepriemoką ir tik laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2007-09-24 neturėjo mokestinės nepriemokos. Vilniaus apskrities VMI informavo bendrovę, kad Vilniaus apskrities VMI Sprendimais išieškoti nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų ir turto areštavo bendrovės banko sąskaitas: 1.2007-10-16 Sprendimas išieškoti 17561,64 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 2. 2007-12-10 Sprendimas išieškoti 26714,08 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 3.2008-01-25 Sprendimas išieškoti 13531,74 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 4.2008-04-21 Sprendimas išieškoti 24209,99 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 5.2008-05-20 Sprendimas išieškoti 51766 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 6. 2008-05-20 Nurodymas pateikti duomenis apie turtą; 7. 2008-07-16 Sprendimas išieškoti 97725,39 Lt nepriemoką iš turto.

Vilniaus apskrities VMI 2008-07-18 raštu informavo bendrovę, kad 97725,39 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliui M. D.. Antstolis M. D.: a) 2008-08-01 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidų, iš viso 98444,34 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į antstolį M. D. kreipėsi su 2008-09-15 prašymu leisti skolą padengti dalimis; b) 2008-12-08 raštu dėl 99716,61 Lt UAB „Emora“ ir Vilniaus apskrities VMI naudai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant pateikti kasos žurnalą. Bendrovė antstoliui kasos žurnalo nepateikė, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-23 raštu kreipėsi į antstolį su prašymu skolą mokėti dalimis; c) 2008-12-08 Patvarkymais kreipėsi į SEB ir Swedbank bankus areštuoti skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas, iš viso 106279,51 Lt, iš jų sudaro 99716,61 Lt skola ir 6563 Lt vykdymo išlaidos; d) 2008-12-08 turto arešto aktu areštavo bendrovės turtą už 17860 Lt ( 2 automobilius, frezavimo, pjovimo stakles ir kt.) Areštuotam turtui parduoti 2009 metais buvo vykdytos dvi varžytinės, kurios neįvyko, neatvykus nei vienam pirkėjui.

Antstoliui areštavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas dviejuose bankuose (SEB ir Swedbank), bendrovė 2008-12-23 Dnb Nord banke atsidarė naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 iš UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti 23060 Lt, iš kurių 22850 Lt bendrovės direktorius O. S. tą pačią dieną (2009-01-13) išsiėmė iš banko sąskaitos pagal čekį ir įnešė į bendrovės kasą. Vėliau šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais.

Vilniaus apskrities VMI veiksmai, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką: 2009-07-22 papildomas sprendimas išieškoti 128658,25 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto; sprendimą vykdys antstolis M. D.; 2010-03-08 priminimas sumokėti 273006,66 Lt mokestinę nepriemoką, įteiktas bendrovės direktoriui O. S. pasirašytinai; 2010-03-08 papildomas sprendimas išieškoti 58376,05 Lt mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto; mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliui M. D..

Antstolis M. D. 2009-07-29 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į bendrovę per 10 dienų nuo šio raginimo sumokėti 128658,25 Lt skolą ir 1273 Lt vykdymo išlaidų; 2009-09-30 turto arešto (mastas 138609 Lt) areštuotos piniginės lėšos, įnešamos į kasą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31 į bendrovės kasą grynais pinigais iš paslaugų pirkėjų už paslaugas ir prekes gauta 464957,69 Lt ir 18100 Lt kitų pajamų, iš jų bendrovė į biudžetą sumokėjo 0 Lt, o gautus grynuosius pinigus panaudojo.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su išskirtiniais tiekėjais, tai yra su tais tiekėjais, be kurių įsigytų atsargų bendrovė negalėjo užbaigti ar atlikti darbų/parduoti prekių ir gauti pajamų. Išanalizavus Pagrindinės (Vilniaus) kasos knygos ir atskaitingų asmenų avansines ataskaitas nustatyta, kad bendrovė nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 už prekes/suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais atsiskaitė su šiais pagrindiniais tiekėjais: UAB „T.B.M. B.“ -111917 Lt, Lenkijos įmonėms: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“-183803 Lt, UAB „Gamlana“-32905 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 19146 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10942 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6825 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB „Tele 2“- 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt.

Bendrovė vengė mokėti ir VSD biudžetui. VSD sprendimai iš bendrovės išieškojimui priverstine tvarka: 2008-12-03 - 85 Lt; 2008-12-18 - 6439,4 Lt; 2009-07-26 - 11925,74 Lt; 2009-08-24 - 1587,5 Lt; 2009-09-21 - 15005,97 Lt. Šių sprendimų vykdymą VSD Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-09-21 raštu perdavė antstoliui M. D.. Antstolis M. D. 2009-09-24 Raginimais įvykdyti sprendimą kreipėsi į bendrovę.

Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas visais laikotarpiais ( 2007-2009 m. ir 2010-04-02) buvo neigiamas ir kiekvienais metais didėjo. Bendrovės bendrojo trumpalaikio mokumo arba likvidumo koeficientas visais laikotarpiais buvo mažesnis nei 1, o tai reiškia, kad bendrovė nepajėgi iškart apmokėti skolų (patenkinama padėtis, kai rodiklis lygus 1). Likvidumo koeficientas 2010 m. 1 ketv. krito iki 0,012 (2007 m. siekė 0,552) kas reiškia bendrovės labai blogą mokumą. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo bendrovės įsipareigojimų padengimą likvidžiausiu turtu. Jei rodiklis mažesnis už 1, padėtis kritiška. Bendrovės greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2010 m. 1 ketvirčio pabaigai siekė tik 0,011( 2007 m. 0,492), o tai reiškia itin kritišką bendrovės padėtį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal balansų 2007-12-31, 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-04-02 duomenis turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei įsipareigojimų: 2007-12-31 nuosavas kapitalas (-) 88682 Lt, įsipareigojimai 328826 Lt, trumpalaikis turtas 181522 Lt, iš jo pinigai 107083 Lt, 2008-12-31 nuosavas kapitalas (-) 206541, įsipareigojimai 495555 Lt, trumpalaikis turtas 243635, iš jo pinigai 115851 Lt, 2009-12-31 nuosavas kapitalas (-) 570416 Lt, įsipareigojimai 600310 Lt, trumpalaikis turtas 19311 Lt, iš jo pinigai 57 Lt, 20110-04-02 nuosavas kapitalas (-) 593068 Lt, įsipareigojimai 610450 Lt, trumpalaikis turtas 7546 Lt, iš jo pinigai 10 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įregistravimo pradžios vengė mokėti mokesčius, t.y. juos „mokėjo“ tik inkasinių pavedimų pagalba, su tiekėjais ir pirkėjais daugiausia atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastoviai, išskyrus laikotarpį nuo 2007-09-17 iki 2007-09-24, turėjo mokestinę nepriemoką. Vilniaus AVMI 2008-07-16 ir 2009-07-22 atitinkamai 97725,39 Lt ir 128658,25 Lt bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimą perdavė antstoliui M. D.. Didėjant bendrovės įsiskolinimui valstybės ir SODRA biudžetams bei esant areštuotoms visoms sąskaitoms bankuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo, 2008-12-23 atsidarė naują sąskaitą kitame banke ir 2009-01-13 įplaukus į ją pirmosioms įplaukoms - 23060 Lt, bendrovės direktorius O. S. tą pačią dieną pagal čekį iš sąskaitos išėmė 28250 Lt, įnešė juos į kasą ir panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais. Per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31 bendrovė už atliktas paslaugas/ parduotas prekes grynaisiais pinigais gavo 464957,69 Lt pajamų ir 18100 Lt kitų pajamų ( pinigų likutis kasoje 2008-12-31 buvo 111569, 39 Lt) iš kurių per minėtą laikotarpį į biudžetą nesumokėjo nei lito, o panaudojo šiuos grynuosius pinigus taip: 70396,75 Lt darbuotojų atlyginimams, 511883,31 Lt atsiskaitymams su išskirtiniais tiekėjais, 12347 Lt kitoms išlaidoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, žinodami apie bendrovės nemokumą, sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžiai gresiantį bankrotą (2010-04-19 iškelta bankroto byla), neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tenkino išskirtinių kreditorių reikalavimus, dėl to buvo padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, valstybės ir Sodra biudžetams. (t. 1 b.l.8-12).

A. M. D. 2008-12-08 patvarkymu AB „Swedbank“ areštuotos skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos, viso 106279,51 Lt ( t. 1 b.l.30).

Iš AB Dnb NORD banko Vilniaus skyriaus 2008-12-23 sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta banko sąskaita ( t. 1 b.l.35-36).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 akte Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, atlikto už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-08-25, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaitomąją sąskaitą banke AB Swedbank, AB DnB Nord, AB SEB banke ir AB Snoras. Draudėjas pateikė pažymą, kad AB SEB banke ir AB Snoras piniginių lėšų per tikrinamąjį laikotarpį nebuvo. AB DnB NORD sąskaitoje per tikrinamąjį laikotarpį iš viso buvo gauta 2825,62 Lt (iš pirkėjų), išleista 2818,33 Lt (debeto mokėjimo nurodymu nurašyta į VSDF biudžetą). AB Swedbank sąskaitoje per tikrinamąjį laikotarpį iš viso buvo gauta 9537,14 Lt (iš pirkėjų), išleista 9537,14 Lt (debeto mokėjimo nurodymu nurašyta į VSDF biudžetą - 6379,84 Lt, antstoliui - 3133,60 Lt, banko op. - 23,70 Lt). Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2009-08-25 yra 36 486,20 Lt, bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai viršija debitorines skolas. Nekilnojamo turto neturi. Yra registruotos 2 transporto priemonės, kurios areštuotos antstolių. Minėtame akte nurodyta, kad su juo susipažino direktorius O. S., aktas pasirašytas. Taip pat minėtame akte yra rankraštinis prierašas apie tai, kad vadovas pateikė įsipareigojimą skolą sumokėti dalimis ( t. 1 b.l.125-126).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimu O. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) ⁶ 1 d., laiku nesumokėtų 12610 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. sausio – kovo mėn., buvo nubaustas 1750 Lt bauda ( t. 1 b.l.137).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 1 b.l.94-168) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos yra 58402,45 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 5 b.l.46-47) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis apie mokesčių mokėtojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmokas (t. 4 b.l.149-155), valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos sudarė 107905,90 Lt,: 64951,90 Lt PVM, 7170 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 11606 LT GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 21806 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2372 Lt PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt (t. 5 b.l. 48-59), iš jų: 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 1 b.l.17.).

Vilniaus apygardos teismo 2010-08-10 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, bei kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 58402,45 Lt, (be delspinigių) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 248884,25 Lt (be delspinigių). Bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 582512,12 Lt (t. 4 b.l.2-4).

Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusas- bankrutuojanti, įgijimo data – 2010-04-30, įregistravimo data 2010-05-12; nuo 2010-05-12 bankroto administratorius J. L., O. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2005-03-01 iki 2010-05-12 (t. 3 b.l. 70-71).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 41 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 46 punkto 1 papunktyje numatyta, kad vadovas organizuoja administracijos darbą, 47 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. (t. 3 b.l.61).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą (t. 4 b.l.21).

2006 m. birželio 8 d. iš AB bankas Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi O. S. suteiktas 10000 Lt kreditas (t. 5 b.l.20).

AB SEB bankas 2006 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartimi O. S. žemės sklypui pirkti suteiktas 183750 Lt kreditas (t. 5 b.l.22-24).

AB bankas Hansabankas 2006 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas automobiliui pirkti (t. 5 b.l.21).

„Ūkio banko“ 2008 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas (t. 5 b.l.17).

2006 m. gegužės 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/05/05 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.1).

2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/B V. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Lt (t. 5 b.l.2).

2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/A O. S. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Lt (t. 5 b.l.3).

2006 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/07/01 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.4).

2006 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/09/05 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 Lt (t. 5 b.l.5).

2006 m. spalio 8 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/10/08 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 88520 Lt (t. 5 b.l.6).

2006 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/12/15 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11690 Lt (t. 5 b.l.7).

2008 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/03/20 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt (t. 5 b.l.8).

2008 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/10/06 O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14500 Lt (t. 5 b.l.9).

2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11/A V. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Lt (t. 5 b.l.10).

2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11-B O. S. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Lt (t. 5 b.l.9).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2008-12-08 – 2009-10-31 buvo išmokėta 7245 Lt paskolai akcininkui, R. S., ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti (t. 5 b.l.13-15).

LR BK 208 str. 1 d. sudėtyje veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus; užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus. Tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimų patenkinimas – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui bei negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai ir likusių kreditorių nenaudai, įvykdo savo prievoles pilnai ar dalinai tik išskirtinių kreditorių naudai, tuo panaikindamas savo skolas išskirtinių kreditorių atžvilgiu arba šias skolas sumažindamas. Nagrinėjamoje byloje O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog nusikaltimas, numatytas LR BK 208 str. 1 d. gali būti padaromas tik esant bent vienai iš aplinkybių: sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ar kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų; kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. (2K-450/2009) Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, jog kaltininkas turi suvokti prastą įmonės situaciją. O. S. žinojo apie įmonės sunkią padėtį. Tai patvirtina aplinkybės, kurias pilnai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams augo, šiai įmonei tiek VMI tiek Sodra taikė priverstinio išieškojimo būdus, įmonės sąskaitos AB SEB banke AB „Swedbank“ nuo 2008-12-08 buvo areštuotos, O. S. apie augantį įsiskolinimą buvo informuojamas, taip pat buvo baustas, teikė įsipareigojimą skolą sumokėti dalimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 aktas Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo (t. 1 b.l.125), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimas (t. 1 b.l.137), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-24 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2057 ( t. 1 b.l.8-12)). Įmonės kasos knyga buvo tvarkoma, O. S. atliko vadovo ir kasininko funkcijas, tuo būdu, turėjo pilną informaciją apie įmonės įsiskolinimus ir turimas lėšas banke ir kasoje, galimumą atsiskaityti su kreditoriais. 2008-12-08 įmonės skolos vien VSDF ir VMI siekė 153082,83 Lt t. 5 b.l.46, 48), ilgalaikio turto įmonė turėjo už 45000 Lt, įstatinis kapitalas buvo 10000 Lt, sukaupto rezervo įmonė neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, paties O. S. paaiškinimu, veiklos pelnas buvo nedidelis, tam, kad išlaikyti darbuotojus, patalpas, apyvarta buvo per maža. Stengėsi gauti užsakymų, pinigų užtekdavo susimokėti už medžiagas, sumokėti darbuotojams, iš dalies – už patalpas, pinigų atsiskaityti su Sodra ir mokesčių inspekcija nebeužtekdavo. Su tiekėjais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo, nes be prekių negalėtų vykdyti užsakymų. Su darbuotojais įmonė atsiskaitydavo iš dalies. Sunkumai įmonėje prasidėjo 2007 metais, O. S. žinojo, kad įmonė skolinga mokesčių inspekcijai, Sodrai, matydamas sunkią padėtį, nusprendė mokėti tiekėjams, kad galėtų vykdyti veiklą. O. S. buvo žinomos įsiskolinimų sumos, tai, kad jos auga. O. S. žinojo, kad bendrovė turi sunkumų, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąskaita banke areštuota.

Pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, jog kad kaltinime O. S. inkriminuota visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių suma, tai yra Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padaryta 248884,25 Lt žala ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padaryta 58402,45 Lt žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėjo Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-561/2001, kad turtinė žala yra būtinas nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 316 straipsnio 1 dalyje (atitinka 2000 m. BK 208 straipsnį), sudėties požymis, todėl nuosprendžiu turi būti nustatytas konkretus turtinės žalos, padarytos kreditoriui, dydis. Turtinė žala yra lygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei. Padarytos turtinės žalos dydis ir skolos dydis gali sutapti tik tuo atveju, jeigu turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, vertė yra tokia pat arba didesnė nei skolos dydis. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime O. S. pagrįstai neinkriminuota kitiems kreditoriams iš viso išmokėta 556665 Lt suma, kadangi skola valstybės ir socialinio draudimo biudžetui yra mažesnė. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime O. S. nepagrįstai inkriminuotas viso įsiskolinimo minėtiems biudžetams, dydis. Kaltinimas O. S. apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu – nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31. Įsiskolinimas valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiradęs ne dėl nusikalstamų veiksmų, negali būti pripažįstamas turtine žala, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymį.

Byloje civilinio ieškovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, pateiktais įrodymais, duomenimis apie mokesčių mokėtojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmokas ( t. 4 b.l.149-155), kurių teisingumą patvirtino apklaustas O. S. ir liudytoja V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), nustatyta, kad valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos sudarė 107905,90 Lt, : 64951,90 Lt PVM, 7170 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 11606 LT GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 21806 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2372 Lt PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas P. V. mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt (t. 5 b.l. 48-59), iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 1 b.l.94-168), kurių teisingumą patvirtino apklaustas kaltinamasis ir liudytoja V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), dėl to, kad O. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė reikalavimo kas mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos yra 58402,45 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (t. 5 b.l.46-47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių kreditoriams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, padarytos žalos dydį ir žalos dydį, nurodytą kaltinime, patikslino, sumažino.

Kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, teisingai įvertino aplinkybę, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, ir padarė išvadą, kad turtine žala pripažintinos ir nesumokėtos VSDF įmokos už 2008 metų lapkričio mėn., kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltų O. S. veiksmų. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad žalos dydis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nemažintinas 13708,48 Lt, kadangi tokiai sumai įmokos buvo išieškotos priverstinai, mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms VSDFV įmokoms.

LR BK 208 str. 1 d. sudėtis reikalauja pasekmių – turtinės žalos padarymas kreditoriams. Nors straipsnyje nenurodoma kokio dydžio žalos padarymas kreditoriams laikytinas nusikaltimu, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai kreditoriams padarytos turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL dydžio sumą, tai yra 19 500 lt. Akivaizdu, kad bendra nusikaltimu padaryta turtinė žala ženkliai viršija 150 MGL dydžio sumą.

LR BK 208 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veiką teisinės reikšmės neturi. O. S. veikė tiesiogine tyčia. Jis, suvokdamas, jog jo įmonė yra sunkioje ekonominėje padėtyje, jai esant nemokiai kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai, laisva valia ir likusių kreditorių nenaudai, patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, numatė, kad dėl šių veikų atsiras turtinė žala likusiems kreditoriams ir tokių padarinių norėjo. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. O. S., nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dnb Nord banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei panaudojo įmonės veiklai (ne atsiskaitymui su VMI ir Sodra). Minėtą veiksmą - naujos sąskaitos, kuriai nepritaikytas areštas ir, tuo pačiu, neužkirsta galimybė išgryninti pinigus, atidarymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip tiesioginę tyčią išvengti lėšų sumokėjimo konkretiems kreditoriams – valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Todėl visiškai nepagrįstas ir atmetamas apelianto teiginys, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir kad jis siekė atsiskaityti su kitais kreditoriais ateityje. Jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra.

Skirdamas bausmę O. S., pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. LR BK 208 str. 1 d. sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas O. S. paskyrė švelnesnę iš bausmės rūšių, jos dydį nustatydamas mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 40 MGL dydžio baudą. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi veikos darymo metu galiojusia baudžiamojo kodekso redakcija, kuri numatė, kad už nesunkų nusikaltimą teismas skiria baudą iki 100 MGL, kadangi nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija (Nr. XI-1350), sunkino O. S. padėtį. (už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda) Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmenybę. Į tai, kad padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. O. S. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą O. S. nuteistas, padaryta ekonominės krizės Lietuvoje sąlygomis - sąmoningas žalos pasirinktiems kreditoriams darymas taupant apyvartines lėšas, leido vykdyti veiklą išskirtinėmis kitų ūkio subjektų atžvilgiu sąlygomis, šią aplinkybę teismas pagrįstai įvertino kaip didinančią veikos pavojingumą. Taip pat apylinkės teismas įvertino, kad O. S. panaudojo įmonės veiklai vystyti ir šeimos lėšas, suteikdamas įmonei paskolas, kurių dalis nėra grąžinta, šią aplinkybę įvertino kaip mažinančią O. S. ir jo padarytos veikos pavojingumą. Kolegija konstatuoja, kad O. S. paskirta bausmė yra ne per griežta, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.

Civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai. Byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius pareiškė 74844,90 ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 44584,17 Lt ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad civiliniai ieškiniai pagrįstai pareikšti asmeniui, kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo. O. S. kaltė pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir teisingai tenkinti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis netinkamai įvertino ūkinę riziką, ekonominės krizės padarinių mastą, tačiau ši rizika nebuvo nepateisinama, ji buvo orientuota į įmonės išlaikymą, teisėtos veiklos tęstinumą, siekį atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, o ne tik su biudžetu. Šis apeliacinio skundo argumentas visiškai nepagrįstas. O. S. veika buvo ne viena rizikinga finansinė operacija, o kryptingas mokesčių nemokėjimas. Nuteistojo padaryta veika negali būti vertinama kaip padaryta dėl pateisinamos gamybinės, profesinės ar ūkinės rizikos, nes nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija nėra susijusi su rizika, atsirandančia dėl naujovių diegimo profesinėje, gamybinėje ar ūkinėje veikloje. Pagal BK 34 str. prasmę ūkinė rizika siekiant ekonominės naudos galima situacijoje, kai veikiama nesivadovaujant aprobuotais metodais ar kai jų toje srityje apskritai nėra, tačiau rizika leistina tik atsižvelgus į visas galimybes imtis priemonių, kad žalos būtų išvengta, ir kai tikslo – visuomenei naudingo rezultato – negalima pasiekti kitu būdu, nerizikuojant. Negali būti pateisinama rizika, susijusi su žalos įstatymų saugomiems interesams padarymu, kai rizikingi veiksmai nebūtini ir kai jie nėra nukreipti visuomenei (daugeliui žmonių, valstybei ir pan.) naudingam tikslui pasiekti. Kolegija pažymi, kad peržengti ūkinės (ar profesinės) rizikos ribas asmuo gali tik elgdamasis neatsargiai. Tuo atveju, jei žala teisės saugomiems interesams padaryta tyčia, baudžiamoji atsakomybė kyla bendrais pagrindais. (Baudžiamoji byla Nr. 2K-76/2010)

Apeliaciniame skunde O. S. nurodo, jog VMI ir Sodra nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti ir galėjo pačios inicijuoti jo bendrovės bankroto procedūrą. Tai yra jų teisė, o O. S., kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą tai padaryti. Įmonių bankroto įstatyme 8 str. nurodyta, jog jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. O minėtų institucijų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo niekaip neskatino O. S. nemokėti mokesčių, kai jis turėjo tokią galimybę.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką, numatytą Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, kuris galiojo iki 2009-07-01, o O. S. nuteistas už tai, kad pažeidė mokėjimų eilės tvarką laikotarpiu iki 2009-10-31, kai jau tokia tvarka nebegaliojo. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. LR BK 208 str. 1 d. nėra minimas Laikinasis mokėjimo eilės tvarkos įstatymas, be to O. S. net nebuvo inkriminuotas šių įstatymo nuostatų pažeidimas, todėl apelianto argumentai, jog jis yra nuteistas už jau nebegaliojančio įstatymo pažeidimą yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisėjai (parašas) Viktoras Dovidaitis(parašas) Artūras PažarskisNuorašas tikras:Teisėjas R.Skirtunas