- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 2K-76/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Jonas Prapiestis, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Kaltinamasis
- N. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: N. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. V. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį išteisintas, panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą buvo nuteistas už tai, kad iki 2005 m. gruodžio 20 d., dirbdamas bendrovės „A“ (registracijos vieta – duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir kaip bendrovės vadovas vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (2003 m. gruodžio 11 d. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 1 dalis), taip pat organizuojantis kasdienę bendrovės veiklą (2004 m. spalio 11 d. UAB „A“ įstatų 9.5 punktas), dėl UAB „A“ nemokumo akivaizdžiai gresiant bankrotui (2005 m. lapkričio 23 d. sustabdyta veikla, 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 24 453 064 Lt kreditorinis įsiskolinimas), patvirtino savo parašu Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2005 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5850 EUR sumai už rezervavimo sistemos, kurios bendrovė nepirko, parengimą, kurioje nenurodytas paslaugų gavėjas – mokėtojas, ir nurodė buhalterijos darbuotojoms šią sąskaitą apmokėti; tą pačią dieną iš UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Nordea“ banke Švedijoje pavedimu Nr. 430 buvo pervesta 5850 EUR (20 198,88 Lt) į H.–W. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Enkhuizen“ banke. Taip pat N. V. pasirašė 2005 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimą dėl 4000 EUR valdybos nario skolinio įsipareigojimo ir nurodė vyriausiajai finansininkei jį apmokėti; tą pačią dieną mokėjimo pavedimu Nr. 116/1 iš bendrovės „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Vareins–und Vetbank AG“ skubiu pavedimu 4000 EUR (13 811,20 Lt) buvo pervesti į H.–W. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Latvijan Business Bank“ ir iki 2006 m. sausio 16 d. negrąžinti. Taip N. V. iššvaistė 34 010,08 Lt vertės UAB „A“ turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 34 010,08 Lt turtinės žalos kreditoriams.
Panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių N. V. pripažinti kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos Respublikos įstatymai pateisina profesinę ar ūkinę riziką (nurodomas BPK 34 straipsnis, tikėtina, turėtų būti BK 34 straipsnis). N. V. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).