Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 2002-09-23 sąskaitos –faktūros serija GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio serija LAD Nr. 2373423, rangos sutarties Nr. 3 ir darbų priėmimo-perdavimo akto pagal sutartį Nr.3) – 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda; BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 6 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (15000 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 2002-09-23 sąskaitos faktūros serija GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio serija LAD Nr. 2373423, rangos sutarties Nr. 3 ir darbų priėmimo perdavimo akto pagal sutartį Nr. 3) 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda, bei nuosprendžio dalis, kuria BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 120 MGL (15 000 Lt ) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 100 MGL (12500 Lt ) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodama, kad A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ neatliko jokių darbų R. M. priklausančiame name, esančiame duomenys neskelbtini, Vilniaus r., ir jis bendrijai pinigų nemokėjo, tyčia suklastojo oficialius dokumentus – 2002 m. rugsėjo 3 d. rangos sutartį Nr.3 ir 2002 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 3, sudarytus tarp rangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir užsakovo R. M., savo parašu patvirtindama šiuose dokumentuose nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad neva A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ atliko statybos-remonto darbus R. M. name, ir šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į TŪB „Be priekaištų“ buhalterinę apskaitą.

Be to, A. Š. nuteista už tai, kad, būdama A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ tikroji narė ir vadovė, laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., būdama A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ tikroji narė ir vadovė, laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12, 14 straipsnių nuostatas, taip pat 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies, 79 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, siekdama sutrukdyti nustatyti A. Škėrio tikrosios ūkinės bendrijos „Be priekaištų“ veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, žinodama, kad pagal 2002 m. gruodžio 13 rangos sutartį Nr. 6/2002, sąmatą pagal rangos sutartį Nr. 6/2002, 2003 m. vasario 15 d. rangos sutarties Nr. 6/2002 papildymą bei 2002 m. gruodžio 20 d., gruodžio 26 d., gruodžio 27 d., 2003 m. sausio 10 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 vasario 4 d., 2003 m. vasario 20 d., 2003 m. kovo 5 d., 2003 m. kovo 15 d., 2003 m. kovo 30 d., 2003 m. balandžio 30 d., 2003 m. gegužės 15 d., 2003 m. kovo 25 d., 2003 m. gegužės 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus tarp rangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir užsakovo A. Š., A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ atliko statybos darbus A. Š. ir kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės parduotas paslaugas ir prekes turi būti išrašyta sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti sąskaitą-faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė sąskaitų-faktūrų, o nuo 2003 m. gegužės mėn. PVM sąskaitos-faktūros neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2002 m. gruodžio 13 d., pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 2373430, pagal kurį A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ iš A. Š. pagal rangos sutartį Nr.6/2002 už atliktus darbus gavo 5000 Lt, įtraukė į TŪB buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą) minėtas pinigines įplaukas, o 2002 m. gruodžio 27 d. – 2003 m. kovo 17 d., pasirašydama kasos pajamų orderiuose ser. LAD Nr. 2373437, ser. LAD Nr. 2373438, ser. LAD Nr. 2373439 ir ser. LAD Nr. 237343, orderiuose nurodant apmokėjimo pagrindą 2002 m. gruodžio 13 d. rangos sutartį Nr. 6/2002, šių orderių bei pagal juos gautų piniginių įplaukų - 75 600 Lt neįtraukė į A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 80 600 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad pagal 2004 m. kovo 3 d. lokalinę sąmatą Nr. 757, priedą prie sąmatos (Nr. 757) Nr.1, 2004 m. kovo 28 d. rangos sutartį Nr. 28, sudarytas tarp rangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir užsakovų R. U. ir R. U., A. Škėrio TŪB „Be priekaištų” atliko statybos darbus R. U. priklausančiame name, esančiame duomenys neskelbtini Vilniuje, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už R. U. atliktus darbus, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004 m. kovo 22 d. išrašydama kasos pajamų orderius ser. LAD Nr. 2373470, ser. LAF Nr. 2110801, ser. LAF Nr.2110804, ser. LAF Nr. 2110805, ser. LAF Nr. 2110796, visuose orderiuose nurodydama, kad pinigai gauti už namo statybą, įtraukė šiuos orderius ir pagal juos gautas pinigines įplaukas bei pinigines įplaukas 2004 m. balandžio 15 d. – 10700 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. - 10000 Lt, 2004 m. gegužės 27 d. - 11200 Lt, 2004 m. birželio 11 d. - 8000 Lt, 2004 m. liepos 15 d. - 5000 Lt, gautas iš R. U. apmokant namo statybos darbus banko pavedimais, į A.Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, kasą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 72 493 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad pagal 2004 m. kovo 3 d. lokalinę sąmatą Nr. 757, priedą prie sąmatos (Nr. 757) Nr.1, 2004 m. kovo 28 d. rangos sutartį Nr. 28, sudarytas tarp rangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir užsakovų R. U. ir R. U., A. Škėrio TŪB „Be priekaištų” atliko statybos darbus R. U. priklausančiame name, esančiame duomenys neskelbtini, Vilniuje, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už R. U. atliktus darbus, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004 m. kovo 22 d. išrašydama kasos pajamų orderius ser. LAD Nr. 2373470, ser. LAF Nr. 2110801, ser. LAF Nr.2110804, ser. LAF Nr. 2110805, ser. LAF Nr. 2110796, visuose orderiuose nurodydama, kad pinigai gauti už namo statybą, įtraukė šiuos orderius ir pagal juos gautas pinigines įplaukas bei pinigines įplaukas 2004 m. balandžio 15 d. – 10700 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. - 10000 Lt, 2004 m. gegužės 27 d. - 11200 Lt, 2004 m. birželio 11 d. - 8000 Lt, 2004 m. liepos 15 d. - 5000 Lt, gautas iš R. U. apmokant namo statybos darbus banko pavedimais, į A.Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, kasą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 72 493 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ suteikė paslaugas - teisines konsultacijas V. G., siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už V. G. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004 m. birželio 21 d. išrašydama pinigų priėmimo kvitus ser. USA Nr. 3634501 ir Nr. 3634502, pagal kuriuos A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ iš V. G. gavo 2000 Lt ir 1000 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šių kvitų ir pagal juos gautų piniginių įplaukų neįtraukė į A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, kasą). Tokiu būdu A. Š. A.Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 3000 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ suteikė paslaugas - teisines konsultacijas K. T., siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už K. T. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004 m. liepos 13 d. išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634505, pagal kurį TŪB „Be priekaištų“ iš K.T. gavo 50 Lt, ir 2004 m. liepos 27 d. išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634506, pagal kurį bendrija iš K. T. gavo 200 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šių kvitų ir pagal juos gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 250 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A.Škėrio TŪB „Be priekaištų“ suteikė paslaugas - teisines konsultacijas UAB „Eurofina“ (įmonės kodas 1442114), siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už UAB „Eurofina“ suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004 m. rugpjūčio 12 d. išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634507, pagal kurį TŪB „Be priekaištų“ iš UAB „Eurofina“ gavo 50 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šio kvito ir pagal jį gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 50 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ suteikė paslaugas - teisines konsultacijas S. M., siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už S. M. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004-10-25 išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634509, pagal kurį TŪB „Be priekaištų“ iš S. M. gavo 20 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šio kvito ir pagal jį gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 20 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartį Nr. 35 bei 2004 m. rugsėjo 15 d. statybos-montavimo darbų pridavimo aktą, sudarytus tarp rangovo A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ir užsakovo M. K., A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ atliko statybos remonto darbus M. K. priklausančiame name, esančiame duomenys neskelbtini, Vilniaus r:, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio M. K. įmokėtiems 3240 Lt už bendrijos jam atliktus darbus, neapskaitė šių pinigų TŪB „Be priekaištų“ buhalterinės apskaitos registruose (kasoje, kasos knygoje). Tokiu būdu A. Š. A.Škėrio TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 3240 Lt apmokestinamųjų pajamų.

Tokiu būdu A. Š., neišrašydama sąskaitų-faktūrų, o nuo 2003 m. gegužės mėn. neišrašydama PVM sąskaitų - faktūrų ir kasos pajamų orderių, neįtraukdama kasos pajamų orderių ir gautų piniginių įplaukų į TŪB „Be priekaištų“ buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą), laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. TŪB „Be priekaištų“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 159 653 Lt gautų pajamų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nuteistoji A. Š. kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) reikalavimų“ (toliau – Senato nutarimas) pateiktu išaiškinimu ir neteisingai kvalifikavo nuteistosios veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, be to, neteisingai taikė BPK 307 straipsnį, o Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas pažeidė BPK 261 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimus. Kauno apygardos teismas, anot kasatorės, neatsakė į didesnę apeliacinio skundo argumentų dalį, nors objektyvi jų analizė reikšminga kasatorės kaltės klausimo išsprendimui. Tokia situacija, kasatorės manymu, susidarė dėl to, kad Kauno apygardos teismas nagrinėjo nepilnai sukomplektuotą baudžiamąją bylą, nes dalis dokumentų nebuvo prie jos pridėti (taip pat ir jų kopijos), o liko Vilniaus apygardos teisme. Visi minimi dokumentai kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo teisėjos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartyje pripažinti dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai, pvz., po rangos sutarties Nr. 35 (su M. K.) pasirašymo išrašytas kasos pajamų orderis ser. LAF Nr. 2110803 1600 Lt sumai – byloje jo nėra. Kasatorė dėl tokios situacijos kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau jokio atsakymo negavo. Su paskutiniais teismo posėdžio protokolais kasatorė buvo supažindinta praėjus 8 dienoms po nuosprendžio paskelbimo, todėl jos pastabos dėl esminių posėdžio protokolų trūkumų, nors vėliau ir teismo nutartimi pripažintos pagrįstomis, jau nebegalėjo niekaip pakeisti priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Kasatorės teigimu, ji nuteista kaip ūkio subjekto vadovas, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaip TŪB „Be priekaištų“ įgaliotas asmuo, nuteista tik dviejuose epizoduose (dėl R. M. ir dėl rangos sutarties Nr.6), o kituose minima kaip fizinis asmuo. Dėl šio apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius, remiantis Senato nutarimu, atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnių dispozicijose išvardytų nusikalstamų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nutarime nurodyta, kad šie veikų padariniai yra alternatyvūs ir teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik konkrečiu atveju nustatyti. Kaip matyti iš 2006 m. birželio 27 d. pateikto kasatoriai pranešimo apie įtarimą, jame perrašyti visi straipsnio dispozicijoje išvardyti veikų padariniai, jų nekonkretizuojant, o tai prieštarauja Senato nutarimo išaiškinimui. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms, gali būti skiriama ekspertizė. Kasatorė prašė skirti tokią ekspertizę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau buvo atsisakyta, ką kasatorė vertina kaip neobjektyvų bylos tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neinicijavo ekspertizės paskyrimo, bet ir neaptarė šio kasatorės skundo argumento. Grįsdamas apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl BK 222 straipsnyje numatytų veikų padarinių nustatymo, teismas rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais specialisčių parodymais, nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, neaptarė ir pastarųjų parodymų nesutapimo su liudytojo Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Š. Jazukevičiaus parodymais, be to, aptarė tik dalį pastarojo liudytojų parodymų, nepasisakydamas dėl tos jo parodymų dalies, kuri ne tik palanki kasatoriai, bet kartu ir patvirtina faktą, jog VMI darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo pateikti ir įmonės veiklos rezultatus VMI nustatė, nors ir ne įmonės dėka. Kauno apygardos teismas atmetė A. Š. prašymą ir atsisakė iškviesti minėtas specialistes į posėdį papildomai apklausai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sąmoningai nutylėta apie tai, kad 2006 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas, pakeitęs 2006 m. sausio 9 d. aktą, iš esmės pakeitė PVM apskaičiavimo momentą, nustatant, jog PVM apmokestinimo momentas yra darbų atlikimo aktų pasirašymas. Tai reiškia, kad VMI neturėjo jokių kliūčių nustatyti TŪB veiklos rezultatų, nes apmokestinimo momentas buvo susietas jau nebe su sąskaitų-faktūrų išrašymo momentu. Darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo pridėti prie kiekvienos rangos sutarties, apie kurias kalbama inkriminuotose kasatorei veikose. Senato nutarime, be kita ko, minima ir tai, jog jei įmonėje yra savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, tai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako vyr. buhalteris (buhalteris). Todėl ūkio subjekto vadovas gali būti tik bendrininkas. Nežiūrint į tai, kad įmonėje yra įkurta savarankiška buhalterinė tarnyba ir apie bendrijos buhalterių neteisėtus veiksmus buvo pateiktas prokuratūrai pareiškimas, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nebuvo pradėtas. Prokuratūra netgi nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, taip atimdama nuteistajai įstatymu garantuotą teisę skųsti nepagrįstus procesinius sprendimus, o vėliau pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl minėtų liudytojų kaltės ar nekaltumo, peržengė savo kompetencijos ribas. Į šį apeliacinio skundo argumentą taip pat nebuvo atsakyta. Minėtame Senato nutarime taip pat pasakyta, kad fizinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį, gali būti nuo jos atleistas, tačiau teismas nurodė, jog sąlygų, leidžiančių A. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nėra. 2007 m. sausio 15 d. nutartimi teisėjų kolegija atsisakė pripažinti TŪB „Be priekaištų“ civiline ieškove ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog nusikaltimai, numatyti BK 222 ir 300 straipsniuose yra formalaus pobūdžio, taip, kasatorės nuomone, pripažindama padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumą, o tai leistų spręsti klausimą dėl BK 36, 37 straipsnių taikymo kasatorės atžvilgiu galimybės. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pasisakyta vėlgi nebuvo. Teismas, kasatorės manymu, be to, priėmė neprecedentinį sprendimą ir nuteisė A. Š. už veiksmus, kurių atlikimą numato Buhalterinės apskaitos įstatymas, t.y. už tai, kad ši rašė kasos pajamų orderius ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą (epizodas su R. U., rangos sutartis Nr. 28) bei užtai, kad, būdama užsakove, A. Š. nesurašė ir nepasirašė nė vieno buhalterinės apskaitos dokumento (rangos sutartis Nr.6). Epizode dėl rangos sutarties Nr.35 teismas nustatė, jog užsakovas sumokėjo avansinį mokėjimą 1600 Lt ir mokėjimo orderis buvo įtrauktas į kasos žurnalą, tačiau nepatikslino ir nuosprendyje toliau teigė, jog nuteistoji M. K. neišrašė kasos pajamų orderio 3000 Lt sumai. Nesant pilnos komplektacijos bylai, šių aplinkybių teismas patikrinti negalėjo, taigi negalėjo objektyviai išspręsti ir minėto klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisinių konsultacijų suteikimo bei dėl rangos sutarčių Nr. 3, 6, 28 ir 35. Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios skunde įžvelgė tik vieną, skundo gale suformuluotą, motyvą – dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, tačiau ir dėl šio skundo argumento pasisakė bendromis frazėmis, tiesiog pacitavo baudžiamojo proceso įstatymą, o konkrečiai į skundo argumentus ir neatsakė. Kasatorės įsitikinimu, pagal BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, įskaitant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius. Nusikalstamų veikų padarymo vietos nustatytos ne visos, be to, pagal vienos veikos padarymo vietą byla turėjo būti nagrinėjama kitame teisme, nenurodytas dokumentų klastojimo būdas, be to, tariami 4 dokumentų klastojimo epizodai neleistinai apjungti į vieną, nusikalstamų veikų padariniai aprašyti grubiai pažeidžiant Senato nutarime pateiktą išaiškinimą. Taip pat teismas, pašalindamas iš kaltinimo tam tikras aplinkybes, pažeidė BPK 22 straipsnio nuostatas, nes tokiu atveju jis privalėjo priimti kasatorės atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teismas gi tik pasisakė apie tai nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kauno apygardos teismas, be kita ko, nurodė, kad kasatorė ne tik organizavo buhalterinę apskaitą, bet ir pati ją tvarkė, todėl yra tinkamas subjektas BK 222 straipsnio atžvilgiu. Tai pripažindamas, teismas rėmėsi liudytojų N. K., J. M. ir V. K. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl N. K., J. M. neteisėtų veiksmų įmonė kreipėsi į FNTT Vilniaus skyrių, nes dėl nuolat neteisingai įrašomų į deklaracijas duomenų raštu skundėsi SoDra, o N. K. laiku neinformavo įmonės apie laikotarpį, kuriuo įmonė privalėjo būti įregistruota PVM mokėtoju. Teisme kasatorė pateikė visą eilę rašytinių įrodymų apie tai, kad bendrija ir pati ėmėsi priemonių minėtų buhalterių darbo trūkumams ir padarytiems pažeidimas pašalinti, reiškė raštu minėtiems asmenims pretenzijas, t.y. tinkamai kontroliavo asmenų, vykdančių buhalterinę apskaitą, darbą ir laiku reaguodavo į nustatytus pažeidimus. Dėl netinkamai vykdomo darbo su N. K. net buvo nutraukta darbo sutartis, ką ši nutylėjo. Šių pateiktų įrodymų teismai neaptarė ir neįvertino, be to, net nekreipė dėmesio į pačių liudytojų parodymus apie tai, jog būtent N. K. vedė įmonės buhalterinius registrus, pildė ūkinių operacijų žurnalą, įtraukdama į jį visų sąskaitų faktūrų bei kasos orderių registraciją. Pastaroji pati nurodė vykdžiausi buhalteriją ir dariusi ataskaitas, pasirašydavusi kasos pajamų ir išlaidų orderius. N. K. parodė ir tai, kad įmonė nuolat turėjo buhalterį, taip paneigdama teismo išvadą apie tai, kad buhalterė įmonėje dirbo tik laikinai. Liudytoja parodė ir tai, kad segtuvas su sąskaitomis-faktūromis visada buvo pas D. G., nes ši jas išrašinėjo. Apklausiama teisme, N. K. naudojosi vertėjo paslaugomis, nes nurodė nemokanti lietuvių kalbos, todėl įrašas „žino lietuvių kalbą“ daro ydingą FNTT 2006 m. rugpjūčio 23 d. apklausos protokolą ir panaikina galimybę juo remtis kaip įrodymu. Visa tai kasatorė nurodė teismui, tačiau į šią kasatorės pastabą sureaguota nebuvo. Įmonės buhalterė J. M. pripažino, kad visa kasos knyga užpildyta jos ranka, ji, be to, tvarkė avansines apyskaitas, skaičiavo atlyginimus, pildė deklaracijas ir pateikinėjo ataskaitas VMI, turėjo laisvą priėjimą prie dokumentų ir išduotą įgaliojimą imti iš bankų bankinius dokumentus. J. M. aritmetines klaidas paminėjo mokesčių inspekcijos specialistės, nepaisant to, savo kaltę ši nuolat neigė. Dalis kasos pajamų orderių pagal rangos sutartį Nr. 6 užpildyti buhalterės N. K. ranka kaip ir didesnė dalis įmonės išlaidų orderių, jos ranka užpildyti ir buhalteriniai registrai – ūkinių operacijų žurnalas, sąskaitų-faktūrų, panaudotų sąskaitų-faktūrų ir kasos orderių registracijos žurnalai. Visa kasos knyga, kaip jau minėta, užpildyta buhalterės J. M. ranka, todėl pagrįstai kyla klausimas, kuo gi pasireiškė kasatorės dalyvavimas tvarkant buhalterinę apskaitą. Teismų išvada apie tai, jog kadangi kasatorė kaip vadovė pasirašinėjo kai kuriuose buhalteriniuose dokumentuose, kasatorės įsitikinimu, rodo tik visišką teismų nesuvokimą apie tai, kas yra buhalterijos tvarkymas ir kaip jis vykdomas. Teismas, be to, visiškai nepagrįstai susiejo kasatorės tyčią padarant veikas su turimu aukštuoju teisiniu išsilavinimu, nes tokia teismo nuomonė suponuoja išvadą, jog bet kuris asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, gali dirbti buhalteriu ir tokiu atveju įmonei nėra pagrindo samdyti specialistus finansų srityje. Be to, aptardamas tyčios turinį ir esmę, tesimas daro nuorodą į buhalterinių dokumentų neįtraukimą į bendrijos buhalterinę apskaitą, gi tokia nuoroda prieštarauja teismo išvadoms, jog kasatorės kaip įmonės vadovės funkcijos pasireiškė tam tikrų buhalterinių dokumentų pasirašinėjimu. Bylos nagrinėjimo metu kasatorė nurodo pateikusi tam tikrus dokumentus, įrodančius, jog objektyviai apie jos tyčią įvykdyti nusikaltimus kalbėti neįmanoma (iš Vilniaus apskrities VMI išreikalauta pažyma apie TŪB „Be priekaištų“ mokesčių, tame tarpe ir PVM, sumokėjimą į valstybės biudžetą; įrodymai apie tai, kad po VMI patikrinimo akto galutinio patvirtinimo įmonė sumokėjo visas jai priskaičiuotas PVM sumas su delspinigiais, išskyrus sumą, dėl kurios kilo teisminis ginčas). Tačiau nė vienas iš kasatorės pateiktų įrodymų aptartas nebuvo, kas vėlgi patvirtina teismų neobjektyvumą nagrinėjant bylą. Teismai ignoravo ir kasatorės argumentą apie tai, jog fiziniams asmenims sąskaitos-faktūros neprivalo būti išrašomos. Šiam argumentui pagrįsti nuteistoji pacitavo mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisykles, kurių 19.1 punkte numatyti atvejai, kada PVM sąskaita-faktūra nenaudojama. Teismas, nors ir nurodė, kad remiasi minėtomis taisyklėmis, šiuo punktu nesivadovavo ir nepagrįstai nepripažino, kad visi kasatoriai pateikti kaltinimai dėl sąskaitų-faktūrų ir PVM sąskaitų-faktūrų neišrašymo fiziniams asmenims ir jų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą yra neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo teiginių bei argumentų

BPK 369 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Remiantis šiais reikalavimais, turi būti grindžiamas ir kasacinis skundas. BPK 368 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistosios A. Š. pateiktame skunde didžioji dalis teiginių yra nesusiję su kasacinio nagrinėjimo pagrindais, nes liečia klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, teritoriniu teismingumu, niekuo neparemtomis abejonėmis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, specialistų, teisėjų šališkumo bei kitais panašiais klausimais, kurių nagrinėjimas ir sprendimas nepriskiriami kasacinės instancijos teismo kompetencijai, o jų nagrinėjimui yra numatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka, kuria nuteistoji aktyviai naudojosi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl minėtų teiginių kasacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja. Nenagrinėtini ir kasacinio skundo teiginiai, kurie turi vertinamąjį, interpretacinį aspektą dėl prieštaravimų tarp liudytojų, specialistų parodymų bei kitų bylos įrodymų, taip pat teiginiai, kuriuose neišdėstytas konkretus jų turinys.

Dėl kasacinio skundo argumentų, liečiančių neišsamų bylos aplinkybių bei apeliacinio skundo išnagrinėjimą

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą nesant pilnai sukomplektuotos baudžiamosios bylos.

Nuteistoji, susipažindama su baudžiamosios bylos medžiaga, pareiškė prašymus prijungti prie bylos 2006 m. gegužės 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, kasos pajamų orderį LAF Nr. 2110803, kasos žurnalo puslapį už 2004 m. rugsėjo 1 – 30 d., sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo puslapį su įrašais „Anuliuota“ bei kitus raštus. Šie prašymai iš esmės buvo patenkinti ir minėti dokumentai prijungti prie baudžiamosios bylos. Kitų prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo ar išreikalavimo ikiteisminio bylos tyrimo metu A. Š. nepareiškė. Išanalizavus šios baudžiamosios bylos duomenis, pažymėtina, kad kasatorės pozicija dėl bylos duomenų surinkimo ir išnagrinėjimo yra nenuosekli, nes ikiteisminio bylos tyrimo metu pateiktose pastabose dėl patikrinimo akto išvadų A. Š. bendrijos vardu nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus, su buhalterine apskaita susijusius dokumentus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal A. Š. pareikštus kaltinimus, teismų procesiniai sprendimai yra paremti baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: sąskaitomis-faktūromis, PVM deklaracijomis bei kitais pirminiais bei suvestiniais buhalteriniais dokumentais bei liudytojų parodymais. Vienas iš pagrindinių baudžiamosios bylos dokumentų yra valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas, jo patvirtinimo sprendimas, patikrinimą atlikusių specialistų apklausos dėl A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ finansinės veiklos nuo 2002 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., kuriuo ir grindžiami kaltinimai A. Š. Todėl tikrinti kiekvieno bendrijos veiklos apskaitos dokumento teismai neprivalo, išskyrus tuos atvejus, kai juridiškai reikšmingas dokumentas neįtraukiamas į tikrinamųjų dokumentų sąrašą ar nustatomi konkretūs prieštaravimai tarp atskirų dokumentų ar patikrinimo akto išvadų. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo skirti įmonės veiklos ekspertizę. Dabar galiojantis BPK atsisakė griežto įrodymų rūšių sąrašo, todėl įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Teismai išnagrinėjo patikrinimo aktą, kuris gautas įstatymų nustatyta tvarka, išsikvietė ir apklausė specialistus, atlikusius bendrovės veiklos patikrinimą, pašalino neaiškumus ir keliamas abejones dėl bendrijos veiklos patikrinimo akto išvadų, išdėstydamas motyvuotas išvadas šiais klausimais. Pakartotinai kviesti tuos pačius specialistus apklausai, remiantis esama bylos medžiaga, kai nepateikta ir nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį nuteistosios prašymą atmetė. Kolegijos nuomone, teismas atliko visus veiksmus, reikalingus patikrinant įrodymų patikimumą. BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl, nesutikdama su patikrinimo akto išvadomis ir specialistų paaiškinimais, nuteistoji galėjo pateikti teismui alternatyvų bendrijos veiklos patikrinimo aktą.

Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal ikiteisminio bylos tyrimo metu pareikštus kaltinimus, nagrinėjama laikantis BPK 255 straipsnyje numatytų nagrinėjimo teisme ribų, apeliacine tvarka byla išnagrinėta taip pat laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytų apeliacinio nagrinėjimo ribų. Teismai išdėstė argumentus dėl ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo pradžios, ikiteisminio bylos tyrimo metu surinktų duomenų leistinumo. Šie argumentai yra pagrįsti, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kolegija jiems pritaria. Teismo nuosprendis pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl kasatorės argumentai dėl nevisų išnagrinėtų bylos duomenų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, išnagrinėjo nuteistosios A. Š. parodymus, įvertino jos gynybinę poziciją bei argumentus, išdėstė išsamius motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistosios teiginius, pašalino iš kaltinimo dalį veikos aplinkybių, nes padaryti nusikaltimai susideda ne iš pavienių, o iš tęstinių nusikalstamų veikų, todėl nuosprendžio rezoliucinėje jų nurodyti nereikia. Nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti visi esminiai apeliacinio skundo argumentai, iš dalies patenkintas nuteistosios skundas, todėl nepagrįsti nuteistosios kasacinio skundo argumentai, jog apeliacine tvarka jos apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai turiniu, struktūra ir forma atitinka BPK reikalavimus, numatytus šiems procesiniams dokumentams.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo požymių A. Š. veikoje

BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką.. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, jog BK 222 straipsnyje numatyti veikos padariniai yra alternatyvūs, tačiau tai nereiškia, jog atitinkamoje veikoje negali būti visų įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių. Susiformavusi teismų praktika reikalauja, jog nuosprendyje būtų nurodomi tik tie padariniai, kurie konkrečiu atveju buvo nustatyti. Patikrinimo aktu ir specialistų apklausos duomenimis nustatyta, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Minėtame akte ir specialistų apklausose išdėstyti duomenys ir motyvai, konkrečiai susiejantys minėtus padarinius su padarytais veiksmais. Šie įrodymai buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jais paremti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai. Kasacinio skundo argumentai grindžiami ir VMI vyr. specialisto Š. Jazukevičiaus, kuris buvo apklaustas liudytoju, parodymais, tačiau jo parodymai pateikiami tik fragmentiškai ir interpretuojami sau naudinga linkme, tokiu būdu dirbtinai kuriant prieštaravimus tarp šio specialisto paaiškinimų bei patikrinimo akto ir kitų byloje apklaustų finansų specialisčių parodymų. Š. Jazukevičius nurodė, kad VMI 2006 m. kovo 14 d. sprendimu padarytos patikrinimo akte klaidos buvo ištaisytos ir buvo nurodyta, jog apmokestinimo momentu turėtų būti laikomi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, jų pagrindu buvo apskaičiuoti mokesčiai, nes šiuo atveju nebuvo apmokestinimo dokumentų. Bet kokia ūkinė operacija vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu turi būti įforminama apskaitos dokumentais. Š. Jazukevičius taip pat nurodė, jog A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ ūkinės operacijos buvo atliekamos, tačiau jos nebuvo apskaitomos buhalterinėje apskaitoje, o VMI nustatė apmokestinamas sumas remdamasi iš kitų šaltinių gauta informacija. Tai patvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą, jog remiantis bendrovėje tvarkoma buhalterine apskaita nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį. Tai, kad mokesčiai buvo paskaičiuoti remiantis kitais šaltiniais ir būdais, nepaneigia minėtos teismų išvados bei jos atitikimo BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytam veikos požymiui. Kasaciniame skunde neteisingai aiškinamas Pridėtinės vertės įstatymas, kad PVM sąskaitų-faktūrų nereikia išrašyti fiziniams asmenims. Ši taisyklė galioja tik tuo atveju, kai įmonė nėra PVM mokėtoja, o jei įmonė yra PVM mokėtoja, tuomet ir fiziniams asmenims reikia išrašyti sąskaitas faktūras.

Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl nusikaltimo subjekto. Veikoje, kuri pripažinta teismo nuosprendžiu įrodyta, nurodoma, kad A. Š. nuteista už tai, jog, būdama A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ tikroji narė ir vadovė padarė nusikalstamas veikas, tačiau kituose veikos epizoduose nėra nuorodos į tai, jog ji buvo tikroji narė ir vadovė, todėl, kad A. Š. pripažinta padariusi tęstinę nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde teisingai cituojama teismų praktika, jog buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 20 straipsnius, tačiau teismų praktika taip pat numato, jog tais atvejais, kai buhalterinę apskaitą tvarko pats ūkio subjekto vadovas, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako pats ūkio subjekto vadovas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė įrodymus ir argumentus, kuriais pagrindė išvadą, jog įmonės veiklos pradžioje įmonėje visai nebuvo buhalterio ir pati A. Š. tvarkė buhalterinę apskaitą, o ir vėliau, priėmus į darbą bendrijoje buhalterę, A. Š. sudarydavo sandorius grynaisiais pinigais bei pildė apskaitos dokumentus, buhalterės J. M. ir N. K. į buhalterinę apskaitą suvesdavo tik tuos dokumentus, kuriuos gaudavo iš A. Š. Teismai, ištyrę šių liudytojų parodymus bei kitus bylos įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad J. M. ir N. K., dirbdamos TŪB „Be priekaištų“ buhalterėmis, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Ši išvada nereiškia, kaip teigiama kasaciniame skunde, jog teismas išsprendė J. M. ir N. K. kaltės ar nekaltumo klausimą, nes joks procesinis sprendimas minėtų asmenų atžvilgiu nepriimtas, o padaryta išvada dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo grindžiant A. Š. kaltę.

Kasaciniame skunde painiojamos teorinės sąvokos tapatinant veikos mažareikšmiškumą su formaliosios konstrukcijos nusikaltimo sudėtimi, todėl šie argumentai plačiau neaptariami. Dėl šios priežasties neaptariami ir kasacinio skundo argumentai dėl BK 36 ir 37 straipsnių taikymo nuteistosios atžvilgiu, be to, šiais klausimais pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė nuteistosios tyčios turinį, remdamiesi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. A. Š. veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių (suklastotų) dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą, sąskaitų-faktūrų neišrašymu, PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių ir gautų piniginių įplaukų neįtraukimu į apskaitos registrus. Visi šie veiksmai tęsėsi ilgą laiko tarpą ir buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. A. Š. veikos kryptingumą ir tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą patvirtina dokumentų klastojimo atvejai, kurių nuteistoji savo kasaciniame skunde iš esmės ir neginčija.

Tai, kad po VMI patikrinimo akto patvirtinimo bendrija sumokėjo jai priskaičiuotas PVM sumas su delspinigiais, išskyrus sumą, dėl kurios vyko teisminis ginčas, nešalina baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. Š. kasacinį skundą atmesti.