Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-99-544/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
2S-99-544/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02570-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-99-544/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02570-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.; 3.3.2.7.; 3.5.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19749-766/2024 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0037/10/01295, suinteresuotas asmuo antstolė R. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės R. A. (toliau – ir antstolė) veiksmų, kuriuo prašė nutraukti 2018 m. gruodžio 19 d. užbaigtos vykdomosios bylos išieškojimo vykdymo procesą, grąžinti pareiškėjui neteisėtai išieškotas lėšas, atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 5 d. gavo antstolės 2024 m. spalio 29 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-37-69088, kuriame antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0037/10/01295 išieškojo 0,02 Eur, kuriuos nurašė kaip papildomas antstolės vykdymo išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, kuri buvo užbaigta ir vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui prieš 5 metus (2018 m. gruodžio 19 d.), o iš kokių lėšų išieškojo 0,02 Eur antstolė nenurodė.

3. Pareiškėjas teigia, kad antstolė piktnaudžiauja teise ir jai suteiktais įgaliojimais, nes 2018 m. užbaigtos vykdomosios bylos Nr. 0037/10/01295 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo, kuri pradėta 2010 m. lapkričio 3 d., ir 2023 metais netikėtinai ir be aiškaus pagrindo atnaujintos ,,vykdymo išlaidos“ net 3 kartus viršijo pačią baudą, nes, pridėjus 97,32 Eur ,,vykdymo išlaidų“, išieškotina suma sudaro 126,28 Eur. Ši suma tebeišieškoma kas mėnesį po 0,02 Eur, o tai akivaizdžiai „pakabina“ pareiškėją būti skolininku dar ilgiems dešimtmečiams.

4. Antstolė R. A. 2024 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-24-37-75381 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. nutraukta tik vykdomosios bylos Nr. 0037/10/01295 dalis dėl administracinės baudos išieškojimo. Tačiau vykdomoji byla niekada nebuvo užbaigta, nes joje toliau vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas. Vykdomoji byla bus užbaigta tik tuomet, kai bus išieškotos visos vykdymo išlaidos. Tokia vykdomoji byla gali būti vykdoma iki 10 metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų atmetė.

6. Teismas nustatė, kad antstolė R. A. 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu (pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui). 2023 m. sausio 10 d. antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus iš skolininko darbo užmokesčiui prilygintų pajamų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nurodytą dalį lėšų. 2024 m. spalio 23 d. į antstolės depozitinę sąskaitą VSDFV Kauno skyrius pervedė 0,02 Eur, kurios 2024 m. spalio 29 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-37-69088 paskirstytos vykdymo išlaidoms, kaip papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog baudos išieškojimas buvo vykdomas valstybės institucijos naudai, kuri nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo atleista, sprendė, kad antstolės patirtos vykdymo išlaidos turi būti išieškotos iš skolininko antstolei. Nors antstolė vykdomąją bylą 2018 m. gruodžio 19 d. nutraukė, tačiau, vadovaujantis CPK 611 straipsnio 4 dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 172 punktu, vykdomoji byla teisėtai nebuvo užbaigta ir toliau joje vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas.

8. Teismas pareiškėjo argumentą, jog yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, atmetė, nurodydamas, kad pagal CPK 611 straipsnio 4 dalį vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, gali būti vykdoma iki 10 metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, todėl šiuo atveju vykdymo išlaidos gali būti išieškomos iki 2028 m. gruodžio 19 d.

9. Teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo teiginį dėl jam padarytos žalos atmetė kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog SVI 100 punkte nustatyta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

10. Teismas sprendė, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitiko teisės aktų reikalavimus, antstolė veikė pagal CPK ir SVI numatytas instrukcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kažkuris antstolės veiksmas buvo neteisėtas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad 2024 m. spalio 29 d. antstolės R. A. priimtas Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-24-37-69088 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-19749-766/2024 panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. antstolė R. A. nenurodė kokio įstatymo leidėjo paliepimu vykdymo išlaidas užsikėlė net tris kartus iki 97,32 Eur, nors per 14 metų baudos neišieškojo, o portalo www.antstoliai.lt duomenys rodo, kad pagrindinės „vykdymo“ išlaidos už, manytina, kad imituojamą darbą, vykdytos tik nuo 2023 metų.

12.2. apeliantui neaišku kodėl antstolė, 2018 m. gruodžio 19 d. patvarkymu užbaigusi vykdomosios bylos Nr. 0037/10/01295 „vykdymą“, per 9 metus neišieškojusi nei vieno cento ir pridavusi vykdomąją bylą išieškotojui, staiga po 4 metų atnaujino vykdomosios bylos vykdymą ir, net tris kartus užaukštinusi būtinąsias vykdymo išlaidas, pradėjo ieškoti naudos sau, imituoja net 0,11 Eur pervedimą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - ŠAVPK), imituoja susirašinėjimą su juo lyg nuolat teiktų jam informaciją apie „vykdomą“ išieškojimą.

12.3. apeliantui taip pat neaišku kodėl antstolė vis dar vykdo išieškojimą išieškotojui ŠAVPK, nors įstatymų leidėjas nustatė, jog policijos baudas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM).

12.4. apeliantas nesupranta, kodėl antstolė bei teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, kuris numato, kad valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai delspinigių) priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Apeliantas nesupranta ir to, kodėl antstolė ir teismas suteikė aukštesnę galią Sprendimų vykdymo instrukcijai, o ne Mokesčių administravimo įstatymui.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų į atskirąją skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo D. Š. skundas dėl antstolės R. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0037/10/01295 atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/10/01295 pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 07-10-5288996 dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus naudai. 2018 m. gruodžio 19 d. antstolės patvarkymu Nr. S-18-37-45658 vykdomoji byla Nr. 0037/10/01295 nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui). Antstolės 2023 m. sausio 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-37-2133 apskaičiuota likusi iš skolininko D. Š. išieškoti vykdymo išlaidų suma 73,12 Eur. 2023 m. sausio 10 d. Nurodymu Nr. S-23-37-2129 antstolės nurodyta priverstinai nurašyti 73,12 Eur dydžio pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos. 2023 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-37-2130 VSDFV Kauno skyriaus pareikalauta iš skolininko D. Š. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2024 m. spalio 23 d. į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą VSDFV Kauno skyrius pervedė 0,02 Eur, kurie 2024 m. spalio 29 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-37-69088 paskirstyti vykdymo išlaidoms, kaip papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje.

16. Apeliantas nesutinka su 2024 m. spalio 29 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-37-69088 argumentuodamas tuo, kad: 1) vykdomoji byla jau yra užbaigta 2018 m. gruodžio 19 d.; 2) yra suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje; 3) 97,32 Eur vykdymo išlaidos net tris kartus viršijo išieškomos baudos (28,96 Eur) dydį.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, priėjo išvados, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, todėl su jais sutikti nėra pagrindo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ yra įtvirtinanti bendrieji vykdymo proceso principai, reikalavimai, atskirų vykdomųjų bylų kategorijų vykdymo ypatumai, o taip pat ir vykdymo išlaidų rūšys, jų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka (CPK 609-611 straipsniai). Sprendimų vykdymo instrukcija yra specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės norma, kurios, kaip ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus, privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).

19. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

20. Vykdymo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja CPK 610 straipsnis, o šių išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką – CPK 611 straipsnis.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017, 28 punktas). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

22. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktas taip pat numato, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

23. Pažymėtina, jog CPK 611 straipsnio 4 dalis nustato, jog, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. CPK 611 straipsnio 4 dalis nustato antstoliui imperatyvią pareigą grąžinant išieškotojui iš dalies įvykdytą ar visiškai neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, vykdomosios bylos neužbaigti tol, kol neišieškotos joje susidariusios vykdymo išlaidos.

24. Sprendimų vykdymo instrukcijos 172 punktas nustato, jog, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Todėl apeliantas be pagrindo abejoja ŠAVPK pervedamų lėšų pagrįstumu ir teisėtumu.

25. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla Nr. 0037/10/01295 buvo nutraukta pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau liko iš skolininko neišieškotos vykdymo išlaidos. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškotoja vykdomojoje byloje buvo valstybės institucija, kuri nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo atleista, vykdomojoje byloje patirtos vykdymo išlaidos turėjo būti išieškotos antstolei. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, įskaitant ir CPK 611 straipsnio 4 dalį bei SVI 172 punktą, nutraukusi vykdomąją bylą antstolė pagrįstai jos neužbaigė, bet toliau vykdė vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko, o apeliantas be pagrindo tvirtina, kad antstolė veikia neteisėtai, nes jam nežinomi teisės aktai, kuriais ji vadovaujasi.

26. Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginį, kad yra suėjęs penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje, vertina nepagrįstu, nes šis įstatymas reglamentuoja mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatytų piniginių prievolių valstybei, taip pat ir išvardintų šio įstatymo 13 straipsnyje mokesčių, administravimą, jų išieškojimo senaties terminą, tačiau ne vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką ir terminus.

27. Minėta, kad vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką ir terminus reglamentuoja CPK 611 straipsnis, o jo 4 dalyje yra nurodyta, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Taigi, CPK yra numatytas dešimties metų senaties terminas vykdymo išlaidoms išieškoti. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomoji byla nutraukta ir vykdomasis dokumentas grąžintas 2018 m. gruodžio 19 d., apelianto argumentas, kad yra suėjęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra teisiškai nepagrįstas.

28. Apeliantas nurodo, kad minėtoje vykdomojoje byloje antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis tris kartus viršija pagal vykdomąjį dokumentą išieškotinos baudos dydį, taigi, galima suprasti, kad apeliantas abejoja, ar šiuo aspektu antstolės veiksmai yra teisėti. Vykdomosios bylos Nr. 0037/10/01295 duomenys rodo, kad antstolės 2023 m. sausio 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-37-2133 detaliai nurodyta, kas sudaro vykdymo išlaidas: 86,82 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 4,50 Eur pašto išlaidos. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, SVI 105.1-105.3 punktai). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, įvertinus tai, jog vykdomoji byla vykdoma nuo 2010 metų, nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad antstolės apskaičiuota vykdymo išlaidų suma nepagrįsta ar / ir neteisėta. Konkretaus vykdymo išlaidų nepagrįsto ir / ar neteisėto apskaičiavimo ar jų neatitikimo vykdymo išlaidas reguliuojantiems teisės aktams nenurodė ir pats apeliantas. Taigi, nenustatytas pagrindas vertinti, kad antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas (administravimo išlaidas ir kitas papildomas išlaidas), pažeidė aktualias CPK ir SVI nuostatas.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus nustatant, apskaičiuojant, išieškant vykdymo išlaidas, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė