- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3014-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00625-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- N. Š.
- Ieškovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo N. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui N. Š. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui N. Š. ir nutarė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminį mokestį. Sprendimu už akių taip pat buvo išaiškinta, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2025 m. balandžio 2 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2025 m. balandžio 23 d. pateikė patikslintą pareiškimą, ištaisydamas teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Nurodė, jog savivaldybėje yra svarstomas atsakovo prašymas dėl socialinio būsto nuomos pakeitimo į savivaldybės būsto nuomą. Buvo pateikęs prašymą pakeisti nuomos sutarties pobūdį, tačiau savivaldybė atsisakė tą padaryti, o šį sprendimą yra apskundęs administraciniams teismams, kurie dar nepriėmė galutinių sprendimų bylose.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylą, bet procesinėmis teisėmis nesinaudojo, pareiškime nenurodė aplinkybių, jog jam nebuvo žinoma apie vykstantį procesą. Be to, jis aktyviai dalyvavo kituose ginčuose su ieškove, todėl turėjo galimybę pasirūpinti savo teisių gynimu. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų atsikirtimų ar atsiliepimo nepateikimą. Pareiškime kalbama apie ginčo esmę, tačiau nepateikiama įrodymų, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti atsiliepimo ar kitaip dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat nurodė, kad pareiškime dėstomos aplinkybės, susijusios su paties ginčo, bet ne su sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygomis. Pareiškime nurodytos aplinkybės nėra sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai, o tik atsakovo vertinimai apie faktinę situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsisakymas pakeisti jam socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, minėjo dėl to vykstančius teisminius procesus ir su tuo susijusias aplinkybes. Tačiau prašyme atsakovas nenurodė visiškai jokių, net minimalių, priežasčių, kodėl priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktas ieškinys buvo motyvuojamas iš esmės tuo, kad atsakovas nebeteko teisės į socialinį būstą, nes nebeatitinka įstatyme numatytų kriterijų.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu (atsakovo atveju) daugiau kaip 50 procentų gyventojo deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija pajamų dydžius, suteikiančius teisę gauti socialinį būstą. Nustačius, kad asmuo, turintis teisę gauti socialinį būstą, negali gauti pajamų už didesnę kaip 8840,00 Eur sumą ir turėti turto už didesnę kaip 12376,00 Eur sumą, teisės į socialinį būstą asmuo nebeturi. Kadangi atsakovas 2023 metais deklaravo pajamų už bendrą 17697,00 Eur sumą, kas viršija aukščiau minėtą įstatymo nustatytą sumą, suteikiančią teisę gauti socialinį būstą, 2025 m. kovo 27 d. sprendimu už akių konstatuota, kad egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį, dėl to sprendimu už akių ir buvo tenkintas ieškovės ieškinys šioje dalyje. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas šių aplinkybių pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčijo. Vertino, kad dėl savivaldybės atsisakymo sudaryti savivaldybės būsto nuomos sutartį kilo teisminiai ginčai, tačiau tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui, nes atsakovas niekaip nepaneigė fakto, jog yra praradęs teisę į socialinį būstą, t. y. net minimaliai nepagrindė aplinkybių, dėl kurių priimtas sprendimas už akių būtų nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2025 m. kovo 4 d. atsakovui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, įteikti atsakovui asmeniškai, tad nuo šios datos atsakovui buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) N. Š. atskiruoju skundu prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti, 2025 m. kovo 27 d. sprendimą už akių peržiūrėti ir išnagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, jog už praėjusius metus viršijus įstatyme nustatytą metinių pajamų dydį, savivaldybės taryba asmens prašymu gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis. Apeliantas paaiškina, kad kreipėsi į savivaldybę prašydamas pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį, tačiau priimtas sprendimas prašymą atmesti. Apelianto vertinimu, pati ieškovė pripažįsta, kad galėtų būti peržiūrimas sprendimas už akių, kadangi šiuo metu sprendimas už akių priimtas pažeidžiant apelianto teises.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde dėstomos aplinkybės susijusios su paties ginčo, bet ne skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumu. Ieškovės vertinimu, apelianto dėstomi argumentai dėl ginčo esmės galėtų būti aktualūs tuo atveju, jeigu sprendimas būtų peržiūrėtas ir byla nagrinėjama iš naujo, tačiau ne šiuo metu sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
11. Apeliantas 2025 m. rugsėjo 22 d. pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rašytinį atsakymą į N. Š. skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos veiksmų, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Apeliantas šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais duomenimis sprendžia, kad pateikti naujo įrodymai neturi tiesioginės įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui ir nelemia galutinio sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai nėra didele apimtimi susiję su nagrinėjamu ginču. Apeliantas prašydamas prijungti pateiktus įrodymus neargumentuoja dėl kokių priežasčių šių įrodymų prijungimas nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka yra būtinas. Taip pat nėra aišku kurią dieną buvo priimtas Seimo kontrolieriaus sprendimas, tad nėra pagrindo išvadai, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl ginčo esmės
14. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
15. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).
16. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios (procesinio dokumento nepateikusios) šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).
17. Pažymėtina, jog sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu už akių nusprendė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovas nebeatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų kriterijų dėl gaunamų pajamų, todėl egzistuoja pagrįstas pagrindas nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą už akių pažymėjo, jog nurodytų aplinkybių atsakovas pareiškimu neginčijo, t. y. neginčijo padidėjusių pajamų ir fakto, kad nebeatitinka įstatyme numatytų sąlygų, suteikiančių teisę pretenduoti į socialinį būstą. Iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas taip pat neginčija aplinkybės, kad socialinio būsto sutartis buvo nutraukta dėl padidėjusių pajamų, dėl ko apeliantas nebeatitinka įstatyme numatytų pagrindinių reikalavimų siekiant gauti socialinį būstą. Apeliantas atskirajame skunde dėsto tik ginčo faktines aplinkybes, kartu nurodydamas, jog kituose teisminiuose procesuose ginčija Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais - pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip minėta, apeliantas nei viename teismui teiktame procesiniame dokumente neginčija aplinkybės dėl pajamų padidėjimo, kuri nagrinėjamo ginčo atveju buvo esminė sprendžiant dėl socialinio būsto nuomos sutarties panaikinimo. Taip pat pažymėtina, jog iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija nutarties dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o ginčija patį sprendimą už akių. Tačiau šioje vietoje primintina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos.
20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Visgi, šiuo atveju patikrinus bylos duomenis ir esamus įrodymus nenustatyta pagrindų, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantas apie vykstantį procesą buvo informuotas tinkamai ir apie jį žinojo, tačiau dėl nežinomų priežasčių savo teise teikti atsiliepimą į ieškinį nepasinaudojo, dėl ko atitinkamai esant ieškovės prašymui teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Be to, apeliantas sprendimo už akių priėmimo aplinkybių neginčija, kaip ir neginčija nė vieno formaliojo pagrindo, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. Š. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi bylai aktualiu reglamentavimu, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, tad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
23. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo N. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.