- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-5685-1099/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00067-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Sandra Jarulaitienė
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą dėl notarės Sandros Jarulaitienės veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė Sandra Jarulaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. D. pateikė skundą dėl notarės Sandros Jarulaitienės veiksmų, kuriame prašo pripažinti Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Sandros Jarulaitienės veiksmą – atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą D. D., neteisėtu ir nepagrįstu, jį panaikinti ir įpareigoti išduoti D. D. paveldėjimo teisės liudijimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą.
2. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. D. po savo tetos J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Aiškina, kad nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl pareiškėja kreipėsi į Trakų rajono 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau prašytas notarinis veiksmas nebuvo atliktas, nurodant, jog pagal paveldėjimo byloje esančius duomenis, t. y. pagal M. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, matyti, kad po J. B. mirties palikimą priėmė jos sūnus M. B., kuris yra pirmos eilės įpėdinis, kurio pareiškime nurodyta, jog jis priima palikimą (visą turtą, iš ko jis susidėtų). Taigi, notarė nurodė, kad pareiškėja galėtų paveldėti turtą tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą ir testamentą, kuriam testamentu paliktas visas turtas.
3. Pareiškėja pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims; be to, res judicata principas suponuoja vieną iš kertinių teisės dalykų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, anot pareiškėjos, įsiteisėjus minėtam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimui, jis tapo privalomas visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, pareigūnams, įskaitant ir notarei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėja sutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo argumentu, kad paveldėjimo byloje esantis paveldėjimo pagal testamentą liudijimas suponuoja nuostatą, jog sūnus (M. B.) priėmė tik palikimą, kurį sudaro piniginis indėlis su procentais. Atitinkamai nesutinka su notarės argumentu, kad paveldėjimo pagal testamentą pagrindu M. B. paveldėjo visą turtą; be to, iš paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ištraukos matyti, kad jis paveldėjo testamente nurodytą palikimą. Įvertinus tai, kad paveldimą turtą sudarė tik piniginis indėlis su procentais, mano, jog testamente toks turtas ir buvo nurodytas, jame nekalbama apie nekilnojamąjį turtą.
5. Pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas 2004 m. vasario 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo pagrįstumo klausimas, t. y. nebuvo vertinama, ar pagrįstai M. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį paveldimo turto; kito dokumento, galinčio patvirtinti, kad buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turimą turtą, byloje nėra. Be to, pareiškime apie palikimo priėmimą (2004 m. vasario 17 d.) nurodomas paveldimas turtas, kurio iš esmės negalima identifikuoti, t. y. nėra adreso, unikalaus Nr. ir/ar kitų matmenų, galinčių identifikuoti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo notarė Sandra Jarulaitienė teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
7. Notarė nurodo, kad susipažinusi su dokumentais, paveldėjimo byla ir testamento registro įrašais, nustatė, jog paveldėjimo byla po palikėjos mirties jau buvo užvesta ir visą palikimą jau yra priėmęs pirmos eilės įpėdinis. Aiškina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės palikimą priimti kelių eilių įpėdiniams ar palikimą priimti dalimis, su sąlyga ar išlygomis, kadangi Lietuvos paveldėjimo teisės doktrinoje galioja palikimo universalumo principas. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos paveldėjimo teisės doktrina, antros, trečios, ketvirtos, penktos, šeštos eilės įpėdiniai paveldi tik tada, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo byloje po J. B. yra du įpėdiniai: testamentinis ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – sūnus M. B., ir penktos eilės įpėdinė – pareiškėja. Notarės vertinimu, pareiškėjai galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jei nebūtų pirmos eilės įpėdinio, kuris palikimą priėmė universaliai visą tiek pagal įstatymą, tiek testamentą, ir visą, o ne dalimis. Dėl šių priežasčių atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą penktos eilės įpėdinei.
8. Teigia, kad nors pareiškėja pateikė teismo sprendimą, kuriame nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti, tačiau patikrinus Registrų centro 2025 m. gruodžio 17 d. Testamentų registro duomenis buvo nustatyta, jog Testamentų registre yra įregistruotas juridinis faktas apie palikimo priėmimą po palikėjos J. B. mirties. Pagal paveldėjimo byloje esančius duomenis – palikimą yra priėmęs palikėjos sūnus M. B. (pagrindas: 2004 m. vasario 17 d. pareiškimas apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. JK-717), t. y. pirmos eilės įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris savo pareiškime yra nurodęs, kad jam žinoma, jog „neleidžiama palikimo priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis“, taip pat nurodydamas jam žinomą paveldimą turtą „pinigines lėšas su palūkanomis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei visas kitas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų“. Pažymi, kad iš paveldėjimo byloje esančių dokumentų matyti, jog palikėja buvo parašiusi testamentą, kurį 1985 m. lapkričio 29 d. patvirtino Trakų rajono notarinės kontoros notarė D. Uldukienė (registro Nr. 3378), kuriame nurodžiusi, jog visą turtą palieka sūnui M. B. ir kurio pagrindu Trakų rajono notarų biuro notarė Jūratė Klepackienė 2004 m. vasario 20 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, registro Nr. JK-759, į pinigines lėšas.
9. Taigi, notarės vertinimu, šiuo atveju palikėjos sūnui priėmus palikimą po motinos mirties, jam perėjo visos nuosavybės teisės į visą turtą nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) kurio jis nebuvo įregistravęs viešame registre gautu notaro paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju palikėjos sūnus M. B. mirė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos J. B. mirties gali būti išduodamas M. B. įpėdiniams, kurie turi teisę paveldėti jo turtą ir turtines teises (įskaitant teises pabaigti įforminti paveldėjimo dokumentus), todėl pareiškėjai D. D. buvo paaiškinta galimybė užvesti paveldėjimo bylą po pusbrolio (įrodant giminystę) M. B. mirties, t. y. pateikti teismo sprendimą dėl nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu ar palikimo priimti praleisto termino atstatymo.
10. Teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026 m. vasario 4 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta per teismo nustatytą terminą (iki 2026 m. sausio 28 d.) pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau nei per nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo byloje dalyvaujantys asmenys papildomų paaiškinimų ir/ar įrodymų neteikė (išskyrus notarės pateiktą atsiliepimą į skundą ir pareiškėjos skundo priedo vertimą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
11. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą.
12. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir bylos dalyvių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja D. D. 2026 m. sausio 2 d. kreipėsi į Trakų raj. 1-ojo notarų biuro notarę Sandrą Jarulaitienę su prašymu, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (po palikėjos J. B. mirties) pagal 2025 m. lapkričio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje Nr. e2YT-9958-1150/2025, pagal kurį teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. D. po savo tetos J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, tačiau notarė Sandra Jarulaitienė 2026 m. sausio 2 d. atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą.
13. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad palikėjos J. B. 1985 m. lapkričio 29 d. testamente nurodyta, jog palikėja savo sūnui M. B. palieka visą savo turtą (kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų), įskaitant gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Palikėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad 2004 m. vasario 17 d. palikėjos J. B. sūnus M. B. Trakų rajono notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus jo mamai liko turtas: 1) piniginis indėlis su palūkanomis; 2) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei visas kita turtas, kuris jis bebūtų ir iš ko besusidėtų; jis visą minėtą turtą (palikimą) priima, mirusiosios turtines teises ir pareigas paveldi pagal įstatymą; jam yra žinoma, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis.
14. 2004 m. vasario 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, jog pagal 1985 m. lapkričio 29 d. J. B. testamentą jame nurodyto turto įpėdinis yra jos sūnus M. B.; paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro piniginis indėlis su procentais, esantis palikėjos sąskaitoje.
15. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, palikėjos J. B. vyras yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini) ji turėjo tik vieną vaiką – sūnų M. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, kuris sutuoktinės ir vaikų neturėjo; palikėjos J. B. vardu iki šiol registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Dėl notarės veiksmų (ne)teisėtumo
16. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-326-280/2019). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-238-440/2020). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.
18. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
19. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja iš esmės skundžia notarės 2026 m. sausio 2 d. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja savo nesutikimą su notarės Sandros Jarulaitienės 2026 m. sausio 2 d. atsisakymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iš esmės motyvuoja tuo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-9958-1150/2025, pagal kurį buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. D. po savo tetos J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
20. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Kaip jau buvo minėta, palikėja J. B. 1985 m. lapkričio 29 d. testamente nurodė, jog visą savo turtą (kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų), įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) palieka savo sūnui M. B.. Palikėjai mirus (duomenys neskelbtini) jos sūnus 2004 m. vasario 17 d. palikimo atsiradimo vietos notarui (Trakų r. notarų biurui) pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodė, jog priima visą motinos paliktą turtą, t. y. piniginį indėlį su palūkanomis bei nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, dėl teismui nežinomų aplinkybių, 2004 m. vasario 20 d. Trakų r. notarų biuro notarė Jūratė Klepackienė palikėjos sūnui M. B. išdavė paveldėjimo pagal jau minėtą testamentą teisės liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog palikėjos sūnus paveldėjo tik jos sąskaitoje esantį piniginį indėlį su procentais, t. y. šiame paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodyta, jog palikėjos sūnus be piniginio indėlio paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą.
22. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ir notarė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgoje dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 nurodoma, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą; paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Be to, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi, šiuo atveju M. B. 2004 m. vasario 17 d. išreiškus valią priimti visą J. B. palikimą – įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) jam perėjo visos nuosavybės teisės į minėtą palikimą, o aplinkybė, jog 2004 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės liudijime minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo nurodytas, nereiškia, jog šis asmuo atsisakė savo teisių į šį turtą ar jo nepriėmė (tuo labiau, kad jis faktiškai to ir negalėjo padaryti, nes palikimo priėmimo metu aukščiau šiame sprendime nurodyti žemės sklypai, iki šiol registruoti palikėjos J. B. vardu, buvo atkurti jau po palikėjos mirties, t. y. 2007 m.). Pažymėtina ir tai, jog J. B. pati 1985 m. lapkričio 29 d. testamente savo turto įpėdiniu nurodė savo sūnų M. B. (kuris, be to, yra ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis), o ne dukterėčią D. D. (kuri yra tik penktos eilės įpėdinė). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negali paveldėti palikėjos J. B. palikimo (ar jos dalies), nes palikėja teises į visą savo turtą buvo perleidusi savo sūnui M. B., o šis šį palikimą (visą) priėmė nepraleisdamas tam nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad notarė, 2026 m. sausio 2 d. atsisakydama išduoti pareiškėjai nurodytą paveldėjo teisės liudijimą, elgėsi teisėtai, todėl nėra pagrindo šio atsisakymo naikinti ir/ar įpareigoti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Teismas akcentuoja, kad negali kvestionuoti įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai vien šio teismo sprendimo pagrindu negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos J. B. mirties, nes paveldimą turtą jau iki šio teismo sprendimo priėmimo paveldėjo (priėmė) kitas įpėdinis (pagal testamentą; be to, nurodytas įpėdinis buvo/yra ir aukštesnės eilės nei pareiškėja).
23. Teismas išaiškina (ką iš esmės nurodė ir notarė), kad šiuo atveju pareiškėja, siekdama paveldėti nurodytą turtą, turi teisę kreiptis į atitinkamą notarų biurą (ir/ar teismą) dėl palikimo priėmimo po M. B. mirties, pateikiant tam būtinus įrodymus.
24. Kiti pareiškėjos skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus bei skundo objektą, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina pareiškėjos skundo dėl notarės Sandros Jarulaitienės veiksmų kaip nepagrįsto ir neįrodyto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. D. skundo dėl notarės Sandros Jarulaitienės veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė Sandra Jarulaitienė, netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.