- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-1467-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00692-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Compensa TU S
Kopija Civilinė byla Nr. 2A-1467-656/2014(Proceso Nr. 2-68-3-00692-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija: 35.; 44.; 73.2.6.1.; 121.21. (S)
2014 m. birželio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group (veikiančios per Lietuvos filialą) ieškinį atsakovui A. M. dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, jog 2011-08-16 atsakovas, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su transporto priemone Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. S.. Dėl šio įvykio buvo apgadintos transporto priemonės. Eismo įvykio kaltininkas - atsakovas. Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas neatsiliepė į 2012-05-29 ieškovo kvietimą, nesusisiekė telefonu, nepateikė informacijos apie eismo įvykį. Ieškovas, turėdamas tik kito eismo įvykio dalyvio pateiktus dokumentus, privalėjo spręsti žalos atlyginimo klausimą. UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo eismo įvykiu padarytą žalą „Kasko“ draudimo sutarties pagrindu, išmokėdama 7137,99 Lt draudimo išmoką. Nurodyta draudimo bendrovė ieškovui, kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikui, 2011-10-12 pareiškė subrogacijos pagrindu įgytą reikalavimą atlyginti dėl šio eismo įvykio padarytą žalą. Ieškovas pervedė UAB DK „PZU Lietuva“ 7137,99 Lt, atlygindamas žalą, atsiradusią dėl atsakovo sukelto įvykio. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d., eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 p., ieškovas įgijo teisę reikalauti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo, kaip atsakingo transporto priemonės valdytojo, pažeidusio jam tenkančias pareigas, t.y. nepateikus eismo įvykio deklaracijos ar kito dokumento apie eismo įvykio aplinkybes, nepadėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikus turimos informacijos apie įvykį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1427,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog 2011-08-17 išsiuntė paštu ieškovui eismo įvykio deklaracijos kopiją. Ieškovo 2012-05-29 kvietimo jis negavo ir pamatė jį tik gavęs ieškinį. Ieškovo išmokėta draudimo išmoka yra per didelė. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą: pagrindinė prievolė buvo įvykdyta 2011-09-19, UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjus 7137,99 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį Mercedes Benz A170 trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centas“, o ieškinys teismui pateiktas tik 2013-01-07. Neįrodytas žalos dydis.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. M. 713,80 Lt draudimo išmokos ieškovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group, atstovaujamo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo, naudai, Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 713,80 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 60.3 p. nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 63 p. nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovas pateikė/išsiuntė ieškovui eismo įvykio deklaraciją. Atsakovas teigė, jog įmetė deklaraciją laiške į pašto dėžutę. Atsakovas neįrodė, kad įvykdė pareigą išsiųsti deklaraciją bei pranešti apie eismo įvykį. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Išmokėdamas draudiminę išmoką, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie eismo įvykį iš antrojo jo dalyvio, t.y. atsakovo, rėmėsi tik pirmojo dalyvio - nukentėjusiojo asmens pateikta informacija. Atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas suteikė ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Sprendžiant dėl ieškovo pareikšto regresinio reikalavimo dydžio – 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos reikalavimo, teismas atsižvelgia į tai, jog per laikotarpį nuo pretenzijos iš nukentėjusio asmens draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ gavimo iki išmokos jam išmokėjimo ieškovas siuntė atsakovui vieną kvietimą susisiekti dėl eismo įvykio. Byloje esantis lydraštis patvirtina, jog ieškovo atstovas įteikė siuntą kurjerių tarnybai UAB „Bijusta“. Kvietime nurodytas atsakovo adresas Gandrų g. 50A-4, Vilnius (toks, kokį pats atsakovas nurodė pildydamas eismo įvykio deklaraciją). Pagal atsakovo paaiškinimus, jis yra gavęs pretenziją, siųstą Siesikų gatvės adresu, prieš tai jokių pranešimų negavęs. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kvietimas buvo įteiktas atsakovui, byloje nėra. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, siekdamas išsiaiškinti visapusiškai eismo įvykio aplinkybes, bandė ir kitais būdais susisiekti su atsakovu, negalima sutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovas neatsiliepė į ieškovo kvietimą, ir dėl to atsakovo padarytas pažeidimas yra kompleksinis, t.y, negalima atsakovo elgesio vertinti, kaip piktybiško ir tyčinio. Atsakovo veiksmai vertintini kaip nepakankamas apdairumas. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Ieškovas taip pat nepakankamai rūpestingai vykdė bendradarbiavimo su atsakovu pareigą, kviesdamas atsakovą išsamiau paaiškinti įvykio aplinkybes, prieš išmokant žalos atlyginimą pagal draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareikalavimą. Ieškovui neįrodžius, kad jis pats įvykdė pareigą bendradarbiauti su savo draudėju, remiantis CK 6.428 str. 4 d., pripažįstant paties ieškovo kaltę dėl žalos jam atsiradimo, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), atlygintini nuostoliai mažinami, priteisiant ne dvidešimt, o dešimt procentų reikalaujamos išmokos dydžio, kas sudaro 713,80 Lt.
Ieškovui teisė reikalauti susigrąžinti dalį draudimo išmokos atsirado nuo to momento, kai jis draudimo išmoką išmokėjo UAB DK „PZU Lietuva“, t.y. nuo 2012-07-25. Ieškovas į teismą su reikalavimu dėl draudimo išmokos priteisimo kreipėsi 2013-01-09, nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.). Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo pareigai išsiųsti deklaraciją bei pranešti apie įvykį įrodyti. Teismas atmetė prašymą apklausti liudytoją A. M., kuri būtų patvirtinusi išsiuntimo faktą.Ieškovo pateiktas gaunamų – siunčiamų dokumentų registracijos žurnalas nėra patikimas įrodymas.Draudiko dėl draudėjo TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 punkte numatytos pareigos nevykdymo nepatyrusio jokios žalos, reikalavimas grąžinti 20 procentų draudimo išmokos turi būti vertinamas kaip draudiko siekis nepagrįstai praturtėti draudėjo sąskaita. 2011-08-16 įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas pasirūpino, kad eismo įvykis būtų užfiksuotas, pranešė policijai, užpildė eismo įvykio deklaraciją, paskambino ieškovui ir kitą dieną išsiuntė laišką su eismo įvykio deklaracija. Atsakovas įvykdė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 punkte numatytas pareigas. Jokių kitų dokumentų ar informacijos atsakovas neturėjo ir negalėjo pateikti. Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias CK 1.125 str. 7 d. normas. UAB DK „PZU Lietuva“ 7137,99 Lt draudimo išmoką UAB „Šiaulių techninių apžiūrų“ centras išmokėjo 2011-09-19. Pretenziją UAB DK „PZU Lietuva“ pagal CK 6.1015 str. ieškovui išsiuntė 2011-10-12, ieškovas pretenziją gavo 2011-10-18. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013-01-07, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus. Ieškovas turėjo teisę taikyti TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 punkte numatytą sankciją.Nurodyti reikalavimai nustatomi įgyvendinant draudikų teisę į objektyvų eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir teisingą atlygintinos žalos dydžio nustatymą. Neturint informacijos iš įvykio kaltininko, draudikas turi pasikliauti tik vien tik vienos šalies nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis.Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir nustatė, kad ieškovui teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos atsirado nuo žalos UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginimo momento, o ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl įrodymų apie išsiųstą pranešimą pakankamumo
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad asmenų, pateikusių pretenziją išmokėti draudimo išmokas, taip pat kitų suinteresuotų žalos administravimu asmenų prašymai ir pranešimai turi būti rašytiniai. Teisės aktai nereikalauja, kad pranešimas būtų siunčiamas registruotu paštu ar įteikiamas kitu būdu, kuris patvirtintų faktinį pranešimo įteikimą. Atsakovas pranešimo išsiuntimo paprastu neregistruotu laišku išsiuntimo faktą įrodinėja savo paties ir artimųjų žmonių paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie įrodymai nėra pakankami atsakovo pareigos išsiųsti deklaraciją bei pranešti apie eismo įvykį įrodinėjimui. Apelianto nurodyta liudytoja A. M., kurią atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas ir kuri būtų patvirtinusi pranešimo išsiuntimo faktą, yra artima apelianto giminaitė ir šios liudytojos apklausa neįtakotų nagrinėjamos aplinkybės įrodytumo laipsnio. Atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo pateiktas gaunamų – siunčiamų dokumentų registracijos žurnalas nėra patikimas įrodymas. Ne ieškovas turi įrodinėti, kad negavo pranešimo, bet atsakovas turi įrodyti, kad išsiuntė pranešimą.
Dėl ieškinio senaties
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui –kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. G. B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Teismas sutinka su pirmosios teismo argumentais, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas šiame konkrečiame ginče iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems ieškovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group reikalavimams atsakovui A. M., nepraleistas. Ieškovas nukentėjusiam automobiliui padarytą 7137,89 Lt žalos sumą atlygino 2012-07-18 mokėjimo pavedimu pervesdamas pinigus nukentėjusio automobilio turto draudikui UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties terminui - 2013-01-09.
Dėl ieškovo patirtos žalos
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
Apeliantas teigia, kad ieškovas dėl atsakovo pranešimo negavimo nepatyrė jokios žalos, todėl neturi pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo išmokėtas sumas. Atgręžtiniai reikalavimai neturi sudaryti pagrindo nepagrįstam ieškovo praturtėjimui. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimas Nr. 796 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo‘‘ yra civilinės teisės šaltinis CK 1.3 str. 4 d. prasme. Taisyklių 60 p. nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo: iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Taisyklių 60.5 p.). Taisyklių 60.3 p. nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 63 p. nustato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime neįrodinėjo bei neteikė argumentų, kokią įtaką atsakovo nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo atsakingo draudiko (ieškovo) pareigai išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad neturint informacijos iš įvykio kaltininko, draudikas turi pasikliauti vien tik vienos šalies nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas abstrakčiai nurodė, kad prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių. Sprendžiant iš ieškovo ir draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, kuris atlygino žalą nukentėjusio automobilio Mercedes Benz „kasko“ draudėjui UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“, pateiktų žalą įrodančių dokumentų bei draudikų tarpusavio susirašinėjimo (b.l.24-42), ieškovui nekilo jokių klausimų dėl galimai nepagrįsto žalos dydžio. Ieškovas, būdamas profesionalus draudimo paslaugų teikėjas, atstovaujamas savo darbuotojo teisininko, neįrodinėjo aplinkybės, kaip įtakojo žalą atsakovo neveikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo atlyginta žalos suma. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodytas pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Ieškinį atmetus visiškai ieškovui iš atsakovo priteisiamos atsakovo patirtos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 74 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group (veikiančios per Lietuvos filialą) 1074 Lt bylinėjimosi išlaidų.