- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-730-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01003-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Antico“
- Kreditorius
- D. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Antico“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. S. (D. S.) pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Antico“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. birželio 8 d. kreditoriaus D. S. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 130 000 Eur skolos ir 488 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antico“ pagrindu išduotas teismo įsakymas.
2. Kreditorius prašė reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį turtą ir pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo skolininkei UAB „Antico“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkei ir esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su kreditoriumi D. S., o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo UAB „Antico“ pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininkę banke, kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 130 000 Eur sumos, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi D. S.; pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, mokesčių mokėjimu ir kitais privalomais mokėjimais į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Teismas nurodė, jog, kadangi kreditorius prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė aplinkybes, dėl kurių būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškino, jog skolininkė vengia atsiskaityti, skola yra didelė, manytina, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
3.2. Atsižvelgdamas į kreditoriaus prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad reikalavimas šioje byloje yra turtinio pobūdžio, teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas patenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – skolininkei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 130 000 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde skolininkė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Skolininkė pažymi, jog, nors teismas nurodo, kad atsižvelgė į kreditoriaus nurodytus motyvus ir įrodymus, tačiau kreditorius nepateikė jokių įrodymų ir argumentų. Prašymas yra pagrįstas išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
4.2. Kreditorius prašyme nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios keltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Kreditorius taip pat nenurodė jokių faktų, kad yra tikimybė, jog skolininkė galėtų paslėpti pinigines lėšas ir perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims.
4.3. Priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų kreditoriui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o pareiškimas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų skolininkui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o pareiškimas atmestas, tačiau teismas į šiuos kriterijus visiškai neatsižvelgė. Skolininkės veikla yra kavinė, baras, restoranas, todėl laikinosios apsaugos priemonės daro skolininkės veiklą neįmanomą.
4.4. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorius iš esmės grindė tik tuo, kad ginčo suma yra didelė. Teismas nurodė, kad ginčo suma yra didelė, todėl tai savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Taigi remdamasis kreditoriaus nurodytomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.
4.5. Pareiškime kreditorius teigia, kad skolininkė yra nesąžininga, nes laiku nepateikė savo metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, taip neva slėpdama nuo kreditoriaus savo finansinę padėtį. Skolininkė pažymi, kad kreditorius yra didžiausias skolininkės akcininkas. Šios bylos dalykas – akcininko paskola įmonei. Išsiskyrus skolininkės akcininkų požiūriui į tolesnę skolininkės veiklą, tarp skolininkės akcininkų kilo konfliktas, kurio pasekmė yra ši byla. Akcininkų konfliktas yra objektyvi priežastis, kodėl skolininkė laiku nepateikė savo metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Kreditoriaus nuomone, teismas teisingai įvertino prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes ir, atsižvelgęs į kreditoriaus prašyme išdėstytas aplinkybes, tai, kad reikalavimas šioje byloje yra turtinio pobūdžio, teismo sprendimo įvykdymas nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
5.2. Skolininkės nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs.
5.3. Skolininkės pasiteisinimas, kad ji nešaukia bendrovės akcininkų susirinkimo ir neteikia finansinių ataskaitų dėl akcininkų konflikto, yra teisiškai nepagrįstas, nes dėl šių pareigų nevykdymo tarp akcininkų ir skolininkės ir kilo nepasitikėjimas.
5.4. Atkreipia dėmesį, kad skolininkė klaidina teismą nurodydama aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro skolininkės veiklą neįmanomą. Teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolį įpareigojo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas taip pat pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, mokesčių mokėjimu ir kitais privalomais mokėjimais į valstybės ir savivaldybės biudžetus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Šioje byloje skolininkė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės turto areštas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
10. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes – nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Nors pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl tikėtino pareiškimo pagrįstumo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kreditorius tikėtinai pagrindė šioje byloje keliamus reikalavimus. Apeliantė nekelia klausimo dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo – tikėtino pareiškimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tikėtino pareiškimo pagrįstumo plačiau nepasisakys.
12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
13. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
14. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi asmuo, kuris prašo imtis tokių priemonių (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, pažymėjo, jog kreditorius nurodė aplinkybes, dėl kurių būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškino, jog skolininkė vengia atsiskaityti, skola yra didelė, taigi, pirmosios teismo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorius neįrodė skolininkės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog skolininkė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį. Kreditorius nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningą elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina skolininkės siekio šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Tas faktas, kad, kaip teigia kreditorius, skolininkė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą skolininkės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad toks skolininkės elgesys galėtų patvirtinti nebent tikėtiną skolininkės nesąžiningumą būtent su kreditoriumi, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti skolininkės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, kreditoriaus nurodomos aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nagrinėjamu atveju skolininkė pareiškė prieštaravimus dėl byloje išduoto teismo įsakymo, todėl kreditorius pateikė ieškinį byloje. Kiek pagrįstas kreditoriaus reikalavimas, ar pateikti įrodymai patvirtina kreditoriaus nurodomas aplinkybes, bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl tai, kad kreditorius pareiškė ieškinį skolininkei, kurį grindžia netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, savaime nepagrindžia skolininkės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
19. Kreditorius taip pat nurodo, jog skolininkė turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ši kreditoriaus nurodyta aplinkybė taip pat nelaikytina pagrindžiančia skolininkės nesąžiningumą. Iš kreditoriaus pateiktų duomenų iš tinklapio rekvizitai.lt matyti, jog skolininkės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. birželio 1 d. sudarė 4 042,96 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės santykiai su kitais kreditoriais ir įsipareigojimai jiems, nesant duomenų, kad skolininkė imasi aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti, perleisti turtą kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, reikšmingi nebent turtinės padėties, kaip vieno iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, įvertinimo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta kitų duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas kitų duomenų apie įmonės turtinę padėtį, jos veiklą, sutartis, jų vykdymą, to, jog skolininkė galbūt turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nelaiko esminiu rodikliu nusprendžiant dėl skolininkės turtinės padėties. Kita vertus, nepakankamai gera skolininkės finansinė padėtis (net jeigu tokia iš tikrųjų būtų nustatyta) savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
20. Kreditorius taip pat teigia, jog skolininkė nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti patvirtintas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2021 metus, tai, kreditoriaus nuomone, rodo jos nesąžiningumą, įmonės finansinės padėties slėpimą nuo akcininkų ir kitų suinteresuotų asmenų. Kontraargumentuodama dėl šio kreditoriaus argumento, skolininkė pažymi, kad kreditorius yra didžiausias skolininkės akcininkas, valdantis 66,7 procentų skolininkės akcijų. Šios bylos dalykas – akcininko paskola įmonei. Išsiskyrus skolininkės akcininkų požiūriui į tolesnę skolininkės veiklą, tarp skolininkės akcininkų kilo konfliktas. Skolininkės teigimu, akcininkų konfliktas yra ta objektyvi priežastis, dėl kurios skolininkė laiku nepateikė savo metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo faktą skolininkės nesąžiningumo aspektu, pažymi, jog aplinkybė dėl duomenų nepateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymo nustatyta tvarka sudaro pagrindą kvestionuoti tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, bet nesudaro pagrindo nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo. Jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skolininkė bando slapstytis nuo prievolių vykdymo, apsunkinti savo pasiekiamumą, kreditorius nepateikė.
21. Be to, Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininkės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus nurodomos aplinkybės, jog jo turima reikalavimo teisė skolininkei neužtikrinta jokiomis užtikrinimo priemonėmis, skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto, o turimą kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas gali paslėpti, perleisti, iššvaistyti, nesant objektyvių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą, nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip jau minėta, dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės, o tai, kad skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto (nors byloje nepateikta įrodymų apie skolininkės turto sudėtį), savaime nepadidina sprendimo neįvykdymo grėsmės lygio. Asmuo, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, taip pat sėkmingai gali imtis veiksmų sumažinti tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto masę, tačiau šioje byloje, kaip jau minėta, nepateikta pakankamų įrodymų dėl tokių skolininkės ketinimų ir jos nesąžiningumo.
24. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje neįrodytas skolininkės nesąžiningumas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Kadangi nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nesant būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
27. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas – jos bus paskirstytos išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus D. S. (D. S.) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.