Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa TU S.A.Vienna Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S.A.Vienna Insurance Group Lietuvos filialo ieškinį atsakovui E. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Be to Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Atsakovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neneigė pažeidęs nustatytas pareigas ir negalėjo nurodyti to priežasčių. Taigi konstatuota, kad atsakovas net ir neneigė be priežasties nepranešęs draudikui apie eismo įvykį, nepateikęs jokių dokumentų apie įvykio aplinkybes ir, kad apskritai su draudiku nebuvo susisiekęs. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir tiesiogiai nevertino šių atsakovo privalomų pareigų nevykdymo bei atskirai dėl to nepasisakė. Teismas pasisakė tik apie draudikui tenkančią naštą įrodinėti, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę, tačiau šiuo atveju būtent draudėjui pirmiausia nustatoma pareiga pranešti apie eismo įvykį ir pateikti visą reikiamą su tuo susijusią informaciją, o draudiko pareigos bendradarbiauti su draudėju neįmanoma įgyvendinti be tinkamo pranešimo apie pati draudžiamąjį įvykį.

2) Teismas šalių ginčą sprendė visiškai neįsigilindamas į nustatytų pareigų reikšmę draudimo sutartiniams santykiams bei visiškai atmesdamas ieškovo reikalavimą, net nustačius, kad atsakovas be priežasties pažeidė teisės aktų bei sutartimi nustatytas pareigas. Įvykus eismo įvykiui, draudikas gauna nukentėjusio asmens pranešimą apie žalą bei eismo įvykio deklaraciją. Pateiktuose dokumentuose yra nurodomos pagrindinės eismo įvykio aplinkybės, vieta, data, dalyvių rekvizitai. Šių dokumentų pagrindu draudikas pradeda žalos administravimo bylą, kurios metu apžiūri apgadintą nukentėjusio asmens automobilį ir apskaičiuoja padarytos žalos dydį. Tačiau tik kaltininkui (apdraustajam) pranešus apie įvykį draudimo įmonei, draudikas turi galimybę sulyginti nurodytas aplinkybes, įvertinti dėl eismo įvykio padarytą žalą, nustatyti įvykio kaltininko transporto priemonės techninę būklę, įsitikinti nurodytų eismo įvykio aplinkybių tikrumu bei teisingai apskaičiuoti mokėtinos draudimo išmokas dydį. Kai eismo įvykio aplinkybių nustatyme dalyvauja kompetentingos valstybės institucijos, jų, kaip trečiojo nešališko asmens, nustatytos aplinkybės laikytinos objektyviomis ir pakankamomis draudimo išmokai apskaičiuoti. Šiuo atveju, kai eismo įvykio dalyviai pildo eismo įvykio deklaraciją, draudikui būtina įsitikinti jų tarpusavyje suderinta valia. Eismo įvykio dalyviai, esant stresinei žalos padarymo situacijai, labai dažnai neatidžiai pasirašo kaltojo asmens vietoje. Be to, nesant kaltininko pateiktos informacijos apie eismo įvykį ir draudikui neturint teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos, atsiranda prielaidos asmenų neteisėtam praturtėjimui, kai eismo įvykis ar jo aplinkybės yra neteisingai nurodomos ar išgalvojamos. Aptariamų pareigų vykdymas yra susijęs ne tik su draudiko pareiga apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, tačiau kartu ir su jo teise objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį ir apskaičiuoti mokėtiną draudimo išmoką.

3) Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokas mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 60 punkte nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokė tą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Pagal 60.3 punktą, atsakingas draudikas turi teise susigrąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Dėl konkrečios nurodytos pareigos pažeidimo taikytina sankcija ir jos dydis konkretizuotas poįstatyminiame akte. Aukščiau nurodytų teisės aktų turinys lemia tai, kad draudiko regreso teisės į draudėją įgyvendinimas yra sietinas su konstatuotu draudėjo pareigų nevykdymu, t. y. sankcijos taikymu, bet ne su tiesiogiai įrodinėtina dėl draudėjo pareigos pažeidimo padaryta konkrečia žala draudikui (t.y. civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimu). Pažymėtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju buvo nustatytas draudėjui tenkančių pareigų pažeidimas. Pripažįstant draudiko teisę draudėjui taikyti sankciją, jos dydis nustatomas atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu net nevertino draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydžio, taip pat nevertino ir atsakovo pareigų pažeidimo, todėl darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu teismas iš esmės paneigė pačią teisės aktų nustatytą privalomą pareigą atsakovui per 3 dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, pateikti jam eismo įvykio deklaraciją ar kitą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes. Nagrinėjamo ginčo atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį iš esmės svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovui nustatytu terminu nepranešus apie eismo įvykį ir nepateikus draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų, ieškovas prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis (pavyzdžiui, atsakovo transporto priemonės techninę būklę), todėl atsakovui nustatytų pareigų nevykdymas, turėjo įtakos ir draudiko teisių įgyvendinimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su skundu. Paaiškina, jog ieškovo nurodyti teisiniai argumentai neatitinka tikrovės. Eismo įvykis įvyko 2013 m. rugpjūčio 7 d., o žalos bylą ieškovas pradėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d., tai yra po 3 darbo dienų nuo įvykio. Tai reiškia, kad ir eismo įvykio deklaraciją ieškovas gavo 2013 m. rugpjūčio 13 d. Eismo įvykio metu niekas iš žmonių nenukentėjo, buvo aiškios įvykio aplinkybės ir kaltininkas. Įvykio metu buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilio priekinis bamperis. Visa eismo įvykio įregistravimo procedūra buvo atlikta vadovaujantis 2008 m. balandžio 9 d. įsigaliojusių Kelių eismo taisyklių pakeitimų nuostatomis, kadangi tokio pobūdžio įvykį galima registruoti supaprastinta tvarka. Siekdamas išsiaiškinti ir patikslinti eismo įvykio aplinkybes ir netgi įvertinti automobilio techninę būklę, ieškovas turėjo galimybę susisiekti su atsakovu eismo įvykio deklaracijoje nurodytu mobiliuoju telefonu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl draudėjo pareigos atlyginti draudikui 20 % jo sumokėtos draudimo išmokos, draudėjui laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį bei nepateikus kitos, su eismo įvykiu susijusios informacijos.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas ir A. J. 2013 m. birželio 11 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Peugeot 307 valdytojo civilinė atsakomybė. Eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d., (duomenys neskelbtini), ieškovo apdraustas automobilis Peugeot 307, vairuojamas atsakovo, pateko į eismo įvykį. Eismo įvykio metu atsakovas važiuodamas atbuline eiga susidūrė su automobiliu Peugeot 206 ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pagal Eismo įvykio deklaraciją buvo pripažintas atsakovas. Nukentėjusios transporto priemonės savininkas 2013 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į ieškovą, kuris pradėjo žalos bylą Nr. 2013/0031714 bei sudarė Transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kuriame buvo fiksuoti transporto priemonės sugadinimai. Ieškovas automobilio Peugeot 206 savininko prašymu 2013 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo A. R. IĮ „Muzotonas“ 1.200,00 Lt draudimo išmoką.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.3 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių Taisyklių 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 % draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Sutiktina su ieškovu, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog pats nepranešė draudikui apie 2013 m. rugpjūčio 7 d. įvykusį eismo įvykį. Tačiau atsakovas taip pat nurodė, jog susitarė su nukentėjusiu asmeniu, kad pastarasis praneš draudikui, pateikdamas eismo įvykio deklaraciją. Byloje pateikta žalos bylos Nr. 2013/0031714 kopija patvirtina, kad žalos byla buvo pradėta ir transporto priemonės techninės apžiūros protokolas buvo sudarytas 2013 m. rugpjūčio 13 d. pagal apgadintos transporto priemonės savininko pateiktą eismo įvykio deklaraciją. Taigi ieškovas apie eismo įvykį sužinojo per tris darbo dienas nuo paties įvykio, jam buvo pateikta eismo įvykio deklaracija. Šios aplinkybės patvirtina, kad apie draudžiamą įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, todėl pagal Taisyklių 60.3 ir 60.5 punktus atsakovui civilinė atsakomybė už asmeninį nepranešimą apie eismo įvykį ar deklaracijos nepateikimą nekyla.

Ieškovo 2013 m. rugpjūčio 14 d. kvietimas dėl eismo įvykio, kuriame draudėjas buvo prašomas susisiekti su įgaliotu draudiko atstovu ir suderinti atvykimo laiką ir vietą, nebuvo įteiktas atsakovui. Kvietimas, išsiųstas per pasiuntinių paštą 2013 m. rugpjūčio 16 d., buvo grąžintas ieškovui 2013 m. rugsėjo 23 d., ant voko nurodant, jog adresatas 2013 m. rugsėjo 11 d. neatsiliepė į pranešimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (dabar – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas (LAT 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad atsakovas negavo ieškovo kvietimo dėl eismo įvykio. Ieškovas nebandė išsiųsti kvietimo atsakovui pakartotinai, nesidomėjo, kodėl taip ilgai – nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d., tai yra ilgiau nei mėnesį – pasiuntinių tarnyba nepateikia jokių duomenų apie kvietimo įteikimą. Byloje ieškovas taip pat nenurodė, jog bandė pasinaudoti ir kitomis turimomis ryšio priemonėmis. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodytas ir atsakovo bei draudėjos telefono numeris. Tačiau ieškovas nenurodė, ar bandė susisiekti su draudėja telefonu. Taip pat ieškovas nepaaiškino, kodėl 1.200,00 Lt draudimo išmokos dydį jis nustatė bei sumokėjo nukentėjusiam asmeniui, nesulaukęs duomenų apie kvietimo įteikimą. Kadangi atsakovas, pavesdamas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į draudiką ir pateikti jam eismo įvykio deklaraciją, savo pareigą informuoti draudėją įvykdė, negalima konstatuoti atsakovo kaltės dėl nebendradarbiavimo su atsakovu vien tik dėl to, kad jam nebuvo įteiktas kvietimas dėl eismo įvykio bei draudikas nepasinaudojo kitomis ryšio priemonėmis, kad pakviestų atsakovą pateikti paaiškinimus dėl eismo įvykio.

Nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, dėl kokios informacijos nepateikimo bei kokia dalimi dėl to padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala. Todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 20 proc. išmokėtos draudimo sumos dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.