Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-183-873/2011

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-05-11
Bylos Nr.: 1-183-873/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00422-2010-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis: O. Z.
Advokatai: Vita Neverauskaitė

Kategorijos

1.2.17.12Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.)

Baudžiamoji byla Nr.183-873/2011(Proceso Nr.1-10-2-00422-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.12. (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Vilmai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorui Tadeuš Osipovič,gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,civilinio ieškovo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei B. N.,

civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovei E. L.,

specialistei D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 41 p. „bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, 46 p. 1 d. „vadovas organizuoja administracijos darbą“, 47 p. „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį, esant nemokumui, kai akivaizdžiai bendrovei grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų (bendrovė 2009 m. sausio mėn. 1 d. turėjo 495555 Lt įsipareigojimų ir 289014 Lt turto), nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 Dn Bnord banke atidarė UAB (duomenys neskelbtini) vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, bei panaudojo šiuos pinigus atsiskaitymui su kitais kreditoriais, be to žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB (duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų, šias lėšas į valstybės biudžetą nepervedė, o panaudojo juos atsiskaitymams su kitais kreditoriais : tiekėjams iš viso išmokėjo 511883 Lt : UAB (duomenys neskelbtini) -111917 Lt, Lenkijos įmonėms : (duomenys neskelbtini) -183803 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 32905 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 19146 Lt, UAB(duomenys neskelbtini) – 10942 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 6825 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 paskolai akcininkui, t.y. sau, ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti. Taip O. S. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tuo padarydamas turtinę žalą kitiems UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams : Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarė 74844,90 Lt žalos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 44584,17 Lt žalos.

Kaltinamasis O. S. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad įmonės veikla prasidėjo 2002 metais, iš individualios įmonės persiregistravo į UAB, vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius yra O. S.. Veiklą stengėsi vykdyti pelningai, atėjus sunkmečiui nebegaudavo pakankamai užsakymų išlaikyti įmonę, patalpas ir žmones. O. S. buvo sukaupęs rezervą, tačiau jis buvo sunaudotas, 2010 m. įmonei buvo iškelta bankroto byla. O. S. bandė gelbėti įmonę, ėmė asmenines paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau tai neišgelbėjo. O. S. bandė atsiskaityti su tiekėjais, kad gautų prekes. Veiklos pelnas nedidelis, tam, kad išlaikyti darbuotojus, patalpas, apyvarta buvo per maža. Stengėsi gauti užsakymų, pinigų užtekdavo susimokėti už medžiagas, sumokėti darbuotojams, iš dalies – už patalpas, pinigų atsiskaityti su Sodra ir mokesčių inspekcija nebeužtekdavo. Su tiekėjais UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo, nes be prekių negalėtų vykdyti užsakymų. Su darbuotojais įmonė atsiskaitydavo iš dalies, bankroto byloje patvirtinti įsiskolinimai darbuotojams. Bankroto byloje patvirtinti įsiskolinimai ir tiekėjams, didžiausi įsiskolinimai yra mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Kaltinime nurodyti skaičiai yra teisingi. Sunkumai įmonėje prasidėjo 2007 metais. O. S. žinojo, kad įmonė skolinga mokesčių inspekcijai, Sodrai. Matydamas sunkią padėtį, O. S. nusprendė mokėti tiekėjams, kad galėtų vykdyti veiklą, iš dalies buvo pervedama ir mokesčių inspekcijai, Sodrai. Būtų daugiau pervesta, bet skolingi buvo ir tiekėjams, jie kreipdavosi į teismą dėl skolos ir per antstolius išieškojo pinigus. Gavęs antstolio pranešimą, O. S. kalbėjosi su antstoliu, dalimis nemokėjo, nes 5000 Lt neturėdavo, O. S. pasiūlė mokėti dalimis, bet neįvykdė, nes trūko pinigų. 2008-12-08 antstolis areštavo sąskaitą banke, O. S. atidarė naują sąskaitą, nes reikėjo tęsti veiklą, buvo sudarytos sutartys, jas reikėjo vykdyti. Nors kasoje pinigų buvo, tie pinigai keliavo prekėms įsigyti, paskaičiavus, iš 4000 Lt turėjo išlaikyti darbuotojus ir transportą. O. S. nusprendė laikyti rezervą, nes pagal paskaičiavimus reikėjo 150000 Lt įsigyti technikai, šis rezervas buvo išnaudotas. Be pinigų, įmonė turėjo kelis įrengimus, automobilius, turtas buvo nedidelis, viską nuomavosi. O. S. stengėsi mokėti mokesčius, bet prie dabartinės situacijos privedė lėšų trūkumas. O. S. tikslas buvo ištempti įmonę, kad gautų šiek tiek pelno, iš kurio būtų galima nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, mokesčių inspekcija, Sodra. O. S. tikėjosi išsaugoti įmonę, atsiskaityti su Sodra, mokesčių inspekcija. O. S. įnešė į įmonę 150000 Lt asmeninių pinigų, jam, kaip akcininkui, neišmokėta 147000 Lt, kaip direktoriui, 7000 Lt atlyginimo. Operatyviame įmonės patikrinime O. S. dalyvavo, išvadų neskundė. Pelningai įmonė dirbo 2006 metais, 2007-2009 m. pelno neturėjo. Kaltinime teisingi skaičiai, kad 2009 m. sausio mėn. įmonė turėjo 495555 Lt įsipareigojimų, turto už 289014 Lt. Įmonės įstatinis kapitalas 10000 Lt. Įsiskolinimai susidarė palaipsniui, nuo 2007 m. O. S. buvo žinomos įsiskolinimų sumos, tai, kad jos auga. Kasininkas įmonėje buvo O. S., jis priimdavo sprendimus dėl grynųjų pinigų panaudojimo įmonėje. O. S. jau buvo suradęs įmonę, kuri turėjo pradėti bankroto bylą, jam įteikė dokumentų sąrašą, juos pradėjo ruošti, tuo metu prasidėjo patikrinimas. Kai skolos viršijo įstatinį kapitalą, kaip ir aišku buvo, kad įmonė bankrutuos. O. S. norėjo išgelbėti įmonę, tikėjosi, kad reikalai pagerės. O. S. buvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai yra O. S. ir jo žmona. Papildomai O. S. paaiškino, kad nauja sąskaita buvo atidaryta tikslu atsiskaityti su tiekėjais. Įmonė, kuri buvo skolinga, turėjo pervesti pinigus, O. S. atidarė sąskaitą, į ją buvo pervesti pinigai, kuriuos A. S. panaudojo įmonės veiklai. Kadangi nuo 2008 m. lapkričio mėnesio buvo dengiamas įsiskolinimas Sodrai, išieškota 16147 Lt, O. S. nesutinka, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį jis padengė tik 2000 Lt skolos, nesutinka, kad išieškoti pinigai būtų priskaičiuoti seniau susidariusiam įsiskolinimui padengti. Įmonei trūkstant lėšų, O. S. kreipėsi dėl paskolos, bankas davė neigiamą atsakymą, patarė imti kreditą kaip privačiam asmeniui. Pirmas kreditas buvo paimtas dar IĮ skolai padengti, antras, 30000 Lt, buvo paimtas iš „Hansa“ banko, trečiasis – iš „Ūkio banko“, visi banko kreditai buvo paimti O. S. vardu. O. S. žinojo, kad bendrovė turi sunkumų, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąskaita banke areštuota. O. S. 2008-12-23 atidarė sąskaitą DnB Nord banke, 2009-01-13 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 23060 Lt, tą pačią dieną išėmė iš sąskaitos 22850 Lt, juos įnešė į kasą ir panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Sutinka, kad 2009-01-01 UAB (duomenys neskelbtini) kasoje turėjo 111569 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 gavo į kasą grynais 468365 Lt, juos panaudojo atsiskaityti su kreditoriais, su tiekėjais. Tiekėjams iš viso sumokėjo 511883 Lt : UAB (duomenys neskelbtini) -111917 Lt, Lenkijos įmonėms - 183803 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 32905 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 19146 Lt, UAB(duomenys neskelbtini) – 10942 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 6825 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 7028 Lt, kitiems tiekėjams -68703 Lt, taip pat 12347 Lt panaudojo kitoms išlaidoms, iš jų 7245 Lt paskolai akcininkui, sau, grąžinti, 2340 Lt – grąžinti V. S.. O. S. nesutinka su kaltinimu, nes stengėsi išlaikyti įmonę, iki pabaigos stengėsi išlaikyti įmonę ir atsiskaityti su biudžetu. Įmonės nemokumą suprato 2010 m. pradžioje. Tuo metu nusprendė kreiptis dėl bankroto bylos, reikėjo paruošti dokumentaciją, tam reikėjo laiko. Tuo metu prasidėjo operatyvus patikrinimas, tam buvo sutelktas visas darbas. O. S. nenorėjo padaryti žalos jokiems kreditoriams, siekė su kreditoriais atsiskaityti.

Civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovė E. L., paaiškino, kad įmonė (duomenys neskelbtini) jau 2008 m. vėluodavo atsiskaityti su Sodra, 2008 m. Sodros skyrius, siekdamas išsiaiškinti atsiskaitymo vėlavimo priežastis, inicijavo tris patikrinimus- piniginių lėšų judėjimo įmonės kasoje ir banko sąskaitoje. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įmonė vėluodavo atsiskaityti su Sodra, tačiau vykdo didelės apimties atsiskaitymus u tiekėjais. 2008 metai įmonės vadovas dar mokėjo mokesčius, 2008 metais pati įmonė dar mokėjo VSDF biudžetui, paskutinį mokėjimą atliko 2008-10-30. 2008-12-08 antstolis areštavo įmonės sąskaitą, nuo 2008-12-03 iki 2010-04-23 į įmonės sąskaitą buvo pateikti 58 mokėjimo nurodymai, lėšų nurašymas nuo sąskaitų nutrūko 2009-12-07. Nuo 2008 m. ketvirto ketvirčio iki bankroto bylos iškėlimo yra nesumokėta 58402,45 Lt įmokų. Papildomai civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, todėl patikslintame civiliniame ieškinyje įtrauktas 2008 metų lapkričio mėn., už kurį įmokos turėjo būti sumokėtos iki gruodžio 15 dienos. Civiliniame ieškinyje nurodyta visa įsiskolinimo suma, kadangi visi mokėjimai nuo lapkričio mėnesio dengė seną įsiskolinimą, viskas buvo nurašyta mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms įmokoms. Lentelėje matyti mokėjimai, kuriuos Sodra gavo, dengė įsiskolinimą, kuris įmonėje priskaičiuotas iki 2008 m. lapkričio mėn., viso sumokėta – 16147,78 Lt, kurie buvo išieškoti už 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Iš 16147,78 Lt atėmus įsiskolinimo likutį, kuris buvo lapkričio 1 dienai – 13708,48 Lt, gaunama suma, kuria iš dalies padengtos lapkričio mėnesio įmokos – 2439,30 Lt. Lapkričio mėnesį priskaičiuota įmokų 5173,09 Lt, sumokėta 2439,03 Lt, todėl civiliniu ieškiniu prašoma nesumokėtų lapkričio mėnesio įmokų – 2733,79 Lt. Lentelė sudaryta kaupiamuoju būdu : likutis lapkričio 1 dienai 13708,48 Lt, prie tos sumos reikalinga pridėti priskaitymus, atimti atsiskaitymus, gaunama 58402,45 Lt. 58402,45 Lt nesumokėtų įmokų apima tik įmonės priskaičiuotas įmokas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki įmonės bankroto, ši suma neapima seno įsiskolinimo. Papildomai civilinio ieškovo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovė E. L., paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas VSDF biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt.

Civilinio ieškovo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė B. N. paaiškino, kad VMI pareiškė ieškinį nesumokėtų mokesčių sumai, 248884,25 Lt. Minėta suma skaičiuota nuo įmonės registravimo, įmonė nuo įregistravimo turėjo mokslinę nepriemoką. VMI ėmėsi išieškojimo priemonių, buvo areštuojamos įmonės sąskaitos, uždėtas areštas turtui. 2007-10-16 buvo priimtas pirmas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2007-12-10 – antras, 2008-01-25 - dar vienas sprendimas, 2008-04-21- taip pat priimtas sprendimas, 2008-05-20 – paskutinis sprendimas išieškoti iš banko sąskaitų. 2008-07-16 priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimas buvo perduotas antstoliui, kaltinamasis kreipėsi į antstolį su prašymu išdėstyti skolą dalimis, tačiau pagal išdėstymą skola nebuvo mokama. 2009-07-22 buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, 2010-03-08 - sprendimas dėl išieškojimo iš įmonės turto, tą pačią dieną įmonei išsiųstas priminimas sumokėti. Kasoje piniginės lėšos buvo areštuotos 2009-09-30, tačiau tuo metu kasoje buvo tik 707,91 Lt. Papildomai civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad VMI ieškinys patikslintas sumą skaičiuojant nuo 2008-12-08 dienos, reiškiamas ieškinys – 107905,90 Lt. Nurodytu laikotarpiu pelno nebuvo, todėl neprašo priteisti pelno mokesčio. Į ieškinį įtraukta : PVM – 64951,90 Lt, nekilnojamojo turto mokestis – 7170 Lt, gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojų su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų – 11606 Lt, nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų – 21806 Lt, PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM. Papildomai civilinio ieškovo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė B. N. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt, iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų.

Specialistė D. D. paaiškino, kad atliko įmonės UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikinimą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2010-03-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė, turėdama lėšų, kiekvieną mėnesį gaudama pajamų, atsiskaitė su tiekėjais, kiekvieno mėnesio pabaigai nuo 2009-01-01 kasoje buvo likutis virš 100000 Lt. Įmonė, turėdama kasoje pinigų, mokesčių nemokėjo. Atliekant operatyvų patikrinimą, dalyvavo įmonės vadovas ir buhalterė, su skaičiais sutiko. Visi skaičiai, kurie surašyti operatyvaus patikrinimo pažymoje, surašyti pagal įmonės pateiktą finansinę atskaitomybę. Tikrinamu laikotarpiu įmonė nemokėjo mokesčių, tik antstolis nurašydavo nuo sąskaitos. Išieškojimą vykdė ne vienas atstolis, kai VMI perdavė išieškojimą antstoliui, jis buvo vienas iš daugelio. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad O. S. pinigus panaudotų asmeniniams tikslams, taip pat nenustatyta apgaulingos apskaitos požymių. Įmonei patenkinus kreditorinį įsiskolinimą VMI ir Sodrai, nebūtų buvę galima vykdyti veiklos, kreditorinis įsiskolinimas viršijo debitorinį. Akcininkas į įmonę įnešė 147000 Lt, tai skola akcininkui. Jau 2009-01-01 kreditorinis įsiskolinimas ženkliai viršijo debitorinį. Kai įmonė atidaro naują sąskaitą, bankas praneša VMI, bet praeina laiko. Antstolis nuo sąskaitos nurašė 1664,62 Lt. Antstolis nukreipė išieškojimą į tas sąskaitas, kurios jam buvo žinomos. Nauja sąskaita buvo atidaryta 2008-12-23, įplaukos gautos 2009-01-13. Direktorius pagal čekį išėmė 25520 Lt, įnešė į kasą, panaudojo atsiskaitymams. Jau patikrinimo laikotarpio pradžioje įmonė nebuvo moki. Skolos Sodrai ir VMI siekė 180000 Lt, ilgalaikio turto turėjo už 45000 Lt.

Šalies argumentai

L. V. S. paaiškino, kad nuo 2007 m. birželio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Sodra visą laiką primindavo apie įsiskolinimo dydį, V. S. žiūrėjo, kad apskaitoje viskas atitiktų. V. S. tvarkė PVM apskaitą. Įsiskolinimų įmonė turi daug. Įmonė nuomavosi nekilnojamąjį turtą, biurą Vilniuje, taip pat gamybines patalpas. Turto mokestis įmonėje buvo skaičiuojamas. Nuo gyventojų pajamų, susijusių su A klasės pajamomis, buvo skaičiuojami mokesčiai, taip pat skaičiuojami mokesčiai Sodrai. Mokesčių mokėjimą apsunkino tai, kad pinigai sąskaitose buvo nuskaitomi antstolių, būdavo panaudojami tam, ko įmonė neplanavo. Pinigai būdavo išduodami atskaitingiems asmenimis medžiagoms pirkti. Pirkimai be vadovo žinios nebuvo daromi. Nuo 2007 metų pasikeitė atsiskaitymai, už prekes reikėjo mokėti nedelsiant, kartais ir į priekį, trūko apyvartinių lėšų, reikėjo vykdyti užsakymus. VMI išieškojimą buvo nukreipusi vykdyti per antstolį M. D., su juo buvo bendraujama, 2008 m. pradžioje sudarytas grafikas. Grafiko bandė laikytis, bet nesėkmingai, nes įmonės veikla yra sezoninė, po Naujų metų pirkimai sustoja. Galiausiai antstolis areštavo lėšas kasoje, veikla sustojo. Kiek mokesčių mokėti, spręsdavo direktorius. Veiklą vykdė su tikslu išlaikyti įmonę, buvo tikimasi, kad VMI ir Sodrai bus sumokėta ateityje. Įmonei išgyventi padėjo savo šeimos skolintomis lėšomis.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2010-06-14 ( t. 1 b.l.4-6).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-24 operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. 430-2057 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruotas ir suformuotas 10000 Lt įstatinis kapitalas padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienintelis akcininkas O. S.. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo pat įregistravimo pradžios vengė mokėti mokesčius, pastoviai turėjo mokestinę nepriemoką ir tik laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2007-09-24 neturėjo mokestinės nepriemokos. Vilniaus apskrities VMI informavo bendrovę, kad Vilniaus apskrities VMI Sprendimais išieškoti nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų ir turto areštavo bendrovės banko sąskaitas : 1.2007-10-16 Sprendimas išieškoti 17561,64 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 2. 2007-12-10 Sprendimas išieškoti 26714,08 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 3.2008-01-25 Sprendimas išieškoti 13531,74 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 4.2008-04-21 Sprendimas išieškoti 24209,99 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 5.2008-05-20 Sprendimas išieškoti 51766 Lt nepriemoką iš banko sąskaitų; 6. 2008-05-20 Nurodymas pateikti duomenis apie turtą; 7. 2008-07-16 Sprendimas išieškoti 97725,39 Lt nepriemoką iš turto.

Vilniaus apskrities VMI 2008-07-18 raštu informavo bendrovę, kad 97725,39 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliui M. D.. Antstolis M. D. : a) 2008-08-01 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidų, iš viso 98444,34 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) į antstolį M. D. kreipėsi su 2008-09-15 prašymu leisti skolą padengti dalimis; b) 2008-12-08 raštu dėl 99716,61 Lt UAB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities VMI naudai kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant pateikti kasos žurnalą. Bendrovė antstoliui kasos žurnalo nepateikė, bet UAB(duomenys neskelbtini) ,2008-12-23 raštu kreipėsi į antstolį su prašymu skolą mokėti dalimis; c) 2008-12-08 Patvarkymais kreipėsi į SEB ir Swedbank bankus areštuoti skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas, iš viso 106279,51 Lt, iš jų sudaro 99716,61 Lt skola ir 6563 Lt vykdymo išlaidos; d) 2008-12-08 turto arešto aktu areštavo bendrovės turtą už 17860 Lt ( 2 automobilius, frezavimo, pjovimo stakles ir kt.) Areštuotam turtui parduoti 2009 metais buvo vykdytos dvi varžytinės, kurios neįvyko, neatvykus nei vienam pirkėjui.

Antstoliui areštavus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas dviejuose bankuose (SEB ir Swedbank), bendrovė 2008-12-23 D. N. banke atsidarė naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB(duomenys neskelbtini) buvo pervesti 23060 Lt, iš kurių 22850 Lt bendrovės direktorius O. S. tą pačią dieną (2009-01-13) išsiėmė iš banko sąskaitos pagal čekį ir įnešė į bendrovės kasą. Vėliau šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais.

Vilniaus apskrities VMI veiksmai, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką : 2009-07-22 papildomas sprendimas išieškoti 128658,25 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB (duomenys neskelbtini) turto; sprendimą vykdys antstolis M. D.; 2010-03-08 priminimas sumokėti 273006,66 Lt mokestinę nepriemoką, įteiktas bendrovės direktoriui O. S. pasirašytinai; 2010-03-08 papildomas sprendimas išieškoti 58376,05 Lt mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto; mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliui M. D..

Antstolis M. D. 2009-07-29 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į bendrovę per 10 dienų nuo šio raginimo sumokėti 128658,25 Lt skolą ir 1273 Lt vykdymo išlaidų; 2009-09-30 turto arešto (mastas 138609 Lt) areštuotos piniginės lėšos, įnešamos į kasą.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos duomenis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31 į bendrovės kasą grynais pinigais iš paslaugų pirkėjų už paslaugas ir prekes gauta 464957,69 Lt ir 18100 Lt kitų pajamų, iš jų bendrovė į biudžetą sumokėjo 0 Lt, o gautus grynuosius pinigus panaudojo.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su išskirtiniais tiekėjais, tai yra su tais tiekėjais, be kurių įsigytų atsargų bendrovė negalėjo užbaigti ar atlikti darbų/parduoti prekių ir gauti pajamų. I. P. (Vilniaus) kasos knygos ir atskaitingų asmenų avansines ataskaitas nustatyta, kad bendrovė nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 už prekes/suteiktas paslaugas grynaisiais pinigais atsiskaitė su šiais pagrindiniais tiekėjais : UAB (duomenys neskelbtini) -111917 Lt, Lenkijos įmonėms : (duomenys neskelbtini) -183803 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 32905 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) 19146 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 10942 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 6825 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 11198 Lt, L. B. – 17200 Lt, N. K.- 19316 Lt, 7-ioms degalinėms-22900 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 7028 Lt, kitiems tiekėjams - 68703 Lt.

Bendrovė vengė mokėti ir VSD biudžetui. VSD sprendimai iš bendrovės išieškojimui priverstine tvarka : 2008-12-03 - 85 Lt; 2008-12-18 - 6439,4 Lt; 2009-07-26 - 11925,74 Lt; 2009-08-24 - 1587,5 Lt; 2009-09-21 - 15005,97 Lt. Šių sprendimų vykdymą VSD Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-09-21 raštu perdavė antstoliui M. D.. Antstolis M. D. 2009-09-24 Raginimais įvykdyti sprendimą kreipėsi į bendrovę.

Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas visais laikotarpiais ( 2007-2009 m. ir 2010-04-02) buvo neigiamas ir kiekvienais metais didėjo. Bendrovės bendrojo trumpalaikio mokumo arba likvidumo koeficientas visais laikotarpiais buvo mažesnis nei 1, o tai reiškia, kad bendrovė nepajėgi iškart apmokėti skolų (patenkinama padėtis, kai rodiklis lygus 1). Likvidumo koeficientas 2010 m. 1 ketv. krito iki 0,012 (2007 m. siekė 0,552) kas reiškia bendrovės labai blogą mokumą. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo bendrovės įsipareigojimų padengimą likvidžiausiu turtu. Jei rodiklis mažesnis už 1, padėtis kritiška. Bendrovės greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2010 m. 1 ketvirčio pabaigai siekė tik 0,011( 2007 m. 0,492), o tai reiškia itin kritišką bendrovės padėtį.

UAB (duomenys neskelbtini) pagal balansų 2007-12-31, 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-04-02 duomenis turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei įsipareigojimų : 2007-12-31 nuosavas kapitalas (-) 88682 Lt, įsipareigojimai 328826 Lt, trumpalaikis turtas 181522 Lt, iš jo pinigai 107083 Lt, 2008-12-31 nuosavas kapitalas (-) 206541, įsipareigojimai 495555 Lt, trumpalaikis turtas 243635, iš jo pinigai 115851 Lt, 2009-12-31 nuosavas kapitalas (-) 570416 Lt, įsipareigojimai 600310 Lt, trumpalaikis turtas 19311 Lt, iš jo pinigai 57 Lt, 20110-04-02 nuosavas kapitalas (-) 593068 Lt, įsipareigojimai 610450 Lt, trumpalaikis turtas 7546 Lt, iš jo pinigai 10 Lt.

UAB (duomenys neskelbtini) nuo pat įregistravimo pradžios vengė mokėti mokesčius, t.y. juos „mokėjo“ tik inkasinių pavedimų pagalba, su tiekėjais ir pirkėjais daugiausia atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. UAB (duomenys neskelbtini) pastoviai, išskyrus laikotarpį nuo 2007-09-17 iki 2007-09-24, turėjo mokestinę nepriemoką. Vilniaus AVMI 2008-07-16 ir 2009-07-22 atitinkamai 97725,39 Lt ir 128658,25 Lt bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimą perdavė antstoliui M. D.. Didėjant bendrovės įsiskolinimui valstybės ir SODRA biudžetams bei esant areštuotoms visoms sąskaitoms bankuose, UAB (duomenys neskelbtini) , siekdama išvengti mokesčių mokėjimo, 2008-12-23 atsidarė naują sąskaitą kitame banke ir 2009-01-13 įplaukus į ją pirmosioms įplaukoms - 23060 Lt, bendrovės direktorius O. S. tą pačią dieną pagal čekį iš sąskaitos išėmė 28250 Lt, įnešė juos į kasą ir panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais. Per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31 bendrovė už atliktas paslaugas/ parduotas prekes grynaisiais pinigais gavo 464957,69 Lt pajamų ir 18100 Lt kitų pajamų ( pinigų likutis kasoje 2008-12-31 buvo 111569, 39 Lt) iš kurių per minėtą laikotarpį į biudžetą nesumokėjo nei lito, o panaudojo šiuos grynuosius pinigus taip : 70396,75 Lt darbuotojų atlyginimams, 511883,31 Lt atsiskaitymams su išskirtiniais tiekėjais, 12347 Lt kitoms išlaidoms. UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, žinodami apie bendrovės nemokumą, sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžiai gresiantį bankrotą (2010-04-19 iškelta bankroto byla), neturėdami galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tenkino išskirtinių kreditorių reikalavimus, dėl to buvo padaryta turtinė žala likusiems kreditoriams, valstybės ir Sodra biudžetams. (t. 1 b.l.8-12).

Antstolio M. D. 2008-12-08 patvarkymu AB „Swedbank“ areštuotos skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios lėšos, viso 106279,51 Lt ( t. 1 b.l.30).

Iš AB Dnb NORD banko Vilniaus skyriaus 2008-12-23 sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta banko sąskaita ( t. 1 b.l.35-36).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 akte Dėl UAB(duomenys neskelbtini) patikrinimo, atlikto už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-08-25, nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi atsiskaitomąją sąskaitą banke AB Swedbank, AB DnB Nord, AB SEB banke ir AB Snoras. Draudėjas pateikė pažymą, kad AB SEB banke ir AB Snoras piniginių lėšų per tikrinamąjį laikotarpį nebuvo. AB DnB NORD sąskaitoje per tikrinamąjį laikotarpį iš viso buvo gauta 2825,62 Lt (iš pirkėjų), išleista 2818,33 Lt (debeto mokėjimo nurodymu nurašyta į VSDF biudžetą). AB Swedbank sąskaitoje per tikrinamąjį laikotarpį iš viso buvo gauta 9537,14 Lt (iš pirkėjų), išleista 9537,14 Lt (debeto mokėjimo nurodymu nurašyta į VSDF biudžetą - 6379,84 Lt, antstoliui - 3133,60 Lt, banko op. - 23,70 Lt). Patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Rimlanga“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2009-08-25 yra 36 486,20 Lt, bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai viršija debitorines skolas. Nekilnojamo turto neturi. Yra registruotos 2 transporto priemonės, kurios areštuotos antstolių. Minėtame akte nurodyta, kad su juo susipažino direktorius O. S., aktas pasirašytas. Taip pat minėtame akte yra rankraštinis prierašas apie tai, kad vadovas pateikė įsipareigojimą skolą sumokėti dalimis ( t. 1 b.l.125-126).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimu O. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 ⁶ 1 d., laiku nesumokėtų 12610 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008 m. sausio – kovo mėn., buvo nubaustas 1750 Lt bauda ( t. 1 b.l.137).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis ( t. 1 b.l.94-168) UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos yra 58402,45 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis ( t. 5 b.l.46-47) UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis apie mokesčių mokėtojo, UAB (duomenys neskelbtini) įmokas ( t. 4 b.l.149-155), valstybės biudžetui UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos sudarė 107905,90 Lt, : 64951,90 Lt PVM, 7170 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 11606 LT GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 21806 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2372 Lt PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt ( t. 5 b.l. 48-59), iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini)iškelta bankroto byla( t.1, b.l.17).

Vilniaus apygardos teismo 2010-08-10 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašas, bei kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 58402,45 Lt, ( be delspinigių) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 248884,25 Lt ( be delspinigių). Bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 582512,12 Lt ( t. 4 b.l.2-4).

Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) statusas- bankrutuojanti, įgijimo data – 2010-04-30, įregistravimo data 2010-05-12; nuo 2010-05-12 bankroto administratorius J. L., O. S. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2005-03-01 iki 2010-05-12 ( t. 3 b.l. 70-71).

UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 41 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. 46 punkto 1 papunktyje numatyta, kad vadovas organizuoja administracijos darbą, 47 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. ( t. 3 b.l.61).

UAB (duomenys neskelbtini) akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą ( t. 4 b.l.21).

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. birželio 8 d. iš AB bankas Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi O. S. suteiktas 10000 Lt kreditas ( t. 5 b.l.20).

AB SEB bankas 2006 m. rugsėjo 13 d. kredito sutartimi O. S. žemės sklypui pirkti suteiktas 183750 Lt kreditas ( t. 5 b.l.22-24).

AB bankas Hansabankas 2006 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas automobiliui pirkti ( t. 5 b.l.21).

„ Ūkio banko“ 2008 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutartimi V. S. suteiktas 30000 Lt kreditas ( t. 5 b.l.17).

2006 m. gegužės 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/05/05 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 10000 Lt ( t. 5 b.l.1).

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/B V. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 5000 Lt ( t. 5 b.l.2).

2006 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/06/09/A O. S. skolina UAB (duomenys neskelbtini) 8000 Lt ( t. 5 b.l.3).

2006 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/07/01 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 10000 Lt ( t. 5 b.l.4).

2006 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/09/05 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 10000 Lt ( t. 5 b.l.5).

2006 m. spalio 8 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/10/08 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 88520 Lt ( t. 5 b.l.6).

2006 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. 2006/12/15 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 11690 Lt ( t. 5 b.l.7).

2008 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/03/20 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 30000 Lt ( t. 5 b.l.8).

2008 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/10/06 O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 14500 Lt ( t. 5 b.l.9).

2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11/A V. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 2000 Lt ( t. 5 b.l.10).

2009 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi Nr. 2009/02/11-B O. S. skolino UAB (duomenys neskelbtini) 3000 Lt ( t. 5 b.l.9).

UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2008-12-08 – 2009-10-31 buvo išmokėta 7245 Lt paskolai akcininkui, R. S., ir 2340 Lt paskolai V. S. grąžinti ( t 5 b.l.13-15).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 2001 kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 2 str. 8 p. numatyta, kad Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 38 straipsnio 3 dalyje numatyta : jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte (Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka: 1) likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;2) akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais ? bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio) ir 10 dalyje (Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo). Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

Kaltinime nurodytu laikotarpiu, iki 2009-07-01, galiojęs Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos 1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463, nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo numatyta, kad mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis O. S. patvirtino, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, skaičiai, yra teisingi, tai yra tačiau savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nepripažino, kadangi teigė veikęs nenusikalstamais motyvais – siekė išsaugoti įmonę, tuo pačiu, sumokėti ir mokesčius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Motyvas ir tikslas kvalifikuojant veiką teisinės reikšmės neturi. Kaltininko tyčia nustatoma ne vien iš jo paaiškinimų, apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos padarymo aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (O. S., V. S. paaiškinimai) nustatyta, kad O. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat šios įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi, vienasmeniškai priimdavo sprendimus dėl atsiskaitymų. O. S., nuo 2008-12-08 esant areštuotoms UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoms AB „SEB“ banke ir AB „Swedbank“ banke, 2008-12-23 D. N. banke atidarė UAB (duomenys neskelbtini) vardu naują sąskaitą, į kurią 2009-01-13 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 23060 Lt, iš kurių O. S. tą pačią dieną pagal čekį išsiėmė 22850 Lt, įnešė juos į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, bei panaudojo įmonės veiklai (ne atsiskaitymui su VMI ir Sodra) (O. S. paaiškinimai, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitos duomenys). Minėtą veiksmą- naujos sąskaitos, kuriai nepritaikytas areštas ir, tuo pačiu, neužkirsta galimybė išgryninti pinigus, atidarymas, teismo nuomone, vertintinas tiesiogine tyčia išvengti lėšų sumokėjimo konkretiems kreditoriams – valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams.

UAB (duomenys neskelbtini) 2009-01-01 turėjo kasoje 111569 Lt bei laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 į UAB(duomenys neskelbtini) kasą grynais pinigais gavo 468365 Lt pajamų (O. S. paaiškinimai, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitos duomenys). Minėtą aplinkybę – piniginių lėšų įmonės kasoje turėjimą, tai yra objektyvią galimybę nors iš dalies atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais, bei panaudojimą atsiskaitymams aplenkiant šiuos konkrečius kreditorius, teismas vertina kaip aktyvius kaltininko veiksmus, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valai, esant kreditorių daugetui bei negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai, konkrečių kreditorių nenaudai, vykdė savo prievoles išskirtinių kreditorių naudai, daro išvadą jį veikus tiesiogine tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta kaltinamojo paaiškinimą, kad nurodytus veiksmus – atsiskaitymą tik su tiekėjais, jis vykdė siekdamas ateityje atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais.

UAB (duomenys neskelbtini) balansų 2007-12-31, 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-04-02 duomenimis jau 2007-12-31 įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-) 88682 Lt, įsipareigojimai sudarė 328826 Lt, trumpalaikis turtas 181522 Lt, iš jo pinigai 107083 Lt; 2008-12-31 nuosavas kapitalas (-) 206541 Lt, įsipareigojimai 495555 Lt, trumpalaikis turtas 243635, iš jo pinigai 115851 Lt, 2009-12-31 nuosavas kapitalas (-) 570416 Lt, įsipareigojimai 600310 Lt, trumpalaikis turtas 19311 Lt, iš jo pinigai 57 Lt, 2010-04-02 nuosavas kapitalas (-) 593068 Lt, įsipareigojimai 610450 Lt, trumpalaikis turtas 7546 Lt, iš jo pinigai 10 Lt.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitos išvadomis, bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas visais laikotarpiais ( 2007-2009 m. ir 2010-04-02) buvo neigiamas ir kiekvienais metais didėjo. Bendrovės bendrojo trumpalaikio mokumo arba likvidumo koeficientas visais laikotarpiais buvo mažesnis nei 1, o tai reiškia, kad bendrovė nepajėgi iškart apmokėti skolų ( patenkinama padėtis, kai rodiklis lygus 1). Likvidumo koeficientas 2010 m. 1 ketvirtyje krito iki 0,012 ( 2007 m. siekė 0,552) kas reiškia bendrovės labai blogą mokumą. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo bendrovės įsipareigojimų padengimą likvidžiausiu turtu. Jei rodiklis mažesnis už 1, padėtis kritiška. Bendrovės greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2010 m. 1 ketvirčio pabaigai siekė tik 0,011 (2007 m. 0,492), o tai reiškia itin kritišką bendrovės padėtį.

Teismas netiki kaltinamojo paaiškinimu, kad jam buvo nežinoma sunki įmonės padėtis, nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, augantis įsiskolinimas valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, minėtą aplinkybę sužinojo tik prasidėjus operatyviam patikrinimui, kai buvo sudaryti įmonės balansai.

UAB(duomenys neskelbtini) siskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams augo, šiai įmonei tiek VMI tiek Sodra taikė priverstinio išieškojimo būdus, įmonės sąskaitos AB SEB banke AB „Swedbank“ nuo 2008-12-08 buvo areštuotos, O. S. apie augantį įsiskolinimą buvo informuojamas, taip pat buvo baustas, teikė įsipareigojimą skolą sumokėti dalimis (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 28 aktas Dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo (t. 1 b.l.125), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2008-04-28 nutarimas (t. 1 b.l.137), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-24 operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. 430-2057 ( t. 1 b.l.8-12)). Įmonės kasos knyga buvo tvarkoma, O. S. atliko vadovo ir kasininko funkcijas, tuo būdu, turėjo pilną informaciją apie įmonės įsiskolinimus ir turimas lėšas banke ir kasoje, galimumą atsiskaityti su kreditoriais. Jau 2008-12-08 įmonės skolos vien VSDF ir VMI siekė 153082,83 Lt ( t. 5 b.l.46, 48), ilgalaikio turto įmonė turėjo už 45000 Lt, įstatinis kapitalas buvo 10000 Lt, sukaupto rezervo įmonė neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) akcininko 2009-10-26 sprendime nurodyta, kad, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius, būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku O. S. nusprendė iškelti įmonei bankrotą, buhalterei V. S. pavedė kuo skubiau parengti reikalingus dokumentus pagal pridedamą sąrašą ( t. 4 b.l.21).

Paties O. S. paaiškinimu, veiklos pelnas buvo nedidelis, tam, kad išlaikyti darbuotojus, patalpas, apyvarta buvo per maža. Stengėsi gauti užsakymų, pinigų užtekdavo susimokėti už medžiagas, sumokėti darbuotojams, iš dalies – už patalpas, pinigų atsiskaityti su Sodra ir mokesčių inspekcija nebeužtekdavo. Su tiekėjais UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo, nes be prekių negalėtų vykdyti užsakymų. Su darbuotojais įmonė atsiskaitydavo iš dalies. Sunkumai įmonėje prasidėjo 2007 metais, O. S. žinojo, kad įmonė skolinga mokesčių inspekcijai, Sodrai, matydamas sunkią padėtį, nusprendė mokėti tiekėjams, kad galėtų vykdyti veiklą. O. S. buvo žinomos įsiskolinimų sumos, tai, kad jos auga. O. S. žinojo, kad bendrovė turi sunkumų, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąskaita banke areštuota.

Įvertindamas minėtus įrodymus, teismas atmeta O. S. paaiškinimą apie neva nesuvoktą įmonės nemokumą, gresiantį bankrotą, sunkią įmonės ekonominę padėtį, kaip prieštaraujantiems bylos įrodymų visumai, paties O. S. paaiškinimams apie įmonės veiklą, jos rezultatus.

Teismas vertina, kad O. S., žinodamas apie negalimumą atsiskaityti su visais kreditoriais, sąmoningai vykdė veiklą neatiskaitydamas nei su valstybės, nei su valstybės nei su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais, tokią veiklą tęsė visu kaltinime nurodytu laikotarpiu, blogėjant įmonės finansiniams rodikliams, priešingai, įsiskolinimui valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams augant. Teismas atmeta kaltinimo paaiškinimą tikėjus atsiskaityti su nurodytais kreditoriais ateityje, kadangi įmonės veiklos finansiniais rodikliai objektyviai tam prieštarauja. Teismas vertina, kad kaltinamasis neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sąmoningai, tyčia darė žalą konkretiems kreditoriams, taip, nesąžiningai kitų ūkio subjektų atžvilgiu, išsilaikė rinkoje.

Visu kaltinime nurodytu laikotarpiu O. S. sąmoningai nevykdė atsiskaitymų su konkrečiais kreditoriais - valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais. Teismas vertina, kad sumos, priverstinai išieškotos iš kaltinamojo vadovaujamos įmonės, kaltinamojo atsakomybės nešalina.

Įrodymai baudžiamojoje byloje gali būti įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasi teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Baudžiamojoje byloje esanti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2010-05-24 ataskaita, surašyta II patikrinimų skyriaus V poskyrio vyr. specialistės D. D., atitinka dokumento požymius ( BPK 96 str. 1 d. 2 p.). Prie baudžiamosios bylos šis dokumentas pateiktas civilinio ieškovo iniciatyva ( BPK 98 str.). Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis O. S., liudytoja V. S., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, patvirtino, kad duomenys, nurodyti operatyvaus patikrinimo ataskaitoje, yra teisingi. Teismas daro išvadą, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra – UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rodikliai, nustatytos abejonių nekeliančia, tinkama įrodinėjimo priemone – dokumentu. Vien tai, kad šis dokumentas surašytas VMI specialisto, teismo nuomone, nereikalauja pakartotinio aplinkybių, nekeliančių abejonių dėl savo tikrumo, tyrimo.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2010-05-24 ataskaitos duomenimis, O. S. nuo 2008 m. gruodžio 08 d., neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus : atsiskaitymams panaudojo 22850 Lt, 511883 Lt, 12347 Lt, 9585 Lt; kreditoriams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmokų neatliko (nurodytu laikotarpiu vyko tik priverstinis įsiskolinimo išieškojimas – antstolio išieškota 1371,10 Lt, panaudotų PVM nepriemokai padengti : 2009-03-16 - 287,69 Lt, 2009-06-09 – 1007,48 Lt, 2009-07-09 – 75,93 Lt ( t. 4 b.l.147), taip pat mokėjimo nurodymais nurašyta iš sąskaitos bei išieškota antstolio 16147,78 VSDF įmokų ( t. 4 b.l.123-124). O. S., liudytoja V. S. patvirtino nurodytų atsiskaitymų buvimą ir jų dydžio teisingumą, todėl teismas vertina, kad minėta aplinkybė, atsiskaitymas, byloje įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai turtinė žala padaroma dviems ir daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą.

Byla nagrinėjama kaltinime suformuluotose ribose, todėl neatsiskaitymų su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais, teismas nevertina. Teismas daro išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina turtinės žalos dviems kaltinime nurodytiems kreditoriams padarymą kaltinamojo kaltais veiksmais bei šios žalos dydį.

O. S. kaltinime inkriminuota Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padaryta 248884,25 Lt žala ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padaryta 58402,45 Lt žala. Bylos nagrinėjimo metu, civilinių ieškovų paaiškinimais, nustatyta, kad kaltinime O. S. inkriminuota visa UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-561/2001 pasisakė, kad turtinė žala yra būtinas nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 316 straipsnio 1 dalyje ( atitinka 2000 m. BK 208 straipsnį), sudėties požymis, todėl nuosprendžiu turi būti nustatytas konkretus turtinės žalos, padarytos kreditoriui, dydis. Turtinė žala yra lygi ne skolos dydžiui, o turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, vertei. Padarytos turtinės žalos dydis ir skolos dydis gali sutapti tik tuo atveju, jeigu turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, vertė yra tokia pat arba didesnė nei skolos dydis. Teismas daro išvadą, kad kaltinime O. S. pagrįstai neinkriminuota kitiems kreditoriams iš viso išmokėta 556665 Lt suma, kadangi skola valstybės ir socialinio draudimo biudžetui yra mažesnė. Teismas vertina, kad kaltinime kaltinamajam nepagrįstai inkriminuotas viso įsiskolinimo minėtiems biudžetams, dydis. Kaltinimas O. S. apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu – nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31. Kaltinamasis, tuo būdu, nėra kaltinamas patenkinęs vieno ar kelių kreditorių reikalavimus iki 2008-12-08. Įsiskolinimas valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiradęs ne dėl nusikalstamų veiksmų, negali būti pripažįstamas turtine žala, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymį.

Byloje civilinio ieškovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, pateiktais įrodymais, duomenimis apie mokesčių mokėtojo, UAB (duomenys neskelbtini) įmokas ( t. 4 b.l.149-155), kurių teisingumą patvirtino apklaustas kaltinamasis ir liudytoja V. S., UAB (duomenys neskelbtini) VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), nustatyta, kad valstybės biudžetui UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos sudarė 107905,90 Lt, : 64951,90 Lt PVM, 7170 Lt nekilnojamo turto mokesčio, 11606 LT GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 21806 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2372 Lt PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nepriemoka padidėjo 74844,90 Lt (t. 5 b.l. 48-59), iš jų : 53640,90 Lt PVM, 5755 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 15449 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis ( t. 1 b.l.94-168), kurių teisingumą patvirtino apklaustas kaltinamasis ir liudytoja V. S., UAB (duomenys neskelbtini) VMI ir VSDFV mokesčių ataskaita (t. 4 b.l.185), dėl to, kad O. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė reikalavimo kas mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki bankroto dienos yra 58402,45 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis ( t. 5 b.l.46-47), UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas biudžetui nuo 2008-12-08 iki 2009-10-31 yra 44584,17 Lt. Teismas daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių kreditoriams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, padarytos žalos dydį. Žalos dydis, nurodytas kaltinime, tikslintinas, mažintinas, tai lengvina kaltinamojo padėtį.

Įvertindamas aplinkybę, kad VSDF įmokos turi būti mokamos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, teismas daro išvadą, kad turtine žala pripažintinos ir nesumokėtos VSDF įmokos už 2008 metų lapkričio mėn., kadangi turtinė žala atsirado dėl kaltų O. S. veiksmų. Taip pat teismas vertina, kad žalos dydis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nemažintinas 13708,48 Lt, kadangi tokiai sumai įmokos buvo išieškotos priverstinai, mokėjimo nurodymais, kurie buvo išstatyti ankstesnių, nei 2008-12-08 laikotarpio, priskaičiuotoms VSDFV įmokoms. Kadangi O. S. nėra inkriminuotas ankstesnis, nei 2008 m. gruodžio 8 d susidaręs įsiskolinimas, be kaltinamojo savanoriškų veiksmų - mokėjimo nurodymais, sumažintas ankstesnio laikotarpio įsiskolinimas nesusijęs su kaltinamojo padarytos žalos dydžiu.

Teismas vertina, kad nurodyto dydžio turtinė žala kreditoriams atsirado 2009-10-31. Vertindamas kaltinamojo tyčios kryptingumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas apie augantį įsiskolinimą, sąmoningai tokių padarinių siekė.

Byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius pareiškė 74844,90 ieškinį ( t.5 b.l. 48-59), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 44584,17 Lt ieškinį ( t.5 b.l.46-47). Žalos, padarytos nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, todėl, teismo nuomone, civiliniai ieškiniai pagrįstai pareikšti asmeniui, kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką, įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, argumentai dėl turtinės žalos dydžio išdėstyti, ieškiniai pagrįsti, tenkintini. CK 6.282 str. 3 d., numatanti galimybę sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus, kai žala padaryta tyčia, netaikytina, kadangi O. S. nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. O. S. neteistas (t. 4 b.l.53), baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.4 b.l.56), nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( t. 5 b.l.59, 60), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4 b.l.61). Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą O. S. yra teisimas šiuo nuosprendžiu, padaryta ekonominės krizės Lietuvoje sąlygomis - sąmoningas žalos pasirinktiems kreditoriams darymas taupant apyvartines lėšas, leido vykdyti veiklą išskirtinėmis kitų ūkio subjektų atžvilgiu sąlygomis, šią aplinkybę teismas vertina kaip didinančią veikos pavojingumą. Taip pat teismas vertina, kad O. S. panaudojo įmonės veiklai vystyti ir šeimos lėšas, suteikdamas įmonei paskolas, kurių dalis nėra grąžinta. Šią aplinkybę teismas vertina kaip mažinančią kaltinamojo ir jo padarytos veikos pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai O. S. bus pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydį nustatant mažesnio, nei įstatymo numatyto už nesunkų nusikaltimą, vidurkio, įstatymas, sunkinantis kaltinamojo padėtį ( BK 47 str. 3 d. red., įsigaliojusi nuo 2011-04-28), grįžtamosios galios neturi.

Kardomoji priemonė O. S. nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, paskirtas laikinas O. S. nuosavybės teisės apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu : automobiliu Dodge G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr (duomenys neskelbtini) , registro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus (duomenys neskelbtini) , registro numeris (duomenys neskelbtini) ( ( t. 4 b.l.37). 2011-02-17 nutartimi šio apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams ( t. 5 b.l.179). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas O. S. turtui, paliktinas iki visiško nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratorei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. skirti bausmę – 40 MGL ( 5200 Lt) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės O. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti, priteisti iš O. S. valstybės naudai 74844,90 Lt, šią sumą sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti, priteisti iš O. S. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 44584,17 Lt, šią sumą sumokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. LT-677044060001179382, esančią AB SEB banke, įmokos kodas 252.

2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, paskirtą laikiną O. S. nuosavybės teisės apribojimą, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu : automobiliu Dodge G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro numeris (duomenys neskelbtini) ; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) ( t. 4 b.l.37), palikti iki visiško nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygas ( 4 segtuvus), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti bankroto administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė