Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. Z. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Dalis darbuotojų perėjo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įmonėje atsirado ir naujų darbuotojų. Nebuvo atsakinga už buhalterinę apskaitą. Direktorė paprašė žodžiu suvesti „(duomenys neskelbtini) Plus“ dokumentus, juos ir suvedė. Sąskaita išrašyta „(duomenys neskelbtini) Plus“, kaip ji buvo išrašyta, taip ir suvedė. Buvo padaryta techninė klaida. Apskaita yra suminė, o ne kiekinė, todėl klaidos nepastebėjo. „(duomenys neskelbtini) Plus“ tikrinti sąskaitų nereikia, nes pasitiki EXEL skaičiuokle. Vedant sąskaitas naudojo tik suminį būdą, nes kiekiniu būdu vesti nebuvo prasmės. Sandėlio įmonė neturėjo, o prekių buvo daug. Šiuo metu sąskaita pataisyta, pateiktos deklaracijos ir su biudžetu yra atsiskaityta. Mano, kad šiuo metu yra galima nustatyti sumą. Pati dirbti pradėjo nuo 2010 metų spalio mėnesio „(duomenys neskelbtini) &Co“. 2011 m. spalio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą darbą organizavo direktorė, buhalterės įmonėje buvo 4-5. Apskaitą įmonės „(duomenys neskelbtini) Plus“ suvesti davė direktorė D. B., kuri yra įmonių „(duomenys neskelbtini) &Co“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Kada tiksliai davė dokumentus, negali pasakyti. Apskaitą iki metų galo vedė „(duomenys neskelbtini) Plus“. Klaida buvo padaryta, ją pripažįsta, pripažįsta ir „(duomenys neskelbtini) Plus“. Klaida buvo pastebėta gavus specialisto išvadas. Klaidą buvo sunku pastebėti. Visų ūkinių operacijų sumos yra išdėstytos ir pagal sumas galima nustatyti turtą ir įsipareigojimus. „(duomenys neskelbtini) Plus“ sąskaitas gaudavo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kas konkrečiai jas išrašė, nežino. Pati tik suvesdavo pirkimus ir pardavimus. Buvo valiutų kurso skirtumas, todėl klaidos nepastebėjo. Nežino apie kokią sutartį yra kalbama kaltinamajame akte. Sąskaitų faktūrų neišrašė, jas tik suvesdavo. Darbo sutartis sudaryta tik su „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini) Plus“ nėra derėjusis dėl pareigų, tiesiog direktorės būdavo paduodamos sąskaitos ir liepiama jas suvesti. Nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“ vyr. buhaltere ir toje įmonėje niekada nedirbo. Pati niekada nematė sudarytos sutarties su „(duomenys neskelbtini) Plus“. Sąskaitas suvedė nežinodama apie sutartį. D. B. yra įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) &Co“ direktorė, ji ir duoda nurodymus darbuotojams. Pačiai buvo sakyta, kad būtinumo tikrinti sąskaitas nėra. Pati įtraukė visas prekes, tiesiog suma buvo nurodyta neteisinga. Sąskaita buvo įtraukta. Suma „(duomenys neskelbtini) Plus“ buvo nurodyta klaidingai, o pati ir įvedė nurodytą sumą. Atsakomybės „(duomenys neskelbtini) Plus“ niekas nesuteikė, tiesiog suvedė sąskaitas, kurių būdavo daug. Sutarčių tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) Plus“ nematė. Sąskaitą faktūrą suvedė į programą, sąskaitos neišrašė, įgaliojimų neturėjo, įmonei neatstovavo.

Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad sąskaitą išrašant buvo pirma jos darbo diena. Iki 2011-09-07 niekur nedirbo, buvo bedarbė. Buvo žodžiu pavesta suvesti sąskaitą. Pavedimą pačiai davė direktorė D. B., t. y. buvo pasakyta kokių įmonių dokumentus reikia suvesti. Kaip tai atlikti, parodė kiti darbuotojai. Pirmus darbo mėnesius vyko kaip ir darbo apmokymai. Buvo imama sena sąskaita, kuri pataisoma ir išsaugoma kaip kita. Buvo palikta sena suma, t. y. buvo padarytos techninės klaidos. Daromos kopijos ant seno dokumento ir jis išsaugomas nauju pavadinimu. Tai techninė klaida, t. y. įvesta nepataisyta suma ir išsaugotas senas dokumentas. Pati net nežino, ar tą sąskaitą vedė ji, bet ir negali pasakyti, ar sąskaitas tuo metu vedė ji viena. Turtą ir įsipareigojimus galima nustatyti pagal dokumentus, kurie yra. Techninė klaida nesukėlė žalos, kadangi įmonė patyrė nuostolį, jis šiek tiek sumažėjo, PVM jokių naujų prievolių neatsirado. Klaidą pastebėjo specialistė. Įgaliojimo jai atstovauti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, sutarties su įsipareigojimais nematė. Dėl kitų ūkinių operacijų darbą atlieka kiti darbuotojai. Pati vedė pirkimus, pardavimus, banką. Duomenis patikrina direktorė. Sąskaita faktūra teismui yra pateikta. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes įmonė daugiau sumokėjo PVM mokesčio nei jai priklausė. Pelno mokestis yra patikslintas. Pati įmonė turėtų sumokėti ir deklaruoti klaidas. Įmonė klaidas deklaravo, patikslino. Gruodžio mėnesį įmonės „(duomenys neskelbtini) Plus“ buhaltere nėra buvusi. Tais metais buvo didžiulis nuostolis dėl valiutų kurso kitimo. Papildomų prievolių mokesčių atžvilgiu įmonei neatsirado. 2011-09-07 ir 2012 metų sutarčių sąlygų nematė, sutartis matė tik dabar. Pati yra techninė darbuotoja, įmonės neatstovauja.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad kaltinamosios yra jos įmonės darbuotojos. Pati yra trijų įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) &CO“, „(duomenys neskelbtini) Account“ direktorė. V. Z. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“, J. L. - įmonės „(duomenys neskelbtini) Account“ buhalterės. Buhalterės dirbo visose įmonėse, tačiau trys įmonės tam, kad kiekviena žinotų įmonių srautą. V. Z. dirbo iki 2011 metų, kol atėjo dirbti J. L.. Santykiai su moterimis darbiniai. Priimant darbuotoją, nėra rašytinio nurodymo, kad asmuo ves vienos įmonės buhalteriją. Kartais dėl laiko stokos kviečia ir studentus padėti suvesti duomenis. Įvyko klaida, dėl kurios negali kaltinti darbuotojų. V. Z. klaida dėl valiutų kursų. J. L. klaida, kad buvo nukopijuota kita sąskaita ir išsaugota kitu vardu, todėl įvyko matematinė klaida. Klaida tuo metu nebuvo ištaisyta, nes nebeturėjo dokumentų. Šiuo metu klaida ištaisyta. Klaidos buvo pastebėtos mokesčių inspekcijos atstovų. Įmonę „(duomenys neskelbtini) &CO“ atstovauja ji pati, moterys buvo dirbančios įmonėje skirtingais laikotarpiais. „(duomenys neskelbtini) Plus“ yra sudėtinga įmonė. Tuo laikotarpiu J. L. dirbo „(duomenys neskelbtini) Account“, V. Z. –„(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žodiniu pavedimu nuo 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja tvarkė „(duomenys neskelbtini) Plus“ apskaitą. Nuo 2010 m. kovo mėnesio apskaitos tvarkymui įmonei „(duomenys neskelbtini) Plus“ paslaugas teikė pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį 2010-03-01. Sutartis buvo sudaryta su įmone „(duomenys neskelbtini)“, po to įvyko pakeitimas ir apskaitą tvarkyti perėmė 2011-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ samdė įmonę „(duomenys neskelbtini)&CO“, kurioje dirbo V. Z.. Su įmone „(duomenys neskelbtini) Plus“ sudarytos sutarties nebuvo. Mano, kad visi dokumentai yra byloje. V. Z. dirbo „(duomenys neskelbtini)&CO“, jai buvo duotas žodinis nurodymas. Sutartis buvo tarp „(duomenys neskelbtini) Plus“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ją perėmė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perėmė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ persamdė įmonę „(duomenys neskelbtini)&CO“. Įmonės yra trys skirtingi juridiniai asmenys. Trijų įmonių direktorė yra ji pati, nurodymus buhalterėms duoda ji. Pirminė sutartis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir su „(duomenys neskelbtini)&CO“. Darbuotojai neinformuojami pagal kokią įmonių sutartį veda apskaitą. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis su „(duomenys neskelbtini) Account“ buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 7 d. Sutartis buvo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) Account“. Sutarčių pakeitimas buvo birželio mėnesį. Sąskaitos faktūros buvo rašomas pagal tarpusavio sutartis, pagal vidinį susitarimą. „(duomenys neskelbtini) Plus“ yra jų įmonei neskolinga. Specialisto išvados 72 priede nurodytas sąskaitas faktūras išrašo įmonė „(duomenys neskelbtini) Plus“, sąskaitas gauna jau išrašytas. Už sąskaitų teisingumą atsako UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“. Klaida tapo žinoma po specialistės patikrinimo. Klaidą padarė „(duomenys neskelbtini) Plus“ darbuotoja, buvo parašytas paaiškinimas. Buvo išrašyta klaidinga sąskaita, ją išrašė moteris. Pakeitimas tarp „(duomenys neskelbtini) Plus“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytas. Išsiuntė raštą, įmonė buvo informuota apie klaidą, jie sutiko. V. Z. ir J. L. apie tai nieko nežinojo.

Specialistė R. Č. teisme paaiškino, kad su kaltinamosiomis yra nesusijusi, tik kas liečia tarnybines pareigas. Dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Kai specialisto išvadą pateikė, buvo dirbusi 14 metų, šiuo metu - 15 metų. Atlieka ūkinės finansinės veiklos patikrinimus pagal pateiktas užduotis. Duota išvada išklausius kaltinamąsias nesikeičia, kadangi buvo patikslintos pelno mokesčių deklaracijos ir padaryti pažeidimai pripažinti. Patikslinimai buvo atlikti 2013 metais, o išvada pateikta 2011 metais – ji nesikeičia, yra ta pati. Patikslinimas yra padarytų pažeidimų pripažinimas. Pagal pataisytas 2013 metais klaidas galima nustatyti įmonės veiklos turtą, įsipareigojimų dydį, kadangi klaidos yra pripažintos. Kadangi buvo ištaisytos PVM sąskaitos faktūros, ištaisyti įrašai į apskaitą, pelno mokesčių deklaracijos patikslintos, tai yra pripažinta, kad tie pažeidimai buvo. Kaltinamųjų atsakomybės vertinti kompetencijos neturi, tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako struktūrinio padalinio vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys. Konkrečiai kas surašė, nežino, matė tik dokumentus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą ir nurodo kas atsako už apskaitos tvarkymą. Buvo nurodyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2010-03-23 pagal 2010-03-23 sutartį, iki 2010-08-30 pagal PVM sąskaitas faktūras tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pajamų sąskaitos faktūros išrašytos už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-10-13 išrašytos sąskaitos faktūros bendrovės „(duomenys neskelbtini) &Co“ ir laikotarpiu 2011-10-14 pagal 2011-10-14 raštą dėl sutarties pakeitimo iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal tuos duomenis nustatė, kas tvarkė apskaitą. Konkrečių įmonės darbuotojų nematė. Pati atliko ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, darbo sutarčių peržiūrėti nereikėjo. Išvadoje surašė kokios bendrovės tvarkė buhalterinę apskaitą. Tikrino „(duomenys neskelbtini) Plus“, pasižiūrėjo, kokios bendrovės tvarkė apskaitą. Kokie žmonės įmonėse dirbo, netyrė. Apskaitos registre įrašyti neteisingi duomenys. Pagal sąskaitą neteisinga suma įrašyta į pardavimų žurnalą. Neteisinga PVM sąskaita faktūra 2010-10-29 išrašyta „(duomenys neskelbtini) Plus“. Kas padaro klaidas, pati nenustatinėja. Išvadoje pirmas klausimas: atsako kas yra už tai atsakingas. Konkrečiai prekė buvo neįtraukta į sąskaitą už 11 485,40 Lt sumą. Buvo sumažintos pardavimų pajamos, sumažintas pirkėjų įsiskolinimas, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti veiklos. Tai buvo nustatyta iš įtraukimo į apskaitą, registro ir pirminių dokumentų. Apskaita turi tęstinumą, padarius klaidą, pažeidimas tęsiasi. Priešpriešinio patikrinimo nedarė. Išvadas padarė iš „(duomenys neskelbtini) Plus“ dokumentų. Dėl neįtrauktos 11 485,40 Lt sumos iškraipomas buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų tikrumas. Sąskaitas faktūras 2011-09-07 Nr. MIC-0205 ir 2011-10-03 Nr. SP-0275 pateikė „(duomenys neskelbtini) Plus“, iš jų dviejų ir nustatė klaidas.

Papildomai apklausta specialistė R. Č. teisme paaiškino, kad dėl V. Z. veikos vertinimas nesikeičia, kadangi į apskaitą nebuvo įrašyta 11 485,40 Lt pajamų, bendrovė sumažino pardavimų pajamas, sumažino pirkėjų įsiskolinimo sumas, tai yra iškraipė balansą. Konkreti suma buvo gauta atlikus patikrinimą, paskaičiavus pagal sąskaitą, nuo tos sumos pridėtinės vertės mokestis nepaskaičiuotas, o nuo tos sumos paskaičiuotas pelno mokestis. Jei tyrimo metu suma nepastebėta, tai įmonė būtų sumokėjusi mažiau pelno mokesčių. Kitais aspektais, jei įmonė neparodo pajamų, tai negalima iš dalies nustatyti veiklos ir įsipareigojimų dydžio, kadangi sumažina pardavimų pajamas ir sumažina pirkėjų įsiskolinimo sumą. Šiai dienai, jei tiriamu laikotarpiu klaida būtų pastebėta pačios bendrovės, sumokėti mokesčiai, tai būtų galima vertinti kitaip. Šiai dienai patikslinus PVM deklaracijas, atitaisius klaidas, kurias pripažino bendrovė, galima nustatyti veiklą, turtą, įpareigojimus. Jei specialistas tyrimo metu būtų gavęs pataisytą pelno mokesčio deklaraciją, ištaisytas sumas, būtų galima nustatyti veiklą, turtą ir įsipareigojimus. Atliekant tyrimą buvo nustatyti pažeidimai. Jei įmonė būtų pastebėjusi ir ištaisiusi šias klaidas, būtų galima nustatyti veiklą. Iš dalies nustatyti veiklos ir įsipareigojimų dydžio už 2010 m. spalio 29 d. iki tyrimo pabaigos negalima, kadangi apskaitoje yra tęstinumo principas. Įmonė sumažino pardavimų pajamas ir pirkėjų įsiskolinimo sumas, buvo iškraipytas balansas atitinkamomis datomis. Dėl to iš dalies negalima nustatyti veiklos ir įsipareigojimų dydžio. Turtą nustatyti buvo galima, kadangi buvo sumažintos sąnaudos. Tai neliečia V. Z., kadangi ši suma turto neliečia. Pagal kaltinime nurodytą konkrečią sąskaitą turtą buvo galima nustatyti. Jei nebūtų atliktas tyrimas ir nustatyti pažeidimai, klaidos nebūtų ištaisytos. Dabar ištaisytos visos klaidos ir sumokėti mokesčiai, šiai dienai bendrovė biudžetui yra neskolinga. Sutinka, kad klaidos atitinka jos duotą išvadą. Kai surašyti duomenys į apskaitą neteisingai, iš dalies negalima nustatyti. Klaida buvo padaryta sąskaitoje. Kas atsako už sąskaitą, konkretaus asmens pasakyti negali. Pirmame specialisto klausime yra atsakyta, kas atsako pagal Buhalterinės apskaitos įstatymus 14 straipsnį. Jei asmuo sąskaitą surašė ir pasirašė, jis atsako pagal Buhalterinės apskaitos 14 straipsnį. Sutarčių kaip specialistai nevertina, o pagal Buhalterinės apskaitos 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, ar kiti 10 straipsnyje nurodyti asmenys. Dokumentas ir apskaitos registras yra taip pat dokumentas, vienas suvestinis, kitas pirminis. Už dokumentų teisingumą atsako surašę ir pasirašę asmenys pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą 14 straipsnio 2 dalį. Buhalterės funkcija yra tvarkyti buhalterinę apskaitą, buhalteris turi pažiūrėti dokumentų teisingumą. Sąskaita įtraukta į pirkimų - pardavimų žurnalą, į buhalterinę apskaitą. Nežino, ar tai įėjo į V. Z. pareigybę, tikriausiai. Kaip buhalterė, V. Z. turėjo pastebėti klaidą. Dėl J. L. išvadoje niekas nesikeičia. Kadangi buvo neparodytos pajamos, sumažino pardavimų pajamas ir pirkėjų įsiskolinimą 24 990 Lt ir padidino įsigytų prekių savikainą, padidino tiekėjų įsiskolinimą 10 587,02 Lt, tai šiuo atveju veiklos, įsipareigojimų ir turto dydžio nustatyti negalima. Jei tyrimas būtų atliekamas šiandien, jei būtų gavusi patikslintą deklaraciją jų pačių, visus tris būtų galima nustatyti, o tiriamuoju laikotarpiu nebuvo galima nustatyti iš dalies. 249,90 Lt sumažintos pardavimų pajamos ir pirkėjų įsiskolinimo suma, o 20 587,02 Lt padidintos prekių įsigijimo kaina, tiekėjų įsiskolinimo suma. Papildomai buvo apskaičiuotas pelno mokestis ir nuo vienos ir nuo kitos sumos, kadangi nepagrįstai buvo padidintos prekių sąnaudos ir neparodytos pajamos. Bendrovė vykdė veiklą su ofšorinėmis Zelandijoje ir Rusijoje įregistruotomis įmonėmis, buvo išsiųsti raštai, bet atsakymų gauta nebuvo, tai klaidos nustatytos tik remiantis „(duomenys neskelbtini) Plus“ dokumentais. Papildomai buvo apskaičiuotas pelno mokestis, kurį atitaisė. Nuostolio ataskaitoje parodytas nuostolis, kadangi buvo padidintos transporto išlaidos, gavosi pelnas, todėl buvo padidintas pelno mokestis, buvo visa visuma.

Civilinio ieškovo atstovas R. B. teisme parodė, kad prieš vykstant į posėdį sužinojo, kad 2013-08-06 buvo pateiktos patikslintos pelno mokesčio deklaracijos už 2010-2011 metus. Įmonė „(duomenys neskelbtini) Plus“ valstybės biudžetui yra neskolinga. Kadangi įmonė yra neskolinga, esant tokiai situacijai pareikštas ieškinys netikslingas, žalos nebėra. Pareikšto ieškinio atsisako.

Nors kaltinamosios V. Z. ir J. L. neprisipažino padariusios joms inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltę įrodo liudytojos D. B. teisme duoti parodymai, specialistės R. Č. teisme teikti paaiškinimai ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2013-02-08 specialisto išvada Nr. 5-4/14, kurioje užfiksuota, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. (pagal 2010 m. kovo 23 d. sutartį Nr. 10-03-23(1)) iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. (pagal PVM sąskaitas faktūras) tvarkė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) 66a-003, Šiauliai), laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. spalio 13 d. (pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras) – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) & Co (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. 5, Šiauliai) ir laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. (pagal 2011 m. spalio 14 d. raštą „Dėl sutarties pakeitimo“) iki 2011 m. gruodžio 31 d. – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g.5, Šiauliai).

Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini) Plus“ išrašytą 2010 m. spalio 29 d. faktūrą (invoice) Nr. SP-0110 Rusijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta parduotų prekių bendra suma 19 858,29 EUR, o turi būti 23 184,69 EUR arba 3 326,40 EUR didesnė (72 priedas). Bendrovė „(duomenys neskelbtini) Plus“ į apskaitą (pardavimo žurnalą už 2010 m. spalio mėnesį) įrašė 68 566,70 Lt (19 858,29 x 3,4528), o turėjo įrašyti – 80 052,10 Lt (23 184,69 x 3,4528), t. y. 11 485,40 Lt (80 052,10 – 68 566,70) daugiau pardavimo pajamų.

Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini) Plus“ išrašytą 2011 m. spalio 3 d. faktūrą (invoice) Nr. SP-0275 įformintas prekių pardavimas Rusijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ už 6 303,60 USD (75 priedas). Įvertinus prekių pardavimo sumą litais pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą bendrovė „(duomenys neskelbtini) Plus“ į apskaitą turėjo įrašyti 16 106,96 Lt (6 303,60 x 2,5552), tačiau į pardavimų žurnalą įrašė 15 857,06 Lt, t. y. 249,90 Lt (16 106,96 – 15 857,06) mažiau (41 priedas).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini) Plus“ pagal Naujosios Zelandijos įmonės Microtex A. L. išrašytą 2011 m. rugsėjo 7 d. faktūrą (invoice) Nr. MIC-0205 įsigijo prekių už 4 320,00 USD, apskaitoje užregistravo prekių pirkimo ūkinę operaciją už 40 456,69 Lt (76, 19 priedai). Įvertinus prekių pirkimo sumą litais pagal Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą bendrovė „(duomenys neskelbtini) Plus“ į apskaitą turėjo įrašyti 10 587,02 Lt (4 320,00 x 2,4507), t. y. 29 869,67 Lt (40 456,69 – 10 587,02) mažiau.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini) Plus“, neįrašiusi į apskaitą prekių pardavimo ūkinės operacijos už 11 735,30 Lt (11 485,40 + 249,90), bei įrašiusi į apskaitą prekių pirkimo ūkinę operaciją už 29 869,67 Lt, kurios nepagrindė apskaitos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, t. y. pajamų neįrašymo į buhalterinę apskaitą už 11 735,30 Lt ir apskaitos dokumentais neįformintų, bet į buhalterinę apskaitą įrašytų už 29 869,67 Lt prekių pirkimo sąnaudų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) Plus“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (1 t., 175-188 b. l., 2 t., 1-129 b. l.).

- 2013-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2011-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“ apskaitą vedė J. L., nuo 2010-03-17 iki 2011-09-01 apskaitą vedė V. Z. (1 t., 127 b. l.).

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita LR BK 223 straipsnio 1 dalies prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą netinkamas vykdymas. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Iš 2010-04-06 darbo sutarties matyti, kad V. Z. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigoms nuo 2010-04-06 ir dirbo iki 2011-10-28 (3 t., 44-45 b. l.). Nuo 2011-11-02 V. Z. priimta į buhalterės pareigas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 46-47 b. l.). Nuo 2010-03-23 sutarties Nr. 10-03-23(01) pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“ buhalteriją pradėjo tvarkyti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 123-124 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-04-06 sutarties Nr. 10/04-06 pagrindu atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas, t. y. tvarko UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“ buhalteriją (3 t., 114-115 b. l.). Todėl akivaizdu, kad kaltinamoji V. Z. yra LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas – įmonės buhalterė, kai įmonė tuo metu (2010 m. spalio mėnesį) vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) Plus“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 12 straipsnio 4 dalis numato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.