- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2-6749-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01736-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė, Dovilė Baškytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo ir atsakovo J. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui J. K., kuriuo prašo:
1) J. K. ir I. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 5432) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2) Nustatyti nepilnamečių vaikų – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su motina I. K..
3) Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečio sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į I. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke iki einamojo mėnesio 25 dienos, išieškant šias sumas iš ieškovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
4) Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į I. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank bankas iki einamojo mėnesio 25 dienos, išieškant šias sumas iš ieškovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
5) Vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja paskirti ieškovę.
6) Nustatyti šią atsakovo J. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gi. (duomenys neskelbtini):
1) Metų porinių savaičių savaitgaliais Atsakovas paima vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
2) Nesant galimybės su vaikais bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų Atsakovas bendrauja su vaikais laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdamas vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
3) Atsakovas bendrauja su vaikais pirmąją pusę visų vaikų mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną Atsakovas 10 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos paskutinę priklausančią atostogų dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jeigu atostogų dienų skaičius yra nelyginis, mažesnis bendravimo dienų skaičius poriniais metas tenka Atsakovui, o neporiniais – Ieškovei;
4) Atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų vasaros atostogų, nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas likus nemažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka Atsakovui, neporiniais - Ieškovei. Vaikų vasaros atostogų metu Atsakovo bendravimo tvarka, numatyta 1-2 punktuose, netaikoma;
5) Vaikų gimimo diena, birželio 22 d. bei rugsėjo 22 d., Atsakovas bendrauja su vaikais ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto suderinus tarp šalių likus ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas;
6) Porinių metų Šv. Kalėdų ir S v. Velykų pirmą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
7) Kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su Ieškove. Jeigu tai yra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, vaikai grąžinami Motinos dienos 10 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
8) Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su Atsakovu. Jeigu tai nėra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, Atsakovas vaikus paima Tėvo dienos 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
9) Dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaikų ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikai negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) Visas išlaidas, susijusias su Atsakovo susitikimais su vaikais (įskaitant, bet neapsiribojant: transporto, maisto, bilietų ir kt.), padengia Atsakovas;
12) Šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks Atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas;
13) Bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais; apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
7) Atsakovo J. K. vardu registruotas transporto priemones: VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 900 Eur; traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 100 Eur; ratinį traktorių MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, nutraukus santuoka pripažinti asmenine J. K. nuosavybe.
8) Ieškovei priteisti iš 750 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesne turto dalį.
9) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėta pavardę – (duomenys neskelbtini).
10) Priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą).
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą. Jie abu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, maždaug nuo 2016 metų vasaros negyvena kaip šeima, jokių santykių nepalaiko. Toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą yra neįmanoma, gyvenimas santuokoje yra netikslingas ir neturi jokių perspektyvų. Gyvenant kartu gimė du vaikai: J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena su ieškove, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ja.
Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro socialinės vaikams skirtos išmokos, viso apie 494,00 Eur. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), 5-oje ir 4-oje klasėse. Ieškovė turi dar du išlaikytinius: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Per mėnesį kiekvieno sūnaus išlaikymui ieškovė turėtų išleisti apie 411,40 Eur (maistas - apie 100 Eur; maistas mokykloje - 40 Eur; vitaminai, vaistai - apie 20 Eur; drabužiai, avalyne - apie 50 Eur; higienos priemonės - apie 10 Eur; ugdymo priemonės (pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, kanceliarinės prekės, kuprinė) - 17 Eur; rinkliavos mokykloje (spektakliai, išvykos, šventės) - apie 10 Eur; mobiliojo ryšio telefono papildymas - apie 3 Eur; knygos, žaislai - apie 15 Eur; pramogos - apie 20 Eur; kuras (vaikų kelionės į/iš mokyklos, poliklinikos) - apie 22 Eur). Atsakovas didesne dalimi gali prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes turi tik du išlaikytinius. Prašo iš atsakovo priteisti po 150 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos aklėjant, prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo J. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis.
Atsakovo J. K. vardu registruotas nekilnojamas turtas buvo įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokoje paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu, todėl yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Atsakovo vardu yra registruotos šios transporto priemonės: VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina 900 Eur, traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 100 Eur bei ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur. Šis turtas įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukus santuoką, prašo šį turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, priteisiant ieškovei 750 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
2. Atsakovas J. K. byloje pareiškė ieškovei I. K. priešieškinį, kuriuo prašo:
1) šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 5432, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo palikti I. K. santuokinę pavardę - „(duomenys neskelbtini)“, J. K. prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
3) Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina I. K..
4) Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina I. K..
5) Nustatyti, kad J. K. nepilnamečiam sūnui J. K. turi skirti išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 90 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės.
6) Nustatyti, kad J. K. nepilnamečiam sūnui M. K. turi skirti išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 90 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės.
7) Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtas periodines išmokas J. K. iki einamojo mėnesio 25 d. perveda į I. K. banko sąskaitą. I. K. vaikų išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise.
8) Nustatyti, J. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. K. ir M. K. tvarką:
1) metų porinių savaičių savaitgaliais Atsakovas paima vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
2) nesant galimybės su vaikais bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, Atsakovas bendrauja su vaikais laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdamas vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
3) Atsakovas bendrauja su vaikais pirmąją pusę visų vaikų mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną Atsakovas 10 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos paskutinę priklausančią atostogų dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, mažesnis bendravimo dienų skaičius poriniais metais tenka Atsakovui, o neporiniais - Ieškovei;
4) Atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų vasaros atostogų, nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas likus nemažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka Atsakovui, neporiniais - Ieškovei. Vaikų vasaros atostogų metu Atsakovo bendravimo tvarka, numatyta 1-2 punktuose, netaikoma;
5) vaikų gimimo dieną, birželio 22 d. ir rugsėjo 22 d., Atsakovas bendrauja su vaikais ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką suderinus tarp šalių likus ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas;
6) porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
7) kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su Ieškove; jei tai yra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, vaikai grąžinama Motinos dienos 10 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
8) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su Atsakovu; jei tai nėra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, Atsakovas vaikus paima Tėvo dienos 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
9) Ieškovė vaikus išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi gali tik gavusi rašytinį Atsakovo sutikimą;
10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks Atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas;
12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais; apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
9) Patvirtinti, kad J. K. asmenine nuosavybės teise priklauso:
1) pastatas gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).;
2) 1/8 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
3) butas/patalpa - kambarys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini);
4) butas/patalpa - kambarys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini).
10) Patvirtinti, kad I. K. asmenine nuosavybės teise priklauso:
1) butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
2) 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
3) 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1/40 dalis ant jo esančio pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
4) 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
11) Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo J. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka:
1) automobilis VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2) traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
3) ratinis traktorius MTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
12) Priteisti I. K. naudai iš J. K. 550 Eur piniginę kompensaciją.
13) Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. K. ir I. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01.
14) Priteisti J. K. iš I. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad išryškėjus šalių charakterių nesuderinamumui, kuris neretai sąlygodavo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse šeimyninio gyvenimo situacijose, pradėjo skirtis šalių požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimą. Ieškovei susilaukus sūnaus su kitu vyru, bendras šalių gyvenimas dėl neištikimybės tapo nebeįmanomas. Šalys jau kelis metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl atsakovas mano, kad toliau gyventi santuokoje bei išsaugoti šeimą nebeįmanoma, o santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovo suvokimu vaikams natūraliai yra geriau augti su motina ir broliams būti kartu, todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečių J. K. ir M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, be to, nuolatinis ir betarpiškas bendravimas su abiem tėvais labiausiai atitinka vaikų interesus. Atsakovas palaiko priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, įskaitant sąlygą, kad ieškovė vaikus išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi gali tik gavusi rašytinį atsakovo sutikimą.
Atsakovas neneigia to, kad gyvendamas atskirai privalo prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau jo turtinė padėtis ir finansinės galimybės leidžia nepilnamečiams vaikams kiekvienam atskirai mokėti po 90 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės. Šiuo metu atsakovas tokio dydžio išlaikymą skiria vaikams. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kur per mėnesį jo gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 155 Eur iki 200 Eur (vidutiniškai tai sudaro apie 179 Eur per mėnesį). Taip pat dirba (duomenys neskelbtini), kur per mėnesį jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 185 Eur. Iš gaunamų pajamų jis turi patenkinti savo asmeninius poreikius, padengti buto išlaikymo išlaidas, apmokėti asmeninio telefono sąskaitas, pirkti kurą automobiliui. Atsakovas patiria ir kitas kasdienines pragyvenimo išlaidas. Atsakovas objektyviai kiekvieno vaiko išlaikymui gali skirti ne didesnę nei 90 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų sumą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 411,10 Eur suma. Atsakovė vaikų drabužiams ir avalynei skaičiuoja po 50 Eur per mėnesį, tai sudaro 600 Eur per metus. Tokia suma nepilnamečių vaikų aprangai yra gerokai per didelė, ypač atsižvelgiant į abiejų tėvų gaunamas pajamas. Ieškovė į išlaikymo sumą įskaičiuoja maitinimą mokykloje, nors vaikai turi galimybę gauti mokykloje nemokamą maitinimą. Ieškovė taip pat įskaičiuoja kurą vaikų kelionėms į mokyklą, tačiau vaikai į mokyklą gali eiti pėsčiomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus - po 50 Eur už kiekvieną vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas ir Ieškovė nuo 2017 m. faktiškai kartu jau nebegyvena, bendro ūkio neveda, prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01.
Šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklauso: automobilis VW TRANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 500 Eur; traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 100 Eur; ratinis traktorius MTZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 500 Eur. Šalys neturi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovas prašo, kad po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atitektų nurodytos transporto priemonės, ieškovei priteisiant 550 Eur kompensaciją.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad apsilankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė I. K. su nepilnamečiais vaikais nuo 2019 m. sausio mėnesio gyvena Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Motina su vaikais gyvena viename kambaryje, kuriame yra sudarytos visos sąlygos vaikams miegoti, ruošti pamokas, leisti laisvalaikį. Gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikai yra tinkamai prižiūrėti ir aprūpinti. Vaikų ryšys su motina yra labai stiprus. Bendravimo metu vaikai pasakė, kad nori daugiau laiko praleisti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai sutaria dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ir byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Atsižvelgiant į įstatymų normas, nepilnamečių vaikų interesus ir teismų praktiką, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Ginant nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutinka su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, skyrius neprieštarauja dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovė I. K. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad abiejų vaikų išlaikymui reikia bent 600,00 Eur, pusę jų turėtų teikti atsakovas. Automobilis vertas 900,00 Eur. Už jį mokėjo 1000,00 litų ir dar kainavo remontas nemažai, dar apie 2000 litų. Automobilio vertė nuo nupirkimo nepakito. Vaikai nemokamo maitinimo negauna. Vaikai jokių specialių poreikių neturi.
Ieškovės atstovė adv. I. Ivanovienė nurodė, kad kiekvienam vaikui reikia 450 Eur. Prašoma 150,00 Eur suma yra ženkliai mažesnė, nei paskaičiuota. Atsižvelgta į tai, kad atsakovas uždirba nedaug. Tačiau atsakovas turi tik du išlaikytinius, o ieškovė net keturis. Automobilį VW Transporter įvertinti sudėtinga. Automobilio vertė pagal skelbimų vidurkį. Palaiko savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos. Dėl atsakovo reikalavimo gauti raštišką sutikimą išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, tai toks reikalavimas perteklinis, nes įstatymas ir taip reikalauja tokio sutikimo. VW Transporter įvertina 900,00 Eur. Tai vidutinė rinkos vertė, patvirtinta įrodymais (skelbimais).
Atsakovas J. K. prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su išlaikymo dydžiu ir automobilio vertės skaičiavimu, o visa kita su ieškiniu sutinka. Jo pajamos apie 340,00 Eur į rankas. Jis dirba vyr. techniku (duomenys neskelbtini) ir montuotoju (duomenys neskelbtini). Nebandė ieškotis geriau apmokamo darbo, bet kaip šneka per televizorių, tai kam virš 50 metų sunku susirasti. Sutinka, kad vaikams po 90,00 Eur mažai, bet jam ir pačiam reikia pragyventi. Transporterį pirko 2011 metais. Pateikti ieškovės skalbimai neatitinka ginčo automobilio. Mašina surūdijusi. Dabar išlaikymą vaikams teikia, duoda ieškovei 100 Eur ir vaikams po 7 Eur trims vaikams. Jo du, bet duoda trims. Automobilio rida 460 000 km. Automobilį pirko už 100 litų, bet darė kapitalų remontą.
Atsakovo atstovė adv. pad. D. Baškytė nurodė, kad pagal portalą Emprekis automobilio vertės vidurkis 686,00 Eur be PVM neįvertinant ridos. Šiuo atveju rida yra didelė. Jų įvertinimas subjektyvus pagal skelbimus viešoje erdvėje. Buvo radę tik vieną skalbimą, kuris idealiai sutapo visi duomenys ir buvo kaina 580,00 Eur. Atsakovas nevengia išlaikymo pareigos, tačiau teikia tokį kokį gali pagal savo pajamas. Net ir priteisus ieškovės reikalaujamą sumą, atsakovas jos mokėti nesugebėtų. Įrodymų, kad į automobilį buvo daug investuota, nėra pateikta. Automobilis pagamintas dar 1991 metais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė A. K. nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą vaikams priteisti išlaikymą po 150,00 Eur kiekvienam. Ieškovė turi mažametį vaiką ir jai sunku pagerinti savo turtinę padėtį, ji prižiūri keturis vaikus. Dėl bendravimo tvarkos neįžvelgia kažkokio ginčo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. K. ir atsakovo J. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5432. Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
6. Dėl santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ieškovė pareikštu ieškiniu, tiek atsakovas pareikštu priešieškiniu jų santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtino, jog nebeveda santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir tarp šalių nesant ginčo, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
7. Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo visada gyveno su savo motina (ieškove). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai patikrino ieškovės gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad ji tinkamai prižiūri vaikus, jais rūpinasi, jiems yra sudarytos būtiniausios sąlygos visaverčiam vystymuisi. Atsakovas taip pat sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos poziciją ir tarp šalių nesant ginčo, nepilnamečių J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (motina) I. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str. 2 d.).
8. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 – 3 dalis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja.
Ieškovė I. K. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro socialinės išmokos apie 494,00 Eur per mėnesį. Ieškovė turi iš viso keturis nepilnamečius vaikus. Be bendrų su atsakovu nepilnamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovė dar augina D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1/40 dalį ant jo esančio pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalį pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalį pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalį kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019-09-19 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi terminui iki 2020-12-31 išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis pagal sutartį iki 2019-11-30 nustatytas 250,00 Eur, o nuo 2019-12-01 – 380,00 Eur.
Atsakovas J. K. dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna apie 173,93 Eur atlyginimą per mėnesį jau atskaičius privalomus mokesčius, taip pat (duomenys neskelbtini), kur gauna apie 184,77 Eur atlyginimą per mėnesį jau atskaičius privalomus mokesčius. Taigi, darbinės atsakovo pajamos per mėnesį yra lygios apie 358,70 Eur. Atsakovui priklauso nekilnojamojo turto: Butas/Patalpa – Kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Butas/Patalpa – Kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis panaši, todėl jie prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis.
Ieškovė nurodė, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 411,40 Eur (maistas - apie 100 Eur; maistas mokykloje - 40 Eur; vitaminai, vaistai - apie 20 Eur; drabužiai, avalynė - apie 50 Eur; higienos priemonės - apie 10 Eur; ugdymo priemonės (pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, kanceliarinės prekės, kuprinė) - 17 Eur; rinkliavos mokykloje (spektakliai, išvykos, šventės) - apie 10 Eur; mobiliojo ryšio telefono papildymas - apie 3 Eur; knygos, žaislai - apie 15 Eur; pramogos - apie 20 Eur; kuras (vaikų kelionės į/iš mokyklos, poliklinikos) - apie 22 Eur). Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), 5-oje ir 4-oje klasėse. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nurodytos išlaidos drabužiams ir avalynei yra neprotingai didelės, kas per metus sudarytų net 600,00 Eur sumą (50,00 Eur x 12 mėn.). Tokių išlaidų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Tačiau atsakovas neįrodė savo argumentų, kad vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą ar kad jie mokyklą gali pasiekti pėsčiomis. Argumentai dėl ieškovės gaunamų vaiko pinigų (kiekvienam vaikui po 50,00 Eur kas mėnesį) nepagrįsti, nes tai yra parama nepilnamečius vaikus auginamoms šeimos ir jos negalima prilyginti išlaikymui (ji nesusijusi su kiekvieno iš tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Bet kuriuo atveju, ieškovė prašo atsakovą prie vaikų išlaikymo prisidėti net gi mažesne nei pusė reikalingos jų išlaikymui sumos dalimi.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo savo vaikams. Priešingai atsakovas dirba dviejuose darbuose, tačiau už labai mažą atlyginimą jau ilgą laiką. Teismas įvertina aplinkybę, kad atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog net nebandė ieškotis geriau apmokamo darbo, nes, jo vertinimu, tokio nepavyktų rasti. Įrodymų, kad jam nepavyko rasti geriau apmokamo darbo, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Taigi, atsakovas nededa visiškai jokių pastangų, kad gautų daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti didesnį išlaikymą savo vaikams.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, į tai, jog šalių nepilnamečiams vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai, , todėl vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, nutaria ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkinti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-06-04) iki jų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės I. K. asmeninę sąskaitą AB „Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 25 dienos (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).
Teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, kaip nagrinėjamu atveju, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas priešieškiniu iš esmės pasiūlė nustatyti tokią pačią bendravimo tvarką, tačiau suformavo įpareigojimą ieškovei vaikus išvežant į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavus rašytinį atsakovo sutikimą. Kadangi norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kito tėvo (motinos) sutikimas ir taip yra privalomas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina), toks atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais punktas yra perteklinis, todėl netvirtintinas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nereiškė. Teismas sutinka, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ir tarp šalių iš esmės nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos sąlygų, tvirtintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarka.
10. Dėl turto padalijimo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad J. K. priklauso: 1) 1993-12-06 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 860 pagrindu Butas/Patalpa – Kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 2002-07-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-3166 pagrindu Butas/Patalpa-Kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 2002-07-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-3166 pagrindu 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 1998-11-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2517 pagrindu pastatas gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šį nekilnojamąjį turtą atsakovas J. K. įsigijo iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl jis yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalijamas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei I. K. priklauso: 1) 2012-01-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 134M pagrindu butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2) 2013-10-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3513M pagrindu 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).; 3) 2013-10-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3513M pagrindu 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1/40 dalis ant jo esančio pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis pastato ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis kitų inžinerinių statinių - šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) 2013-10-17 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3513M pagrindu 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas ieškovės įgytas santuokoje paveldėjimo pagrindais, todėl yra ieškovės I. K. asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoka nedalinamas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovo J. K. vardu santuokos metu įregistruotos šios transporto priemonės: 1) automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ratinis traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jos įgytos santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalinama tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką. Šalys sutarė, kad ratinio traktoriaus vidutinė rinkos vertė yra 500,00 Eur, o traktoriaus puspriekabės – 100,00 Eur. Šalys nesutarė dėl automobilio VW Transporter vidutinės rinkos vertės: ieškovė nurodė – 900,00 Eur, atsakovas – 500,00 Eur. Šalys įrodinėdamos savo įvertinimo pagrįstumą teikė į bylą skelbimus iš internetinių skelbimų portalo. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė tokius skelbimus aktualiai transporto priemonei (VW Transporter, 1991 m. laidos, 1.9 l., 44 kW): 1) 900,00 Eur kainai (320 000 km rida); 2) 1 600,00 Eur (350 050 km); 3) 850,00 Eur (rida nenurodyta). Atsakovas byloje pateikė vieną skelbimą: 580,00 Eur (575 000 km rida). Tarp šalių nekilo ginčo, kad automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida yra apie 460 000 km. Pagal VšĮ Emprekis duomenis, tokio automobilio vidutinė rinkos vertė yra 686 Eur be PVM. Teismas tik iš dalies atsižvelgia į šalių pateiktus skelbimus iš internetinių skelbimų portalų, nes juose nurodytų parduodamų automobilių rida svariai skiriasi nuo ginčo automobilio. Teismo vertinimu, ginčo automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos verte laikytina 700,00 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad santuokos metu įgytos transporto priemonės: 1) automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ratinis traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise atitektų atsakovui, todėl po santuokos nutraukimo jos priteisiamos atsakovo J. K. asmeninėn nuosavybėn. Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovo priteistina 650,00 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ((100 Eur + 500 Eur + 700 Eur) : 2 = 650,00 Eur).
Ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo ir kito neregistruotino turto nėra, šalys patvirtina jį pasidalinę pradėjus gyventi skyrium.
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.
Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad šalys nuo 2017-01-01 nebegyveno kartu ir bendro ūkio netvarkė. Iškovė ieškinyje nurodė, kad dar nuo 2016 metų vasaros su atsakovu negyvena kaip šeima ir jokių santykių nepalaiko. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01, yra pagrindas jį tenkinti, nes byloje pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai buvo nustoję gyventi kartu iki nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad atsakovas šiuo prašymu piktnaudžiauja ar siekia išvengti kažkokių prievolių, nenustatyta. ??????Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-01-01.
12. Dėl pavardžių ir kiti klausimai.
Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys viena iš kitos išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas.
13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovei I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu byloje buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 578,42 Eur sumą. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies (patenkinta 95 proc. reikalavimų; sumažinta kompensacija ieškovei už atsakovui atitenkančia didesnę turto dalį), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteistina 549,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (578,42 Eur x 95 proc.) (CPK 99 str.).
Atsakovas J. K. už priešieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 400,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t.y. iš viso 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį tenkinus iš dalies (apie 90 proc.; netvirtinti keli pasiūlytos bendravimo tvarkos punktai ir padidinta kompensacija ieškovei už atsakovui atitenkančia didesnę turto dalį), atsakovui iš ieškovės priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (500,00 Eur x 90 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str., teismas
nusprendė:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką tarp ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki santuokos pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 5432) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui J. K. – pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nepilnamečių vaikų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-06-04) iki jų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės I. K. asmeninę sąskaitą AB „Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. K..
Nustatyti atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sekančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) Metų porinių savaičių savaitgaliais Atsakovas paima vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
2) Nesant galimybės su vaikais bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų Atsakovas bendrauja su vaikais laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdamas vaikus 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
3) Atsakovas bendrauja su vaikais pirmąją pusę visų vaikų mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną Atsakovas 10 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos paskutinę priklausančią atostogų dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jeigu atostogų dienų skaičius yra nelyginis, mažesnis bendravimo dienų skaičius poriniais metas tenka Atsakovui, o neporiniais – Ieškovei;
4) Atsakovas bendrauja su vaikais pusę jų vasaros atostogų, nustatytų jų lankomoje ugdymo įstaigoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas likus nemažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka Atsakovui, neporiniais - Ieškovei. Vaikų vasaros atostogų metu Atsakovo bendravimo tvarka, numatyta 1-2 punktuose, netaikoma;
5) Vaikų gimimo diena, birželio 22 d. bei rugsėjo 22 d., Atsakovas bendrauja su vaikais ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto suderinus tarp šalių likus ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas;
6) Porinių metų Šv. Kalėdų ir S v. Velykų pirmą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. Atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina juos tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
7) Kiekvienų metų Motinos dieną vaikai praleidžia su Ieškove. Jeigu tai yra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, vaikai grąžinami Motinos dienos 10 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
8) Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikai praleidžia su Atsakovu. Jeigu tai nėra Atsakovo bendravimo laikas su vaikais, Atsakovas vaikus paima Tėvo dienos 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir tos pačios dienos 19 val. grąžina į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
9) Dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaikų ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikai negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) Visas išlaidas, susijusias su Atsakovo susitikimais su vaikais (įskaitant, bet neapsiribojant: transporto, maisto, bilietų ir kt.), padengia Atsakovas;
12) Šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks Atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas;
13) Bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais; apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. sausio 1 d.
Atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas transporto priemones: VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinį traktorių MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoka priteisti asmeninėn atsakovo J. K. nuosavybėn.
Priteisti ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Priteisti iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 549,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).
Priteisit iš ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.