Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Compensa Viena Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo UADB „Compensa Viena Insurance Group“ ieškinys atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2015-10-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Renault Safrane, v.n. (duomenys neskelbtini), susidūrė su Mercedes Benz ML55 AMG, v.n. (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakovu buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 7300273), kuria buvo apdrausta automobilio Renault Safrane, valdytojo civilinė atsakomybė. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, todėl draudikui kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Draudikas atliko žalos sureguliavimą ir pagal pateiktą sąmatą išmokėjo 2463,84 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Pažymėjo, kad būdamas eismo įvykio kaltininku, atsakovas, draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Atsakovas su draudiku nesusisiekė telefonu, neatvyko pas draudiką ar jo atstovą bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar jokios kitos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovas įgijo teisę reikalauti 20 proc. išmokėtos 2463,84 Eur draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo, kaip atsakingo transporto priemonės valdytojo, pažeidusio jam tenkančias bendradarbiavimo pareigas, t.y. 492,77 Eur. Atsakovas draudimo išmokos dalies ieškovui neatlygino. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 492,77 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas ir ieškovas sudarė įprastinę Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 7300273). 2015-10-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Renault Safrane, v.n. (duomenys neskelbtini), susidūrė su Mercedes Benz ML55 AMG, v.n. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su Mercedes Benz vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją, kuria remiantis atsakovas buvo atsakingas už eismo įvykį. Atsakovas neneigia, kad pats nepranešė draudikui apie 2015-10-01 įvykusį eismo įvykį, tačiau atsakovas susitarė su nukentėjusiu asmeniu, kad pastarasis praneš draudikui, pateikdamas eismo įvykio deklaraciją. Ieškovo pateiktas techninės apžiūros protokolas buvo sudarytas 2015-10-01 pagal apgadintos transporto priemonės savininko pateiktą eismo įvykio deklaraciją. Ieškovas apie eismo įvykį sužinojo per tris darbo dienas nuo pateis įvykio, ieškovui buvo patekta eismo įvykio deklaracija. Pažymėjo, kad apie draudžiamą įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, todėl atsakovui civilinė atsakomybė už asmeninį nepranešimą apie eismo įvykį ar deklaracijos nepateikimą nekyla. Ieškovo 2015-10-01 kvietimas dėl eismo įvykio atsakovui nebuvo įteiktas. Ieškovas kvietimą atsakovui išsiuntė ne atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kurį ir buvo nurodęs eismo įvykio deklaracijoje, o adresu, su kuriuo atsakovas neturi nieko bendra. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo nesulaukęs duomenų apie kvietimo įteikimą. Ieškovas nenurodė, dėl kokios informacijos nepateikimo bei kokia dalimi dėl to padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala. Teismo prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovas, ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-10-01 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Renault Safrane, v.n. (duomenys neskelbtini), susidūrė su Mercedes Benz ML55 AMG, v.n. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 11, 12). Ieškovas su atsakovu buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 7300273), kuria buvo apdrausta automobilio Renault Safrane, valdytojo civilinė atsakomybė (e.b.l. 17, 36). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas (e.b.l. 11, 12). Draudikas atliko žalos sureguliavimą ir pagal pateiktą sąmatą išmokėjo 2463,84 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (e.b.l. 10, 18, 40-44, 45, 46). Ieškovas nurodė, kad būdamas eismo įvykio kaltininku, atsakovas, draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes. Atsakovas su draudiku nesusisiekė telefonu, neatvyko pas draudiką ar jo atstovą bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar jokios kitos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovas įgijo teisę reikalauti 20 proc. išmokėtos 2463,84 Eur draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo, t.y. 492,77 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir šalių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku vykdymo. Ginčo dėl draudiminės išmokos dydžio nėra.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.3 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors apeliacinės instancijos praktika tokio pobūdžio bylose yra skirtinga (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-8 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-298-431/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-661-160/2013; 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1467-656/2014; 2015-01-20 civilinėje byloje Nr. 2A-379-431/2015; 2015-02-05 civilinėje byloje Nr. 2A-1562-577/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-932-513/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379-431/2015), tačiau šiame ginče ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 % draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą, o atsakovas privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Byloje ginčo, kad atsakovas nepranešė atsakingam draudikui apie 2015-10-01 Vilniuje įvykusį autoįvykį, kurio metu transporto priemonė Renault Safrane, v.n. (duomenys neskelbtini), susidūrė su Mercedes Benz ML55 AMG, v.n. (duomenys neskelbtini), nėra (e.b.l. 11, 12). Taigi, nepranešimo apie eismo įvykį faktas įrodytas (CPK 178 str.).

Tą aplinkybę, jog draudikas jau eismo įvykio dieną 2015-10-01 buvo informuotas apie eismo įvykį kito eismo įvykio dalyvio, ieškovas patvirtina, kartu su ieškiniu pateikdamas pranešimą apie eismo įvykį, kas leidžia daryti išvadą, jog apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku (e.b.l. 11).

Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Byloje nagrinėjamu atveju draudikas atliko žalos sureguliavimą ir pagal turto vertintojo žalos sąmatą 2015-10-29 išmokėjo 2463,84 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (e.b.l. 10, 18, 46). Įrodymų, kad atsakovas būtų galėjęs pateikti kokybiškai kitokios informacijos nei ta, kuria remiantis buvo atliktas žalos administravimas, byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip teigė teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, nebuvo konkrečių aplinkybių, kurias siekė išsiaiškinti draudikas, draudikui nekilo abejonių dėl draudimo išmokos dydžio. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus draudimo išmoka net gi buvo padidinta, 2015-10-20 gavus nukentėjusio trečiojo asmens R. T. prieštaravimus dėl draudimo išmokos dydžio (e.b.l.31). 2015-10-20 R. T. pateikė draudikui savo iniciatyva atliktą nepriklausomo vertintojo žalos sąmatą, 2015-10-24 draudikas pasirašė Išmokos aktą ir 2015-10-29 buvo išmokėta draudimo išmoka (e.b. l. 45,46). Taigi, draudimo išmokos dydis buvo padidintas ir patvirtintas po 5 dienų po žalos sąmatos gavimo. Objektyvių duomenų, kokią įtaką atsakovo nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo atsakingo draudiko (ieškovo) pareigai išmokėti draudimo išmoką, ieškovas neteikė. Aplinkybes, kad draudimo išmoka buvo suderinta po 5 dienų po žalos sąmatos gavimo, draudikas išmoką padidino, leidžia teigti, jog draudikui abejonių dėl eismo įvykio ir žalos dydžio nekilo, ir nors nebuvo informacijos iš eismo įvykio kaltininko, tačiau buvo pakankamai duomenų pasikliauti vieno iš eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad draudikui kilus abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, jis, kaip juridinis asmuo, vykdantis specializuotą veiklą, galėjo susisiekti su draudėju (eismo įvykio kaltininku) eismo įvykio deklaracijoje jo nurodytu elektroniniu paštu ar išsiųsti pranešimą eismo įvykio deklaracijoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), tačiau to nedarė, pranešimą siųsdamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 6,12). Svarbu ir tai, kad pagal ieškovo pateiktą Gyventojų registro tarnybos pažymą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su eismo įvykio deklaracijoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) (e.b.l. 12, 23).

Įvertinus nurodytą konstatuotina, jog nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir į tai, kad vien tik formalus teisinės pareigos pažeidimas negali būti prielaida kilti materialinio turtinio pobūdžio pasekmėms, kurios sudarytų sąlygas draudikui be pagrindo perkelti žalos atlyginimo prievolę draudėjui, ieškinys atmetamas.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,82 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.